Kiekvienas pašnekesys apie Vytautą Landsbergį gali pakrypti visomis įmanomomis linkmėmis. Galima kalbėti apie jo politinę veiklą, užgimusią dar Sąjūdžio laikais ir nukeliavusią iki atstovavimo Lietuvai Europos tribūnose. Ar apie literatūrą – per 30 knygų, kuriose jis gvildena ir M.K. Čiurlionio kūrybą, ir Lietuvos bei tarptautinius politinius klausimus. Verta prisiminti ir V. Landsbergio poezijos knygas, ir atsiminimus, net ir žaidimus – garbės pirmininkavimą Lietuvos šachmatų federacijai.

Tačiau čia ir dabar apie Vytautą Landsbergį reikia kalbėti kaip apie klasikinės muzikos puoselėtoją, ištikimą Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrybos tyrinėtoją ir puoselėtoją. Juk Nacionalinei premijai šį žmogų nominavo Lietuvos kompozitorių sąjunga. V. Landsbergis suredagavo ir išleido visus M. K. Čiurlionio kūrinius fortepijonui. Jis ilgai buvo Lietuvos Kompozitorių sąjungos valdybos ir sekretoriato narys, nepaisant daugybės darbų ir pareigų, iki  šiol yra  M. K. Čiurlionio draugijos pirmininkas. 1975 m. už monografiją „Čiurlionio kūryba“, o 1988 m. už monografiją „Česlovo Sasnausko gyvenimas ir darbai“ Vytautas Landsbergis buvo apdovanotas Lietuvos TSR premija. V. Landsbergis nuo 1995 m. yra Tarptautinio M. K. Čiurlionio vargonininkų ir pianistų konkurso tarybos pirmininkas.

V. Landsbergio nuopelnai mokslui yra pripažinti ne tik Lietuvos, bet ir užsienio mokslo institucijų – daug universitetų jį yra paskelbę Garbės daktaru.

„Taip, muzika yra ten, arba jos nėra. Ji yra ten, kur susitinka kosmosas ir mikrokosmosas. Kosmosas yra ritmas  ir jis gyvena ritmais; o sielos mikrokosmosas, kuris gali tapti vidaus balsu, sulydo karštą beformę pasąmonės magmą su sidabrine žvaigždžių šviesa. Įsilieti į kosminį ritmą ir išgirsti gimstančią šviesą – čia mums gali padėti tik muzika, vienintelė, kuri savo ruožtu yra visos meilės ir viso gyvenimo modelis“. Ištrauka iš Vytauto Landsbergio kalbos Sorbonos universitete Garbės daktaro vardo suteikimo proga  2001 m. Paryžiuje.