Ar žurnalistika gali išgelbėti Islandiją?
Pastaruoju metu įsivėlėme į nuolatines vaisto nuo visų ligų paieškas, neva išgelbėsiančio besigrumiančią žiniasklaidos pramonę, – tokio, kaip iPad. Tuo tarpu Islandija, kurią ypač smarkiai pritrenkė pasaulinė recesija, viliasi, kad žiniasklaida gali padėti išsaugoti jos ekonomiką.
Vasario 16 dieną Islandijos parlamentas (Altingas), padedamas laikinai neveikusio Wikileaks (internetinio puslapio, kuriame anonimiškai publikuojami slapti dokumentai, pareiškimai etc) ir Islandijos Modernios Žiniasklaidos Iniciatyvos, pradėjo leisti žurnalistams palankius įstatymus, kurie pavers Islandiją „žurnalistų rojumi“. Islandijos šaltinių apsaugos ir žodžio laisvės įstatymai greitai bus stipriausi pasaulyje, ir maža Skandinavijos šalis taps tiriamųjų reportažų publikavimo epicentru.
Pasaulio naujienų organizacijos suplūs į Islandijos sostinę Reikjaviką ir įkurs ten stovyklas, kurių įkūrimui nebetrukdys iki šiol ten klestėjęs „šmeižto turizmas“. Nesuvaržytos išraiškos laisvės ieškantys žurnalistai suvažiuos būriais, skatindami vietinę prekybą ir gydydami „mirtinai žaizdotą“ Islandijos ekonomiką. Laikraščiai daugiau nebekentės įvairių legalių mokesčių, anksčiau ribojusių jų darbą ir galimybę mokėti reporteriams. Islandija ir žurnalistika išvystys simbiotinį ryšį.
Atrodo, gana nekvailas planas – jei viskas vyks tobulai pagal jį ir bus išvengta begalės galimų klaidingų ėjimų.
Paruošta pagal BigThink
