Pykčiai dėl teismų ir miškų

Prieš beveik penketą metų, kai „Brexito“ scenarijus dar buvo tik spėlionių stadijoje, Europos politikos ekspertai ir apžvalgininkai ėmė prognozuoti, kaip atrodys Europos Sąjunga, jei ją paliks viena iš stipriausių narių – Jungtinė Karalystė. Kai kurių ekspertų nuomone, britų paliktą vietą turėjo užimti politinius raumenis auginanti Lenkija. Tai kas gi nutiko, jog potencialiai viena svarbiausių ES politinių žaidėjų galėjusi tapti šalis dabar yra įvardijama kaip viena iš pagrindinių grėsmių Bendrijos ateičiai?

Pirmiausia, tai lėmė pokyčiai Lenkijos vidaus politikoje. Po 2015 m. spalį vykusių parlamento rinkimų į valdžią atėjo Jarosławo Kaczyńskio vadovaujama partija „Teisė ir Teisingumas“ (lenk. „Prawo i Sprawiedliwość“), kuri Lietuvos žiniasklaidoje kartais vadinama ir „Įstatymu ir Teisingumu“. Šios politinės jėgos ideologija pasižymi konservatyvumu ir euroskeptiškumu, o kartais priartėja ir prie radikalios dešinės politikos. Ji pakeitė iki tol valdžioje buvusią liberalią ir proeuropietišką „Piliečių platformą“ (lenk. „Platforma Obywatelska”), tad vien šis faktas leido daryti prielaidas, jog dialogas tarp Varšuvos ir Briuselio kis.

Jarosławo Kaczyńskio partijos atėjimas į valdžią žymėjo ir dar vieną svarbų dalyką – „Teisė ir Teisingumas“ kontroliavo visus svarbiausius Lenkijos politinius postus, nes nuo 2015 m. rugpjūčio šalies prezidento poste sėdi šios partijos kandidatas Andrzejus Duda. „Teisė ir Teisingumas“ yra pirmoji politinė partija trečiosios Lenkijos respublikos istorijoje, kuri parlamente turi absoliučią daugumą ir jai nereikėjo sudaryti koalicijos su kitais judėjimais. Ši konservatyvi jėga dabar turi praktiškai absoliučią įstatymų leidžiamąją ir vykdomąją valdžią, tačiau užsimojo daryti įtaką trečiajam demokratijos bastionui – nepriklausomai teismų sistemai.

Pirmiausia, „Teisė ir Teisingumas“ iškart po atėjimo į valdžią paskyrė savo kandidatus į Konstitucinio Tribunolo teisėjus. To prireikė, nes prezidentas A. Duda atsisakė prisaikdinti kadenciją baigiančio parlamento, kontroliuojamo „Piliečių platformos“, iškeltus kandidatus.

Tada valdančioji Lenkijos partija ėmėsi iš esmės pertvarkyti teismų sistemą. Nors dėl jos kilo konfliktas tarp parlamento ir prezidento, abi pusės rado kompromisą ir kritikuotina teismų pertvarka toliau skinasi kelią.

Po reformos daugiau įtakos skiriant teisėjus turėtų politikai. Įsigaliojus pataisoms, parlamentas galės skirti 15 teisėjų į Nacionalinę teismų tarybą (KRS), skiriančią pareigas teisėjams ir užtikrinančią teismų nešališkumą. Anksčiau KRS narius rinkdavo patys teisėjai.

Taip pat siūloma sumažinti Aukščiausiojo Teismo teisėjų išėjimo į pensiją amžių – nuo 70 iki 65 metų. Prezidentas spręstų, kuriems vyresniems nei 65 metų teisėjams leisti toliau eiti pareigas.

„Teisė ir Teisingumas“ neapsiribojo teismų reforma norėdami didinti savo politinę įtaką valstybėje. Lenkijos valdžia pakeitė nacionalinio šalies transliuotojo vadovybę. Dėl šios priežasties darbo neteko keletas profesionalių ir ilgamečių televizijos bei radijo darbuotojų, o informacija, sklindanti per mokesčių mokėtojų išlaikomus medijos kanalus, tapo daug palankesnė valdančiajai partijai.

Šios reformos sukėlė didelį ažiotažą ne tik Lenkijoje, bet ir už jos ribų. „Teisės ir Teisingumo“ veiksmus ėmė kritikuoti ne tik opozicija, bet ir teisininkų bendruomenės nariai. Dalį visuomenės naujoji politikos kryptis taip pat papiktino, tai liudija daugiatūkstantiniai protestai didžiausiuose Lenkijos miestuose. Įvykius kritiškai vertino ir Europos Sąjungos pareigūnai, Europos Parlamentas priėmė griežtų rezoliucijų, o Europos Komisija (EK) pradėjo pažeidimų procedūrą.

Prie geresnių Europos Sąjungos ir Lenkijos santykių tikrai neprisideda Belovežo girios atvejis. Šiame UNESCO saugomame ir seniausia Europos giria vadinamame objekte pradėti kirsti medžiai. Nors valdžia tvirtina, jog taip daroma norint apsaugoti miško augmeniją, gamtosaugininkai teigia, kad taip elgiamasi dėl komercinės naudos. Belovežo giria saugojama ir Europos teisės. Europos Teisingumo Teismas nurodė nebekirsti medžių girioje, Lenkija sprendimo nesilaiko, moka baudas ir toliau tvarko mišką pagal savo išmonę. Daugelis specialistų šią situaciją įvertino kaip Lenkijos nepaklusimą Europos teisės sistemai, o tai tikrai nepavertė Briuselio ir Varšuvos dialogo šiltesniu.

Reformos kertasi su Europos vertybėmis

Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius teigia, kad Europos Komisija nebūtų pradėjusi tokių rimtų procedūrų, jei nemanytų, jog Lenkijoje iškilusi grėsmė teismų viršenybei ir žmogaus teisėms.

„Europos Komisija tikrai nėra ta institucija, kuri su malonumu pradeda pažeidimų procedūras. Tačiau Europos Komisija yra ta institucija, kuri yra sutarčių sergėtoja. Ir dėl to ji privalo imtis žingsnių, jeigu mato, jog sutarties principai yra pažeidžiami“, – kalbėjo pašnekovas.

Pasak A. Pranckevičiaus, tai principinė procedūra Bendrijai, kuri teigia esanti pasaulio politikos lydere žmogaus teisių, demokratijos, teisės viršenybės srityse.

„Jei norime, kad demokratija, teisės viršenybė, žmogaus teisės nebūtų tik Europos žmonių vartojama gerovė, o taptų pasauline žmonijos teise ir privilegija, visų pirma, turime būti patys sau sąžiningi ir laikytis tų principų čia, Europos Sąjungoje. Tam, kad išlaikytume patikimumą ir autoritetą pasaulyje toliau likti pagrindine žmogaus teisių gynėja“, – kalbėjo EK atstovas Lietuvoje.

Lenkijos politikos krypties ir Europos Sąjungos vertybių skirtumus mato ir Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas Gediminas Kirkilas.

„Žiniasklaidos kontrolės ar politikų įtakos didinimas – neabejotinai yra europietiškos demokratijos vertybes menkinantys veiksniai, kad ir kokiais argumentais jie besiremtų. Tai vienas pagrindinių visų daugiau ar mažiau populistinių partijų bruožų“, – teigė politikas.

Kaip dar vieną priežastį, kodėl Lenkijos valdžios ir Europos Sąjungos santykiai neprimena medaus mėnesio, keletas ekspertų įvardijo skirtingus požiūrius į visą Bendrijos projektą. Prancūzija ir Vokietija kalba apie vis didesnę šalių integraciją, kai tuo tarpu Centrinėje Europoje girdisi vis daugiau euroskeptiškų vertinimų.

Vis tik, G. Kirkilas tai laiko labiau pasekme nei priežastimi.

„Nebūdama Euro zonos nare, o taip pat išpūsdama savo, kaip pretenduojačios į didžiąją valstybę, vaidmenį, Lenkija nuolat kritikuoja neva per didelę Briuselio, taip pat Vokietijos ir Prancūzijos įtaką. Vis tik, tai, mano nuomone, daugiau iš bendro populistinio repertuaro nei tikroji politinė tiesa“, – teigė politikas.

Kontrastinga Lenkija

Mūsų kaimyninės valstybės konfliktas su Europos Sąjunga išryškino kokia kontrastinga ir susiskaldžiusi dabar yra Lenkijos visuomenė.

Rinkėjai palankiai vertina valdančiąją partiją „Teisė ir Teisingumas“. Paskutinių apklausų duomenimis, ši politinė jėga sulauktų apie  47 proc. paramos, tuo metu antrojoje vietoje esanti „Piliečių platforma“ beveik tris kartus mažiau – 16 proc.

Ir nors populiariausia politine partija yra euroskeptiškumu pasižyminti „Teisė ir Teisingumas“, lenkai į valdančiųjų kritikuojamą ES žiūri daugiau nei palankiai. Po „Brexito“ atlikta apklausa, kurioje buvo tiriami didžiausių ES šalių piliečiai, parodė, jog Lenkijos visuomenė į Bendriją žvelgia itin palankiai. 74 proc. lenkų ES vertina teigiamai, 82 proc. mano, jog jų šalis turėtų likti Bendrijoje ir tik 8 proc. mano, jog „Brexitas“ yra geras dalykas. Visi šie rezultatai buvo vieni aukščiausių tarp apklaustų šalių.

Dėl kokių priežasčių Lenkijoje yra toks kontrastas: į ES žvelgiama labai palankiai, tačiau didžiausio palaikymo sulaukia euroskeptiška partija? Seimo Europos reikalų komiteto vadovo G. Kirkilo nuomone, dalis visuomenės nesieja „Teisės ir Teisingumo“ su Lenkijos ir ES konfliktu.

„J. Kaczyńskio partija neneigia ES paramos naudingumo Lenkijos ūkiui. Žmonėms daugiau rūpi ekonomika nei vertybiniai ginčai ar nesutarimai. Be to, Lenkijos ekonomika, taip pat eksportas, rodo gerus rezultatus. Rinkėjų ypač vertinama finansinė valstybės parama jaunoms ir daugiavaikėms šeimoms“, – pasakojo G. Kirkilas.

Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovo A. Pranckevičiaus manymu, reikia atskirti visuomenę nuo vyriausybės sprendimų. Tačiau pašnekovas neneigė, jog mato pasidalinimą pačioje Lenkijos visuomenėje. Jis primena šimtatūkstantinias minias, protestuojančias prieš dabartinės vyriausybės sprendimus. Vienas garsiausių – „Juodasis protestas“ (lenk. „Czarny protest“). Nors Lenkijoje abortai yra uždrausti, buvo likusios kelios išimtys. Vyriausybė bandė panaikinti šias išimtis ir sugriežtinti abortų draudimą, o juos atliekančius medikus bausti.

„Protestai privertė ankstesnę vyriausybę atsitraukti ir radikalių priemonių nebepriimti. Tai rodo, kad Lenkijos visuomenė yra labai aktyvi, pilietiška ir šie klausimai yra be galo kontraversiški pačioje Lenkijoje“, – teigė A. Pranckevičius.

Kalbėdamas apie kontrastingą situaciją Lenkijoje, pašnekovas prisiminė ir nesenus Eurobarometro duomenis, kurie rodo, jog Lenkijos visuomenės nuomonė yra stipriai proeuropietiška.

„Lenkai stipriai palaiko ES, jos išlikimą ir, iš esmės, šiek tiek kontrastuoja prieš buvusios vyriausybės bandymą kurti dirbtinius ir įsivaizduojamus priešus Berlyne, Angelos Merkel asmenyje, ar Briuselyje, Europos institucijų asmenyje“, – teigė EK atstovas Lietuvoje

Priešas nr.1 – Donaldas Tuskas

Jeigu kalbėtume apie priešus, kurie yra kuriami Lenkijos visuomenės akyse, tai pirmiausia reikėtų paminėti Donaldą Tuską. Buvęs šalies premjeras ir dabartinis Europos Vadovų Tarybos pirmininkas yra vienas pagrindinių antagonistų, piešiamų Lenkijos žiniasklaidos, Varšuvos ir Briuselio konflikto fone.

Kodėl vieną svarbiausių Europos politikos postų užimantis D. Tuskas tapo „blogiečiu“ savo šalyje? Suprasti tai gali padėti sąmokslo teorijų mėgėjai. Lenkijoje yra gaji teorija, susijusi su 2010 metais įvykusia Smolensko tragedija. Jos metu, sudužus lėktuvui, žuvo tuometinis Lenkijos prezidentas Lechas Kaczyńskis su žmona Maria, šalies politikos ir kariuomenės elito nariai.

Dalis visuomenės mano, jog ši tragedija buvo suorganizuota tuometinio vyriausybės vadovo D. Tusko, kuris norėjo pašalinti savo politinius konkurentus. 2012 ir 2013 metais atliktos apklausos parodė, jog trečdalis lenkų neatmeta galimybės, jog tragedija buvo surežisuota.

Nors oficialiose tyrimo išvadose rašoma, kad lėktuvas sudužo dėl prastų oro sąlygų, teorija apie politinę žmogžudystę populiari ne tik visuomenėje, bet ir tarp dalies politikų. Svarbiausia, ja galimai tiki žuvusio prezidento brolis ir de facto Lenkijos vadovas Jarosławas Kaczyńskis.

Tokį jo nusistatymą nuspėti nėra sunku. „Piliečių platformos“ parlamentarus iš tribūnos jis yra apšaukęs kaltais dėl jo brolio žūties. Lenkijoje tyrimas vis dar vyksta, dėl ko D. Tuskas buvo iškviestas duoti parodymus.

„Jis yra apsėstas minties apie kerštą. Jis yra vienišas, neturi normalaus gyvenimo. Jo vienintelis tikslas – atkeršyti už savo dvynio brolio mirtį“, – taip apie Jarosławą Kaczyńskį puslapio „CS Monitor“ apžvalgininkei kalbėjo vienas prisistatyti nepanoręs Lenkijos žurnalistas.

Europos Komisijos atstovo Arnoldo Pranckevičiaus teigimu, nors „Teisės ir Teisingumo“ bei D. Tusko konfliktas paaštrina situaciją, tai nėra lemiamas veiksnys.

Jo manymu, tenka apgailestauti, kad viena boikotuodama D. Tusko perrinkimą į Vadovų Tarybos pirmininko postą, Lenkijos vyriausybė įstūmė save į diplomatinę  izoliaciją.

1. Kirkilo nuomone, Jarosławas Kaczyńskis, konfliktuodamas su Donaldu Tusku, neleidžia Lenkijai pasinaudoti istorine galimybe.

„Lenkija turi vieną aukščiausių Europos Sąjungos postų. Normalių santykių su D. Tusku atveju, Varšuva galėtų turėti gana didelę įtaką Briuseliui. Pavyzdžiui, formuojant darbotvarkę“, – samprotavo politikas.

Ar ES panaudos „branduolinę galimybę“?

Lenkija jau sulaukė piniginių baudų už Belovežo girios medžių kirtimą ir Europos Teisingumo Teismo sprendimo nepaisymą. Tačiau kokios sankcijos gali grėsti šaliai už reformas ir sprendimus, kurie prasilenkia su Europos Sąjungos standartais?

Viena iš bausmių, kurių gali sulaukti Lenkija, yra Lisabonos sutarties 7 straipsnio aktyvavimas. Jis numato Europos Komisijai galimybę teikti pasiūlymą Europos Vadovų Tarybai dėl galimybės taikyti sankcijas vienai iš ES valstybių narių. Proceso eigoje gali būti nuspręsta iš Lenkijos laikinai atimti dalį valstybei narei priklausančių teisių, įskaitant balsavimo teisę Vadovų Taryboje. Tokia priemonė dar niekada nebuvo taikyta prieš jokią ES valstybę narę.

Gruodžio 20 dieną Europos Komisija pradėjo šią sunkią procedūrą prieš Lenkiją.

„Sunkia širdimi mes aktyvavome 7 straipsnio 1 dalį. Tačiau faktai nepalieka mums jokio kito pasirinkimo. Neturime kitos išeities. Kalbame ne tik apie Lenkiją, bet ir apie visą ES. Mes viliamės, jog pavyks pradėti daug produktyvesnį dialogą“, – savo socialinio tinklo „Twitter“ paskyroje rašė Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Fransas Timmermansas.

Pagrindinė 7 straipsnio aktyvavimo priežastis – teismų reforma, kuri leido politikams kontroliuoti teismų sistemą. Dėl savo griežtumo Lisabonos sutarties 7 straipsnis vadinamas „branduoline galimybe“.

„Tuo jau pasakyta, kad tai paskutinė priemonė, kurios visi, aišku, stengiasi išvengti. Tai yra griežčiausia sankcija“, – kalbėjo A. Pranckevičius.

Pirmosios 7 straipsnio dalies aktyvavimui reikėtų 22 iš 27 ES valstybių pritarimo. Jei būtų nuspręsta aktyvuoti antrąją dalį, kurioje ir yra balsavimo teisės Vadovų Taryboje sustabdymas, tam reikėtų vienbalsio visų šalių narių balsavimo.

„Čia daugelis analitikų ir stebėtojų iš šalies argumentuoja, kad gali būti sudėtinga pasiekti tokią vienybę prie Vadovų Tarybos stalo, ypatingai, turint omenyje Vengrijos lyderio Viktoro Orbano labai aiškiai išsakytą poziciją, kad jis tokį sprendimą vetuos ir neleis taikyti tokių priemonių prieš Lenkiją, bandydamas išvengti tos pačios priemonės prieš pačią Vengriją. Kaip žinia, Vengrijos atžvilgiu irgi yra vykdoma pažeidimų procedūra ir Europos Parlamentas yra priėmęs ne vieną griežtą rezoliuciją, vertindamas demokratijos padėties situaciją Vengrijoje. Tai hipotetitinis klausimas ir sunku pasakyti, kokia bus ateitis. Toks sprendimas yra labai sunkus, turintis labai daug pasekmių ir reikalaujantis Europos Sąjungos vienybės“, – situaciją komentavo A. Pranckevičius.

Tačiau net ir nesuspendavus Lenkijos balsavimo teisės, šalis jau dabar patiria diplomatinę izoliaciją, kuri gali dar labiau sumenkinti jos vaidmenį ES. Lenkija nebedalyvauja šešių didžiausių Bendrijos valstybių susitikimuose. Anksčiau vykę taip vadinami Veimaro grupės susirinkimai tarp Prancūzijos, Vokietijos ir Lenkijos vadovų taip pat nebeorganizuojami. Kai kurių ekspertų nuomone, kova su ES Lenkijai gali pakenkti derybose dėl naujo Bendrijos biudžeto, kur išsikovoti sau palankias sąlygas, būnant gana kritiškoje diplomatinėje situacijoje, bus ypač sunku.

„Diplomatinėje erdvėje Lenkijos balsas yra susilpnėjęs, tai – akivaizdu. Manau tai – viena iš priežasčių, kodėl netikėtai Beata Szydło buvo pakeista į modernesnį premjerą Mateuszą Morawieckį“, – teigė G. Kirkilas.

Politiko manymu, Lietuva šio konflikto fone atsidūrė keblioje situacijoje.

„Iš vienos pusės lenkai yra mums labai svarbūs kaimynai, iš kitos Lietuva, galvoju, daug labiau proeuropietiška, siekianti didesnės europinės konsolidacijos. Neutralumas daugeliu atvejų gelbsti, bet ne visuomet. Reikalingas ypatingas diplomatinis lankstumas, juolab, kad esame priklausomi nuo kaimynės ir dėl transporto, ir elektros tinklų projektų“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Konflikto žala ir ES, ir Lenkijai neabejoja A. Pranckevičius. Jis viliasi, kad tai tik laikinas periodas.

„Tikiuosi, kad bus rastas sprendimas šioje situacijoje, Europos Komisija yra atvira dialogui ir kompromiso paieškai. Vilties teikia ir įvykę svarbūs pokyčiai Lenkijos vyriausybėje, konstruktyvus bei draugiškas pirmas naujojo premjero Mateuszo Morawieckio ir Komisijos pirmininko Jeane‘o-Claude‘o Junckerio susitikimas Briuselyje. Ateities Europa yra neįmanoma be stiprios, demokratiškos ir aktyvios Lenkijos. Tai yra ir Lietuvos interesas, kad Lenkija pilnai ir konstruktyviai sugrįžtų į Europos darbotvarkę. Dabartinė situacija nepalanki visam regionui ir, iš esmės, yra naudinga tik vienam žaidėjui, kuris sėdi Kremliuje“, – teigė EK atstovybės Lietuvoje vadovas.

Susiję