Žurnalistikos institutas pasipuošė Kalėdoms
Skirtingai nuo prekybos centrų, turinčių polinkį apsikarstyti lemputėmis ir girliandomis jau rudens vidury, Žurnalistikos institutas Kalėdoms pasipuošė tinkamu laiku.
Nors pravėrę instituto duris milžiniškų sniego senių bei žibančiomis lemputėmis papuoštų elnių neišvysime, tačiau į akis tikrai kris originalios dekoracijos: tikrų tikriausia eglutė, papuošta džiovintais apelsinais bei riestainiais, eglės šakomis išpuoštos instituto durys. Auditorijose, beje, taip pat aptikta gyvų eglių.
Apelsinais ir riestainiais išpuoštos eglės sukuria produktyvios rankdarbių pamokėlės įspūdį, tačiau natūralios puošmenos pamažu vėl grįžta į madą ne tik vidurinėse mokyklose. Žaismingos instituto puošmenos susilaukė daug komplimentų, tačiau įžvelgta nedidelė problema – dauguma studentų į paskaitas atskuba alkani, o ant eglės kabantys apelsinai (nors ir džiovinti) bei riestainiai atrodo itin viliojančiai. „Anksčiau ar vėliau nesusivaldysiu,“ – viena iš girdėtų replikų riestainio tema.
Dėstytojų ir studentų nuomonės apie instituto kalėdines puošmenas:
„Labai džiaugiuosi studentų iniciatyva, tokios jau seniai nemačiau. Jie ne tik papuošė institutą, bet ir organizuoja įvairius susitikimus, kino vakarus. Institutas papuoštas labai gražiai,“ – entuziastingai šnekėjo profesorius Žygintas Pečiulis.
„Dabar, kai lyginame parduotuvines dekoracijas ir mūsų pagamintąsias, galbūt šališkai atrodo, kad mūsiškės šiltesnės: vis tik rankų darbo. Kristina sausainius kepė 7 valandą ryte tą dieną, kai puošėme, aš visą savaitę nukrovusi visas palanges džiovinau apelsinus. Net kyla noras namų eglutę puošti lygiai tokiom pat dekoracijom,“ – teigė institutą puošti apelsinais sugalvojusi Monika Balckutė.
„Išradinga. Geriau nei blizgučiai,“ – trumpai drūtai rėžė dėstytojas Naglis Kardelis.
„Dekoracijos gražios, džiaugiuosi, kad jos yra. Labiau pasistengti visada galima, bet šiuo atveju svarbiau ne tai, kiek buvo darbo įdėta, o kad jo apskritai buvo imtasi, kad graži idėja buvo įgyvendinta. Čia juk pačių studentų iniciatyva,” – įspūdžiais dalinosi antro kurso studentas Karolis Vyšniauskas.
Anot Monikos Balckutės, vienos pagrindinių iniciatorių, iš pradžių buvo visokių minčių, kaip papuošti institutą. Pirmoji idėja į galvą šovė redagavimo dėstytojai Aušrai Lėkai, kuri pasiūlė institutą puošti dekoracijomis, išlankstytomis iš laikraščių. Nors ši mintis originali ir tinkanti Žurnalistikos institutui, tačiau idėjos teko atsisakyti, nes, deja, žmonių, mokančių lankstyti įvairias figūras iš popieriaus, neatsirado.
Už instituto papuošimą ranką spausti reikia antrakursiams, kurie ir pinigus rinko, ir apelsinus pjaustė.
