555 kvadratiniai metrai
Viktorija Samarinaitė
Vieta: Aušros vartų g. 7
Jūsų dėmesiui: nuo spalio 2d. iki spalio 28d.
Kaina: nemokamai
Kita mano rudeniškų sielos pasivaikščiojimų vieta tapo galerija „Arka“. Ne dėl to, kad būčiau žinojusi, jog ten lauks kokia ypatinga paroda. Tiesiog ten mane nuvedė kojos. Ši galerija yra milžiniška. Ir visada eidama ten, žinau, kad meno bus apsčiai. Tik spėk siurbti jį į save. 7 parodų salės, iš viso 555 m² erdvės menininkų saviraiškai.
Tapyba man iš karto asocijuojasi su Italija. Didžiaisiais Renesanso dailininkais ir savo grožiu įpareigojančia kurti aplinka. Lietuvos Dailininkų Sąjungos galerijoje suteikiama galimybė pažvelgti į parodą „ITALARTS“ – Šiuolaikinę italų dailę. Ši paroda eksponuota daugelyje Europos šalių, pagaliau atvežta ir į Marijos žemę. Paveikslų autoriai nėra mėgėjai, tai dailininkai, spėję įsitvirtinti Europos rinkoje. Jie kuria Italijos ir Viduržemio jūros šalių harmoningą visumą, akcentuodami jautrumą šviesai ir spalvoms. Parodoje pristatomas šis „chromatinių skambesių” ieškojimas šiaurės šalies kultūrai – Lietuvai, turinčiai ne mažiau vaizduotės ir kūrybiškumo, nei ugningos pietų šalys.Tai XX amžiaus dailės kūriniai, juose perteikiami šilti Italijos kraštovaizdžiai, ryškios gėlių, dangaus ir saulės spalvos. Jas menininkai kaip šalies vizitinę kortelę pateikia perfiltravę per asmeninę patirtį, pojūčius ir jausmus bei pasitelkę įvairias formas ir technikas perteikti savo interpretacijai.
Tarp autorių išsiskiria Ugo Nespolo, kurio darbus galima charakterizuoti kaip ironiškus ir agresyvokus parodos akcentus. Nespolo meninės kūrybos tikslas – atnešti meną į gyvenimą. Jo darbai kine ir reklamoje gerai žinomi JAV ir Italijoje, kur jis bendradarbiauja su Nacionaline televizija. Meno kūrinių parodoje virš 80. Neretai vienų menininkų darbai nustelbia kitus. Čia galima aptikti visko: nuo lengvo minimalizmo iki grotesko.
„Tai tarsi didelis teatras, atvira erdvė, kurioje į sceną visiškai laisvai lipa herojai, savo paveikslais kuriantys istorijos ir kronikos laiką“, – taip parodą įvardija jos organizatoriai ir kuratoriai.
Tad, jei jūsų galvoje įsišaknijęs stereotipas apie tobulą italų perspektyvą, linijas, spalvas ir formas tapyboje, vertėtų aplankyti šią parodą ir sugriauti šį Leonardo Da Vinčio laikais sukurtą stereotipą.
Perėjus visą italikų tapybos turgų, pakilus laiptais į „Arkos“ palėpę, mane pasitiko paroda „Žmogus, trans žmogus, postžmogus, robotas“. Parodos pavadinimas sudomino iš karto. Į galvą pradėjo lįsti mintys apie žmogaus metamorfozes ir deformacijas. Bendras parodos vaizdas – įspūdis sustiprintas. Mane labiausiai traukė kosminiai ateities žmogaus drabužiai ir aksesuarai. Prie jų ilgai darbavosi per „Mados Infekciją“ spėję išgarsėti Dainius Bendikas ir Benas Staškauskas. Jų kolekcija – „Infiltruoti“. Nors D. Bendikas teigia, kad jo drabužiai atstoja socialinį šarvą, aš juos matau, kaip asmenybę nuo pasaulio apsaugantį skydą, susvetimėjimo simbolį. Tai lyg žmogaus, kuris stovi ant ribos tarp postžmogaus ir roboto pasaulių.
Be šių dviejų menininkų darbų parodoje buvo visko: fotografijų, piešinių, grafikos darbų, asambliažų bei kostiumų. Kai kurie darbai tik iliustruoja parodos tematiką – transhumanizmo problematiką. Primena mokyklos laikus, kai būdavo liepiama nupiešti saulę. Niekas ir negalvodavo apie kitką, tik apie geltoną ir šildantį saulės diską. Vis dėlto, daugelis darbų iš tiesų verti dėmesio. Nepaisant to, kad jų išsklaidymas po visas erdves prideda visiškai nereikalingo chaoso. Nesužinojau, kuriai kategorijai – žmogaus, trans žmogaus, post žmogaus ar roboto – priklausau. Galbūt dėl to, kad begalė italų dailininkų ir „nužmogėjimo“ temos neatspindintys darbai sunkte išsunkė visą mano dėmesį. O galbūt todėl, kad 555m² meno yra kiek perdaug.