Neišeik tu iš sodžiaus
Paskutinis mohikanas – karvė
Kažin, ką pasakytų apie kaimo išsigimimą rašęs Romualdas Granauskas, jei pamatytų tokį kaimo vaizdą? Kažkada vienu iš kolūkio centrų buvęs Molėtų pašonėje įsikūręs Šeštokiškių kaimas šiandien beveik tuščias: žmonių yra, tačiau gyvulį rasti sunku. Skaityti daugiau >>
Kaimynystė
Šokiuose kovoja dėl „šnapso“ ir mergiočių
Kaimo šokiai – tai vieta, kur kaimo jaunimas linksminasi, šoka ir gal būt pirmą kartą savo gyvenime įsimyli. Viskas būtų tiesiog nuostabu, jei ne viena smulkmena, neatsiejama kaimo šokių detalė – muštynės. Dėl ko kaimuose nuolatos kyla jaunuolių muštynės? Kur slypi tokių konfliktų priežastys? Skaityti daugiau >>
Kas aruodus pripildo
Itališkos picos lietuviškame kaime
Pro šią piceriją kiekvieną dieną Panevėžio ar Šiaulių link prazvimbia mažiausiai keli tūkstančiai automobilių, vienas kitas arkliuku pakinkytas vežimas. Vidun užsuka tik keletas lekiančių pro šalį, tačiau vieną kartą užsukęs, dažniausiai nebepamirši nei picerijos vietos, nei jos pavadinimo. Karčemų kaimas, Piero picerija. Skaityti daugiau >>
Kaimas atsikrausto į miestą
Nykstantis lietuviško kaimo peizažas: Užupis
Daugeliui žodis „kaimas“ asocijuojasi su ūkiu, darbu nuo aušros lig sutemų, šviežiu pienu, braškių lysvėmis ir bulviakasiu. Sąmonėje užfiksuota informacija, kad į kaimą dažniausiai važiuojama kažkur toliau už miesto. Bet iš tikrųjų, gyvenant Šiauliuose, Kaune ar net sostinėje, galima atrasti kaimo apraiškų ar tikrojo lietuviško kaimo kopijų pačiame miesto centre.
Tad ir aš išėjau ieškoti. Fotoreportažui pasirinkau mikrorajoną, esantį Vilniaus širdyje – Užupį. Skaityti daugiau >>
Transliacijos iš kiemo
Kaimas Beno Rupeikos akimis
„Čia, čia“, – išgirstam pažįstamą balsą. Matyt, nugirdo mūsų žingsnius jau ištuštėjusiuose koridoriuose. Nedrąsiai patraukiame durų rankeną ir įeiname į kabinetą. Pirmas mus pasitinka vėsaus oro gūsis. O Beną Rupeiką, ilgametį Lietuvos radijo žurnalistą, išvystame sėdintį prie kompiuterio ir derinantį paskutines šeštadieninės laidos „Kaip žmonės gyvena“ detales. Skaityti daugiau >>
Nepavykę kadrai
Taip gimsta televizija
Katinas, kuris nenorėjo filmuotis.
Redakcijos žodis
Šeštadienį grįžau į kaimą. Seniai buvau namie…
Išlipęs iš autobuso įkvėpiu gryno oro ir pasuku žvyrkeliu savo vienkiemio link. Prasilenkiu su dviračiu skubančia felčere. Pasisveikinu, tačiau ji manęs jau neatpažįsta. Žvarbu. Paspartinu žingsnį. Išsigąstu staiga iš apleistos fermos griuvėsių išlindusio šuns.
Pagaliau pasiekiu kaimą. Eidamas pro pieninę girdžiu šūksnius. Vėl susivaidijo kaimynės. Einu pažiopsot – nepraleisiu tokio vaizdelio! Akys užkliūva už margo plakato, kuris skelbia, jog vakare kaime vyks šokiai. Hm, norėčiau apsilankyt, bet kišenėse vėjai švilpauja…
Palikęs kaimą dairausi po ištuštėjusius laukus. Nuokalne leidžiuosi namų link.
Tarpuvartėje pasitinka lašišą įsikandęs Mickius. Parimusi pro langą dirsčioja mama. Praveriu duris, pakvimpa pica ir pasigirsta radijo garsai.
– Kaip gyvenat?..
Numerio autoriai
Projekto vadovė: lekt. Giedrė Čiužaitė
Koordinatorės: Inga Janiulytė, Raminta Jonykaitė
Rašto raiška
Vadovė: lekt. Jolanta Mažylė
Monika Balckutė
Tomas Bašarovas
Artūras Ketlerius
Austėja Masiokaitė
Viktorija Samarinaitė
Garso raiška
Vadovė: lekt. Giedrė Čiužaitė
Inga Janiulytė
Raminta Jonykaitė
Edvardas Kubilius
Martyna Michnevičiūtė
Linas Valiukas
Vaizdo ir garso raiška
Vadovė: asist. Dalia Kutraitė
Egidijus Jurgelionis
Karolina Liukaitytė
Ieva Rekštytė