Kovo 11-oji suvienijo tris Baltijos valstybes
Kovo 11-ąją Nepriklausomybės aikštėje įvyko Trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonija, skirta Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 20-osioms metinėms paminėti. Renginyje dalyvavo ne tik Lietuvos, Latvijos ir Estijos valstybių prezidentai, bet ir daugybė svečių, tarp kurių Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signatarai, užsienio šalių diplomatinio korpuso, visuomeninių nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Keliant vėliavas visų trijų Baltijos valstybių Garbės sargybos kuopų kariams, skambėjo kiekvienos šalies himnas. Po šios ceremonijos žodį tarė valstybių vadovai.
„Šiandien – Lietuvos nepakartojamos istorinės galimybės gyventi laisvai diena“, – kalbėjo Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Tai šventė ir ateities kartų, kurios po mūsų kurs Lietuvos ateitį ir ateinančius žygdarbius skelbs trijų Baltijos valstybių vėliavomis. Galiausiai, tai visų Baltijos valstybių solidarumo šventė“, – tokiais žodžiais Prezidentė pasidžiaugė tuo, kad šią svarbią dieną kartu su Lietuva švenčia ir kaimyninės šalys.
Estijos Respublikos Prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas savo kalbą pradėjo draugišku kreipimusi į ceremoniją stebinčius žmones: „Brangūs Lietuvos bičiuliai“. Jis nevengė pagyrų Lietuvos valstybei, sakydamas, kad tai, ką pavyko įgyvendinti per tuos 20 metų, yra tikroji demokratija ir laisvė. Šalies vadovas ne kartą paminėjo, kad sveikina Lietuvą pasirinkus demokratijos kelią: teisingus rinkimus, teisės viršenybę, žodžio, religijos ir susirinkimų laisvę.
Daugiausiai susirinkusių žmonių aplodismentų sulaukė Latvijos Respublikos Prezidentas Valdis Zatleras. Nesunku buvo pastebėti nuostabą ceremonijos svečių ir dalyvių veiduose, kai kaimyninės valstybės vadovas prabilo lietuviškai, nors ir su aiškiai girdimu akcentu. Trumpai prisiminęs istoriją, V. Zatleras kreipėsi į žmones žodžiais, kurie sukėlė šypsenas ir gausius plojimus: „Kai esate nusivylę, norite nuleisti rankas ir nieko nedaryti, atvažiuokite pasisvečiuoti į Latviją, kur jūs išgirsite, kokia šauni valstybė yra Lietuva, kokie ryžtingi žmonės yra lietuviai ir kaip gerai jiems ten, Lietuvoj, sekasi… Pirmyn, broliukai!“.
Po tokių žiūrovus pralinksminusių žodžių Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė Irena Degutienė taip pat pasveikino žmones šios, visai šaliai svarbios, sukakties proga. Prisimindama 1990- ųjų metų įvykius, ji gyrė lietuvių tautą, sakydama, jog „istorinė atmintis ir laisvės dvasia, perduodama iš kartos į kartą, buvo galingiausia jėga, teikusi tvirtybės lemiamų sprendimų akivaizdoje, o ta stiprybė ir lėmė, kad Lietuva buvo pirmoji, paskelbusi nepriklausomybę nuo galingos imperijos“.
I. Degutienė pasinaudojo proga dar kartą padėkoti trijų Baltijos valstybių vadovams už solidarumą bei bendrystę, kuri tuomet, 1990-aisiais, buvo itin brandi.
Besibaigiant ceremonijai Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos būrys šovė šventines salves, skirtas Lietuvos valstybei, Baltijos šalių vienybei, laisvei ir nepriklausomybei.
Po trijų garsių į orą paleistų šūvių skrydžiu virš Nepriklausomybės aikštės į iškilmingą ceremoniją susirinkusius svečius ir dalyvius pasveikino Prancūzijos Respublikos karinių oro pajėgų lėktuvai. Tuomet muzikinį sveikinimą Lietuvai atliko jungtinis trijų Baltijos valstybių kariuomenių orkestras.
Ceremonijai pasibaigus prasidėjo Lietuvos kariuomenės ir kitų sukarintų struktūrų iškilmingas paradas nuo Nepriklausomybės aikštės iki Katedros aikštės.
Daugelis susirinkusiųjų išsiskirstė, kai kurie skubėjo nusifotografuoti prie trijų vėjo plaikstomų vėliavų, tačiau galima buvo pastebėti keletą senyvo amžiaus žmonių, kurie net ir šventinę dieną nesugebėjo užmiršti nuoskaudų Lietuvos politikams ir, priėję prie Seimo narių, dalyvavusių ceremonijoje, klausė: „Kodėl Jūs Seime darote tokią sumaištį?“, tačiau šie nebuvo nusiteikę aiškintis.
