Apie karjerą, sunkius krepšius ir atidarytas duris
Ką vilniečiai mano apie moteris valdžioje? Kaip jaustųsi turėdami moterį viršininkę? Pagaliau, kaip žiūri į džentelmenišką paslaugumą? Šiame vox populi sostinės gatvėse sutikti pašnekovai pasidalijo savo mintimis apie moteris ir jų padėtį visuomenėje. Iš daugybės apklaustųjų pateikiu įdomiausias praeivių mintis.
Šimtmečių tradicijų įstatymu nepakeisi
„Kaip vertinate moteris aukštuose valstybės postuose?“ – pasiteiravau studentu Algimantu prisistačiusio praeivio. „Nematau pagrindo nei džiaugtis, nei liūdėti. Jei pripažįstame, kaip ir reikėtų XXI amžiuje, kad vyrai ir moterys – lygiateisiai, visai nereikėtų žiūrėti į postus užimančių asmenų lytį. Ir nereikia mėginti dirbtinai kurti lygybės darbo vietose, siekti kolektyvo su panašiu abiejų lyčių atstovų skaičiumi. Ir vyrams, ir moterims turi būti suteikiamos vienodos galimybės“, – taip lyčių lygybę supranta Algimantas.
Studentas pripažįsta, kad mūsų visuomenėje pasitaiko lyčių diskriminacijos. „Tačiau juk niekas atsibudęs ryte nemąsto – „sumažinkime moterų teises“. Požiūris į moteris susikūrė per labai ilgą laiką, o mentaliteto taip greitai nepakeisi. Tokius dalykus reikia keisti šeimoje, auklėjant vaikus, o ne įstatymais“, – įsitikinęs Algimantas. Juk mažos mergytės vis dar žaidžia mamas, berniukai vaizduoja lenktynininkus. Kai reikia auklės – renkiesi moterį, o apsauginiu tampa vyras. Problema ta, kad dabar vaikų auginimas laikomas menkesniu darbu, nei politikavimas Seime, todėl visi veržiasi daryti karjeros, nesirūpindami atžalų ugdymu.
Paklaustas, kaip reaguotų į moterį viršininkę, Algimantas teigė, kad lytis čia niekuo dėta. „Tikrai nesijausčiau pažemintas, jei mano viršininkė būtų moteris. Šefo gerumą vertini pagal tai, ar jis palieka tave ramybėje“, – juokavo studentas, pridurdamas, kad jeigu vyras jaučiasi sumenkintas būdamas pavaldus moteriai, tegu susimąsto, kodėl ne jis užima aukštesnį postą.
Tradicija žiūrėti į moterį kaip silpnesnę būtybę mūsų visuomenėje įaugusi labai giliai. Bet palaikyti duris ir praleisti moterį, panešti jos sunkų krepšį yra paprastas mandagumas, geranoriškumas. „Juk nevožčiau durimis vyrui prieš nosį vien todėl, kad jis vyras. Tai juokinga. O požiūris į tokius poelgius priklauso nuo moters. Man patiktų, jeigu visi ir man atidarinėtų duris ir praleistų pirmą“, – šmaikštavo Algimantas.
Jei lygūs, tai visais atžvilgiais
Senamiestyje sutiktas Jokūbas piktinosi moterims teikiamomis lengvatomis. Paklaustas, ar neužmiršo seniau įprasto paslaugumo moteriai, jis atkirto: „Ar pačios negali? Aš nesitikiu, kad man kas palaikys duris ar pribėgs padėti nešti kokį krepšį“. Jokūbas įžvelgia prieštaravimą: moterys yra „silpnoji lytis“, bet jei šaukia apie lygias teises ir skundžiasi, kad vyrai į jas žiūri kaip į nelygiavertes, tegu nelaukia kavalieriaus, kuris perneš per balą. „Pats darbe pastebėjau, kad šaltos karjeristės, siekiančios aukštų postų, stengiasi niekuo nenusileisti vyrams. O visokios jaunos „fyfos“ tik ir kabinėjasi: „Tai gal praleisi panelę?“.
O kai prasideda kalba apie teises, iš karto skundžiasi, kad į vyrus visuomenė žvelgia palankiau, nors jos tą patį sugeba. Tuomet tegu nesitiki lengvatų. Natūralu, kad kai kuriuos darbus geriau atlieka vyrai, taip gamtos sutverta“, – tokia Jokūbo nuomonė.
Charakteris svarbiau už lytį
Pensininkė Rasa buvo nelinkusi žmonių vertinti pagal jų lytį. „Viršininkauti gali ne kiekvienas, viskas priklauso nuo charakterio, asmeninių savybių. Aš pati esu vadovavusi vyriškam kolektyvui ir pastebėjau, kokie jie visi būdavo paslaugūs. Per ekspedicijas reikėdavo tampyti sunkius lagaminus, dirbti fizinį darbą, ir visada sulaukdavau pagalbos, jaučiausi kaip kokia karalienė. Net kai ateidavo mano eilė gaminti valgyti, būdavo, kad kas pasisiūlydavo vietoj manęs tai padaryti arba indus išplauti. Dabar tokio paslaugumo nebepastebiu. O dukra man pasakojo, kad kai jos viršininkė buvo moteris, darbo vietoje dažnai kildavo konfliktų, ypač tarp vadovės ir jos pavaldinių moterų“, – pasakojo Rasa.
Dauguma apklaustųjų teigiamai vertino, kad moterų daugėja valdžios institucijose. Skubėdami praeiviai dažnai tiesiog sumurmėdavo „taip“, paklausti, ar gerai, kad turime pirmąją moterį prezidentę. Kitiems lytis nerūpėjo, svarbiausia – kad ir visos valstybės, ir įmonės ar jos padalinio vadovas ar vadovė gerai atliktų savo darbą.