Trečiadienio popietę Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute lankėsi sporto komentatorius Nerijus Kesminas bei Baltijos televizijos (BTV) sporto žinių rengėjas Tautvydas Vencevičius. Juos pakvietė rubrikos „Svečiuose – žurnalistas“ organizatoriai.

N. Kesminas – gerai Lietuvoje žinomas sporto komentatorius, kurio balsą visada girdime per TV6 kanalo transliuojamas futbolo rungtynes bei „Lietuvos ryto“ televizijos krepšinio varžybas. N. Kesminas taip pat yra žurnalo „SPO:)“ redaktorius, jo straipsnius galime išvysti Lrytas.lt interneto svetainėje.

T. Vencevičius – žurnalistas, baigęs teisės mokslus. BTV dirba nuo 1997 metų. Jis žinomas kaip futbolo ir krepšinio rungtynių komentatorius.

Sporto komentatoriumi Lietuvoje būti sunku

Daugeliui atrodo, jog komentuoti futbolo ar krepšinio rungtynes labai lengva, tačiau tai klaidingas įspūdis. Lietuvių kalba yra labai sudėtinga ir suvaržyta, todėl komentatoriams dažnai tenka ne tik ieškoti naujų žodžių ar posakių, bet ir nuolat domėtis, ar kuris seniai jų vartojamas žodis nebuvo pripažintas netinkamu, ar nepasikeitė žodžio kirčiavimas.

„Lietuvių kalba yra per daug gremėzdiška. Ji – per sudėtinga komentavimui. Mes dažnai turime žiūrėti, kokių žodžių vartojimas pasikeitė. Po kiekvienų komentuotų rungtynių mums atsiunčia klaidų sąrašą, ką pasakėme negerai. Turime klaidas taisyti. Kartais net grasina baudomis. Užsienyje viskas yra paprasčiau. Ten komentatoriams leidžiama kalbėti paprasta, kasdiene kalba nevengiant žargono. Pas mus – viskas kitaip“, – pasakojo N. Kesminas.

Svečiai teigė, kad Lietuvoje komentavimo kokybė galėtų būti geresnė, tačiau tam reikėtų keisti sistemą bei skirti daugiau lėšų: „Vėl viskas „atsiremia“ į finansus. Užsienyje kiekvienas komentatorius turi savo sritį. Vienas komentuoja futbolą, kitas -krepšinį, trečias – tenisą. Lietuvoje vienas žmogus komentuoja viską iš eilės. Kartais pakomentavęs futbolą, eini komentuoti ledo ritulį ir vietoj ritulio sakai kamuolys. Taip jau būna“, – su šypsena kalbėjo T. Vencevičius.

Šiuo metu Lietuvoje sporto komentatorių paklausa yra padidėjusi, nes atsiradus naujiems sporto kanalams – atsirado poreikis ir naujų komentatorių. Pasak N. Kesmino, kai kurie iš jų yra tikrai gabūs ir talentingi bei gerai komentuoja rungtynes. Svečio teigimu, didžiausia bėda, jog nėra mokyklų, kuriuos specialiai ruoštų komentatorius. Visi naujokai atėję dirba pagal principą: kaskart padaryk geriau nei padarei prieš tai.

Blogas sporto žurnalistas – besidomintis tik krepšiniu

T. Vencevičius ir N. Kesminas vieningai tvirtino, kad blogas sporto žurnalistas tas, kuris supranta tik krepšinį. „Sporto žurnalistas turi išmanyti visas sporto šakas“, – kalbėjo N. Kesminas.

„Yra buvę atvejų, kai, atrodo, žmogus neblogai išmano sportą, tačiau jo žinios baigiasi ties krepšiniu. Dažniausiai televizijose sporto žinias rengia 2-3 žmonės. Negali pasamdyti vieno žmogaus vienai sričiai. Tai – neįmanoma“, – pasakojo BTV sporto žinių rengėjas T. Vencevičius.

Trūksta leidinių apie sportą

„Lietuvoje trūksta leidinių apie sportą“, – įsitikinę svečiai. Nors mūsų šalyje yra leidžiama nemažai žurnalų, kurie rašo apie visas sporto šakas, tačiau ekonominė krizė daugelį iš jų privertė baigti savo gyvavimą.

T. Vencevičius sakė, kad Lenkijoje sporto leidinių tiek daug, jog sunku susigaudyti, kuris apie ką rašo: „Lankydamasis Lenkijoje, pasiteiravau vietinių žurnalistų apie jų periodinius leidinius apie sportą. Kai man pradėti vardinti žurnalus, tai net pasimečiau, kas apie ką rašo. O dar kiek įvairiausių laidų per televiziją.“

Sporto žurnalistai teigė, jog Lietuvoje paklausos sportui yra, tačiau pasiūlos trūksta. Pas mus žmonės domisi ne vien krepšiniu ar futbolu. Paklausą turi ir Formulė 1, tenisas, ledo ritulys. Tereikia gerų leidinių apie įvairias sporto šakas.

Susiję