Ligos užkratas – kompiuteryje

Medikai didelį potraukį naudotis internetu vadina šio amžiaus liga. Londonozinios.com nuotr.
Medikai didelį potraukį naudotis internetu vadina šio amžiaus liga. Londonozinios.com nuotr.

Nors internetas sukurtas palengvinti bendravimą, jis kėsinasi išstumti tiesioginius ryšius. Psichologai įspėja apie naujos priklausomybės protrūkį, tačiau visuomenėje besaikis naršymas internete nėra suvokiamas kaip liga.

Prie kompiuterio prikaustė “mIRC” „Taip, aš sirgau šia liga“, – 21–erių studentas Dovydas pripažįsta per daug laiko leidęs internete. Vaikinas išgyveno kelis priklausomybės etapus paauglystėje ir studijų metais, tačiau sugebėjo nuo jos išsivaduoti be psichologų pagalbos. „Kai atradau pokalbių programą mIRC, čia  praleisdavau visą dieną, sėdėdavau iki išnaktų, o savaitgaliais – ir iki paryčių.Sėdėdavau, net jei ir nebūdavo su kuo kalbėtis”, – prisimena Dovydas. Dar vienas kabliukas – žaidimai tinkle. Žaidimas būdavo įjungtas beveik visą parą ištisą savaitę, net ir išėjus iš namų.

Dovydas įsitikinęs, kad kiekvienas žmogus daugiau ar mažiau yra priklausomas nuo interneto. „Jei moki įjungti kompiuterį, turi priklausomybę. Tik čia jau kiekvieno nuomonė spręsti, kas tai yra: epidemija ar bendravimo būdas“, – mano vaikinas. Tačiau internautai patys dažnai nejunta, kada peržengia tą ribą ir nebepajėgia atsiplėšti nuo kompiuterio.

Liga yra, pacientų ne?

Nors tikslaus „internoholikų“ skaičiaus nustatyti neįmanoma, spėjama, kad 5–10 proc. interneto vartotojų gali būti priklausomi nuo naršymo internete. Klaipėdos priklausomybės ligų centro socialinis darbuotojas Gediminas Norvilas šią priklausomybę vadina „jauna“ ir dar gerai nepažįstama Lietuvoje. „Priklausomybė nuo interneto šiandien yra daugiau teorinio pobūdžio. Problema keliama, o besikreipiančiųjų nedaug“, – pasakoja specialistas.

Kitų šalių statistika rodo, kad dažniausiai šia priklausomybe suserga paaugliai ir jauni vyrai, tačiau tai pavojinga abiejų lyčių ir bet kokio amžiaus interneto vartotojams, ypač naujiems. Neribojamas informacijos srautas, žaidimai, daugybė pažinčių ir anonimiškumas – taip vilioja.

Lietuvoje į psichologus dažniausiai kreipiasi paauglių tėvai. „Vaiko namo“ direktorius Evaldas Karmaza pastebi, kad vaikai dažnai „persikelia“ į internetą, nes  draugystė virtualioje erdvėje nereikalauja daug pastangų. „Ryšiai realiame gyvenime kelia daugiau problemų, o anoniminis bendravimas internete atrodo „saugesnis“, – virtualios erdvės „privalumą“ įvardijo E. Karmaza. Su tokiais vaikais dirbantis psichologas pastebi, kad jiems sunkiau bendrauti. „Tokie vaikai nelabai turi ką papasakoti apie savo gyvenimą, tačiau atgyja gavę progą pakalbėti apie internetinius žaidimus, internetinius draugus“, – sako psichologas.

Nubrėžti ribą tarp sergančio ir nesergančio priklausomybe nuo interneto žmogaus labai sunku. Vienas internete gali praleisti dešimt valandų ir nejausti liguisto poreikio prie jo sėdėti dar, o kitas  gali nuolat jausti naršymo „alkį“. Ne tik daugybė laiko prie internetinių žaidimų, pokalbių svetainėse, bet ir nuolatinis nerimas dėl pašto dėžutės gali būti priklausomybės požymis. Pasak Valstybinio psichikos sveikatos centro priklausomybės ligų skyriaus vedėjos Aurelijos Čepulytės, priklausomybe laikoma būklė, kai žmogus nesugeba kontroliuoti savęs, jaučia didžiulį norą prisijungti prie interneto, o prisijungęs prie kompiuterio praleidžia vis daugiau laiko.

Tokiais atvejais dažnai pablogėja psichinė ir fizinė savijauta, nukenčia mokslai, darbas. „Internoholikas“ nejaučia atsakomybės, nesidomi artimųjų problemomis, o apie interneto griaunamą gyvenimą susimąsto tik susidūręs su akivaizdžiais padariniais: praradęs darbą, artimą žmogų.

Gydymo metodai – nuo pokalbių iki elektrošoko

Daug „internautų“ turinčių šalių patirtis rodo, kad tokia problema nėra tik teorinė. 2005 m. daugiausia interneto vartotojų turinčioje Kinijoje, Šanchajuje, Qiu Chengwei nužudė internetinio žaidimo draugą, nes jis pardavė virtualų kardą, kurį buvo pasiskolinęs iš Qiu.Panašių istorijų ne viena: savižudybė dėl draudimo naršyti internete, nuskendę be priežiūros vonioje palikti mažamečiai vaikai.

Šalys imasi įvairiausių priemonių kovoti su skaudžių pasekmių atnešančia priklausomybe. Kinijoje vaikai gydomi specialiose stovyklose, kur laikas prie kompiuterio iškeičiamas į fizinius pratimus. Kai kuriose jų pasitelkiama sukarinta tvarka. Prieš keletą mėnesių Kinijoje uždraustas kitas gydymo metodas – elektrošoko terapija.

Iš pirmo žvilgsnio priklausomybė nuo interneto neatrodo tokia pavojinga kaip kitos. „Internoholikas“ nėra visuomenės atstumtasis kaip narkomanas ar alkoholikas. Tačiau priklausomybė nuo interneto nėra peršalimas ir ja greitai nepersirgsi. „Svarbiausia išmokti saikingai naudotis internetu. Laiką, praleidžiamą internete, reikia mažinti palengva, kad nepasiekus rezultatų nereikėtų nusivilti“, – pataria A.Čepulytė.

Specialistė pasakojo, kad šios priklausomybės eiga panaši kaip ir kitų, todėl taikomi panašūs gydymo metodai, dažniausiai – pokalbiai. Tačiau didžiausias indėlis gydantis – paties paciento pastangos. Be jų medikų ir psichologų konsultacijos mažai ko vertos.

Patalpinta: Publikacija