Teisės lygios, galimybės – ne

diagramaNors nemažai kalbama apie moterų emancipaciją ir lygias su vyrais teises, statistika rodo ką kita. Įgyti vidurinį bei aukštąjį išsilavinimą ir moterims, ir vyrams sudarytos vienodos sąlygos, tačiau darbo rinkoje vyrai užima kur kas geresnes pozicijas.

Greičiau išimtis nei taisyklė

„Direktorės darbe kol kas neieškokite. Ir namie geriau netrukdykite“, – išgirdau patarimą ŽŪB „Nematekas“. Kol kas viena žymiausių Lietuvos moterų verslininkių  Egidija Vaicekauskienė dirba kitą  labai svarbų darbą – augina metukų neturinčią dukrelę Liuciją Mariją, jau šeštą šeimos atžalą.

Mėsos perdirbimo bendrovės, kurią prieš penkiolika metų įsteigė kartu su vyru, direktorė, už savo darbą pelniusi Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų Kauno regiono „Lietuvos verslininkės“ prizą,  Lietuvos metų verslininkės vardą, ji – viena iš trijų moterų Verslo šlovės galerijoje. Vyrišką laureatų kompaniją E.Vaicekauskienei čia palaiko tik buvusi „Audimo“ generalinė direktorė, dabar Kauno apskrities viršininkė Ona Balžekienė irbuvusi „Utenos trikotažo“ vadovė, dabar pensininkė Nijolė Dumbliauskienė.

E.Vaicekauskienė – Lietuvos maisto pramonininkų konfederacijos, „Nacionalinio maisto ūkio klasterio“ asociacijos, Kauno pramonės, prekybos ir amatų rūmų narė. Ji dar spėdavo dalyvauti ir televizijų laidose ar projektuose. Tačiau tenka konstatuoti, kad E.Vaicekauskienė – greičiau išimtis nei taisyklė.

diagrama

Statistikos departamento tyrimų leidinio „Vyrai ir moterys Lietuvoje“ informacija.

Lygūs, kol mokomės

Oficialūs skaičiai rodo, kad moterys lyderiauja tik tol, kol gauna diplomą. Štai Statistikos departamento duomenimis, 2008–2009 mokslo metais bendrojo lavinimo mokyklose mokėsi daugmaž tiek pat abiejų lyčių atstovų: šimtui vaikinų teko 98 merginos. Profesinėse mokyklose vaikinų buvo gerokai daugiau nei merginų, o aukštosiose mokyklose merginos studentės sudaro 52 proc. visų besimokančiųjų ir vaikinų skaičių viršija keliais tūkstančiais. Tokios tendencijos išsilaikė ir šiemet: pavyzdžiui, tarp Vilniaus universiteto  22588 pirmakursių studentų – net 15281 mergina .

Kai kuriose specialybėse – socialinėse paslaugose, psichologijoje, sveikatos priežiūroje, pedagogikoje, humanitariniuose moksluose, žurnalistikoje – merginų daugiau nei du trečdaliai. Mažiau parengiama tik gamtos, technikos ir taikomųjų mokslų specialisčių.

lentele2

Statistikos departamento tyrimų leidinio „Vyrai ir moterys Lietuvoje“ informacija.

Vyrai vadovauja, moterys vykdo

Nors aukštąjį išsilavinimą ir įgyja daugiau moterų, užimti aukštus postus darbo rinkoje moterims sunkiau nei vyrams. Moterų darbdavių ir savarankiškai dirbančiųjų procentas beveik dvigubai mažesnis nei vyrų. Statistika rodo,  kad vyrai daug greičiau kopia karjeros laiptais, jų uždarbis paprastai  būna didesnis.

Moterys linkusios steigti nedideles įmones, kuriose dirba 5–10 darbuotojų – siuvimo įmones, grožio salonus, nedidelius restoranus ir kavines, privačius gydytojų kabinetus, sporto klubus, o vadovauti dažniausiai joms tenka nedideliems 11–50 darbuotojų kolektyvams. Moterų daugiau nei vyrų samdomų darbuotojų kategorijoje.

Pasak socialinių mokslų daktaro profesoriaus Romo Lazutkos, tam tikrose srityse – švietime, sveikatos apsaugos bei paslaugų sektoriuose – moterų daugiau nei vyrų. Tiesa, jos paprastai užima žemesnes pareigas vyrų vadovaujamose institucijose. „Bene labiausiai tai nulemia vyraujantis stereotipinis visuomenės požiūris į moterį ir vadovavimą. Darbdaviai iš vyrų tikisi didesnio atsidavimo darbui. Moterims daugiau atsakomybės tenka šeimoje, tad vyrams paprasčiau siekti karjeros aukštumų“, – mano R. Lazutka. Įtakos turi ir pačių moterų požiūris – įprasta manyti, jog vyras turi uždirbti daugiau ir išlaikyti šeimą. „Institucinė lyčių lygybė užtikrinta, tačiau valstybė negali nustatyti, kas šeimoje dirbs, o kas gamins maistą. Darbo pasidalijimas – šeimos susitarimas“, – pastebi ekspertas.

Vis dėlto yra ir gerų žinių – požiūris į moterį darbe kiek keičiasi. Lyginant Moterų informacijos centro šiemet atlikto tyrimo duomenis su 1994 m. ir 2000 m. apklausomis paaiškėjo: manančių, kad trūkstant darbo vietų, pirmiausia darbu turėtų būti aprūpinami vyrai, sumažėjo nuo 64 proc. iki 51 proc.

Patalpinta: Publikacija