Modernus muziejus – koks jis?
Technologijoms sparčiai populiarėjant ir apimant vis daugiau sektorių, ne išimtis tampa ir kultūriniai objektai. Lietuvoje prieš daugiau nei metus atidarytas Valstybės pažinimo centras sulaukia vis daugiau ir daugiau lankytojų ne tik iš Lietuvos, tačiau ir užsienio valstybių. Anot Lietuvos Respublikos Prezidentės vyriausiosios patarėjos, Rūtos Kačkutės, Valstybės pažinimo centras yra puikus modernaus istorinio muziejaus pavyzdys. Pavyzdžiui, lankytojas Valstybės pažinimo centre norėdamas daugiau sužinoti apie Prezidentą Valdą Adamkų, gali ne tik paskaityti jo biografiją, matyti nuotraukas, tačiau pasirinkti bei paklausyti įrašytas Prezidento kalbas – ir visa tai planšetinio kompiuterio pagalba lankytojas renkasi pats. Lankytojas šiame centre vaikštinėdamas ir nieko nedarydamas, nieko ir nesužinos – jis priverstas įsitraukti į ekspozicijas norėdamas sužinoti tam tikrą informaciją užšifruotą jose.
Valstybės pažinimo centras. Indrės Petronytės nuotr. Šiuolaikinės technologijos pritraukia kiekvieną
Naujosios technologijos Valstybės pažinimo centrui suteikia galimybę ekskursijas organizuoti šiuolaikiškai ir kitaip nei daro kiti Lietuvos muziejai. Pasak Prezidentės vyriausiosios patarėjos R. Kačkutės, didelio lankytojų skaičiaus per pirmuosius valstybės pažinimo centro metus, sulaukta dėl to, jog tai yra vienintelis toks muziejus, kuris apie valstybę kalba moderniai – naudojant dabartines technologijas. Taip pat didelis dėmesys skiriamas organizuotoms grupėms, kurios yra priimamos nuo antradienio iki penktadienio. Dažniausia šias grupes sudaro moksleiviai, kurie šiame valstybės pažinimo centre mokosi bei sužino naujų dalykų apie Lietuvos istoriją. Taigi per inovacijas jaunimas sužino ir išmoksta daugiau dalykų nei tai darytų tradiciniais procesais mokykloje.
Šiuolaikinės technologijos Valstybės pažinimo centre. Indrės Petronytės nuotr.
Technologijos – iššūkis
R. Kačkutės teigimu, technologiniai sprendimai nėra labai lengvai įgyvendinami dalykai. Anot jos, sunkiausia buvo sukurti vidinę sistemą, kurią vartotoją gali pasiekti tik nuskenavęs su planšete specialų kodą. Taigi neužteko tiesiog įsigyti tam tikros programavimo kalbos, tačiau reikėjo ant viršaus kurti specialią sistemą, kuri būtų tinkama valstybės pažinimo centro vartotojams. Nuskaitydamas specialų kodą vartotojas patenka į vidinę informaciją, kurioje gali pasirinkti ar nori žiūrėti, ar tik klausyti informacijos. Vieną iš iššūkių R. Kačkutė išskiria atitinkamų kodų kiekio nežinojimą – juk tiek daug objektų, ant kurių galima dėti kodus, kuriuos galima nuskaityti su planšete, tačiau visiškai nebuvo aišku, kiek sistema bus pajėgi aprėpti visus kodus.
Informacija planšetėje padeda žmonėms sužinoti daugiau. Indrės Petronytės nuotr.
Populiariausios lankomos vietos
Ekspozicija „Teritorija ir gyventojai“ yra viena iš daugiausiai dėmesio susilaukiančių vietų. Taip yra todėl, kad ekspozicija yra sukurta įvairaus amžiaus lankytojų ir yra interaktyviausia visame pažinimo centre. Šioje ekspozicijoje vaikai kartu su suaugusiais gali dėlioti įvairių regionų herbus, o naudojantis „Google street view“ technologija, ieškoti vietos iš kur jie yra kilę ir ją pažymėti. Dar vienas spendimas, kuris žmonėms labai patinka – žemėlapis, esantis ant sienos. Jame lankytojas gali pats sudėlioti žemėlapius taip, kaip jam patinka ir tokiu būdu matyti Lietuvą skirtingais pjūviais. Nors technologiškai tai yra vienas iš paprasčiausių sprendimų, tačiau žmonėms jis yra labai naudingas ir skatinantis ieškoti norimų atsakymų į išsikeltus klausimus.
Lankytojai domisi Lietuvos teritorija. Indrės Petronytės nuotr.
Įvairių regionų herbai. Indrės Petronytės nuotr.
„Prezidento institucija“ taip pat susilaukia didelio lankytojų dėmesio. Žmonės domisi rūmų istorija, prezidentų nuveiktais darbais, asmeninėmis nuotraukomis. Taip pat žiūri video, kuriuose yra rodoma kokia yra Prezidento diena, bei planuojami vizitai.
Ekspozicija Prezidento institucija. Indrės Petronytės nuotr.
Lankytojai domisi apie Lietuvos Prezidentus. Indrės Petronytės nuotr.
Lankytojus domina Prezidentų biografijos. Indrės Petronytės nuotr.
Bus atidaryta nauja paroda
Artėjančio Lietuvos šimtmečiui ruošiama nauja ekspozicija, kuri dar nėra iki galo atskleidžiama. Tačiau vyriausioji Prezidentės patarėja R. Kačkutė prasitaria, jog Lietuvos šimtmečio proga bus pristatyta nauja paroda, kurios tikslas – apie valstybę papasakoti kiek kitaip nei tai daro kiti muziejai. Šiuo metu yra ieškomas naujas būdas kaip tai padaryti, tačiau tai nėra susiję su nauja technologija. Visgi technologija, kuri padės atskleisti naują idėją, nebus pasirinkta dėl jos naujumo, tačiau bus atitinkamai pasirinkta pagal sugalvotą idėją bei numatytus tikslus.
Iš šalia S. Daukanto aikštės esančio Valstybės pažinimo centro persikelkime į kitą ne mažiau inovatyvų muziejų – Vilniaus Valdovų rūmus. Šie rūmai yra įsikūrę netoli Vilniaus arkikatedros aikštės. Einant Vilniaus gatvelėmis šie rūmai yra matomi iš tolo – jie itin didingi ir turi savo istoriją.
Vilniaus Valdovų rūmai. Indrės Petronytės nuotr.
Valdovų rūmų projekcija. Indrės Petronytės nuotr.
Valdovų rūmai ir virtuali realybė
Simas Chomentauskas, vienas iš organizacijos „Gluk media“ darbuotojų, su savo komanda Valdovų rūmuose sukūręs virtualios realybės turą, teigia, jog muziejaus eksponatai patys savaime nėra įdomūs. Išlikę pastato fragmentai savaime nieko nepasakoja, nesvarbu, kad jie yra aprašyti. Būtent dėl šių priežasčių Valdovų rūmams buvo sugalvota inovatyvi idėja – panaudoti virtualios realybės turą, kuris leistų lankytojams pamatyti kaip Valdovų rūmai atrodė anksčiau. Uždidėjus virtualios realybės akinius žmonės gali pamatyti kaip keitėsi Valdovų rūmai.
Valdovų rūmų eksponatai savaime nėra įdomūs. Indrės Petronytės nuotr.
Televizijos režisierius Mindaugas Meškauskas padėjo istorinius faktus, kurie savaime nėra labai įdomūs perteikti patraukliai ir taip, kad lankytojai norėtų pamatyti kaip anksčiau atrodė Valdovų rūmai. Istorinių faktų detalumas, S. Chomentausko teigimu, buvo sunkiausias uždavinys, kurį reikėjo įgyvendinti šiame projekte. Anot pašnekovo – tikslus istorinės formos išgavimas priverčia imtis sunkių techninių darbų – ieškoti naujų procesų.
Įgyvendintos technologijos ypatumai
Žiūrėdamas per virtualiuosius realybės akinius, žmogus gali patirti įvairiausius tikroviškus patyrius – nuo aukščio iki greičio baimės. Užsidėjus 3D akinius, žmogui yra perteikiami tikroviški jausmai, kurie yra jaučiami realybėje. Tačiau virtualios realybės turas Valdovų rūmuose nesuteikia tokių baimių, o atvirkščiai – baimės yra sąmoningai vengiama. O taip yra todėl, kad šiame valstybės pažinimo centre lankosi įvairaus amžiaus – nuo vaikų iki vyresnio amžiaus žmonių. Virtualios realybės vizija – perkelti lankytojus į kitą tašką, iš kurio po tam tikro laiko nebesimato kitų objektų.
Virtualios realybės turas Valdovų rūmuose. Indrės Petronytės nuotr.
Senjorams nebaisios naujovės
Virtualios realybės akiniai suteikia galimybę kiekvienam žmogui įsijausti į Valdovų rūmų praeitį – nesvarbu kokio amžiaus yra lankytojas – ar pirmokas, ar brandaus amžiaus senjoras. Tai yra dirbtinė aplinka, kuri yra sukurta programinės įrangos. Vartotojas tokį potyrį įsisavina kaip realią aplinką. Ši naujoji technologija Lietuvoje atsirado ne itin seniai – kiek daugiau nei prieš metus. Visus ši nauja pramoga sudomina ir skatina išbandyti. Net vyresnio amžiaus žmonės drąsiai išbando šią gan naują technologiją. Tokiu naujovišku būdu muziejus tampa įdomus visiems ir senos ekspozicijos atgyja – įgauna naują prasmę bei formą.
Atsibodo vaikščiojantys gidai
Pasaulinio lygio muziejai yra prigalvoję būdų kaip reikia gyvai bendrauti su lankytojais – informaciją pateikti ne gido pagalba, bet ieškant būdų bei formų kaip su kiekvienu muziejaus lankytoju kiekviena ekspozicija galima būtų pasikalbėti bei pabendrauti. Juk kiekvienas yra susidūręs su situacija kuomet ne visuomet viską suspėsi perskaityti ir pamatyti, o gidas jau kviečia eiti link kitos ekspozicijos. Tai labai vargina. Muziejai tai daro todėl, kad gidai, kurie vaikščioja iš už nugaros lankytojams jau visiems atsibodę – kultūros galerijos apsisprendė lankytojus kiek kitaip sudominti ir suteikti jiems laisvės. Taigi muziejų kūrėjai ieško kur kas technologijų prasme įdomesnių variantų –kaip kiekviena muziejų ekspozicija gali būti įdomi.
Tačiau Kultūros taryba ne iš karto pritarė naujovėms Valdovų rūmuose. Kurį laiką nebuvo norima įdiegti pasiūlytų inovacijų, tad reikėjo gerokai paplušėti, norint įtikinti, kad tai yra geras dalykas ir jis pasiteisins. Tačiau nepaisant ilgų įtikinėjimų, kultūros taryba sutiko finansuoti šį projektą ir nauja technologija buvo pritaikyta Vilniaus Valdovų rūmuose – tokiu būdu muziejus tapo įdomus visiems.
Valstybės pažinimo centras ir Vilniaus Valdovų rūmai yra puikūs pavyzdžiai kaip galima pasitelkiant technologijas, muziejams suteikti naujų spalvų ir įgauti nematytų formų. Lankytojų susidomėjimas tokiais muziejais yra kur kas didesnis negu įprastomis meno galerijomis. Tačiau, kad inovacijos būtų įgyvendintos reikia nemažai investicijų. Taigi kaip yra skirstomas finansavimas Kultūros ministerijoje?
Kultūros objektų sąrašas sudėliotas pagal prioritetus
Europos Sąjungos paramos vyriausiasis specialistas Rimvydas Dilba, teigia, jog Kultūros ministerija administruoja dviejų 2014 – 2020 metų laikotarpio veiksmų programos prioritetų lėšas. Abiejuose prioritetuose projektai planuojami valstybės projektų planavimo, regionų projektų planavimo ir konkurso būdais. Taigi minėtame programos priede galima rasti 22 kultūros paveldo objektus, o II priede – 30 kultūros infrastruktūros objektų, į kuriuos investicijos gali būti planuojamos valstybės planavimo būdu. Sąrašai yra sudaryti pagal prioritetus bei kriterijus – investicijų efektyvumo rodiklį ir parengtumą. Vienas iš pagrindinių kriterijų norint investuoti ES lėšas – finansavimo sukurta socialinė ir ekonominė nauda. Tai reiškia, jog suteiktos investicijos turi pritraukti kuo daugiau lankytojų. Finansavimo pritraukimo efektyvumo lygis matuojamas pagal tai, kaip kuo daugiau vienas investuotas euras gali pritraukti lankytojų valandų.
Nacionaliniams muziejams metinį finansavimą skiria Finansų ministerija. Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji muziejai yra asignavimų vykdytojai ir būtent minėtiems muziejams biudžetas yra numatomas įstatyme. Respublikiniams muziejams metinis finansavimas yra skiriamas Kultūros ministerijos, nes savininko teisės ir pareigos yra įgyvendinamos Kultūros ministerijos. Tačiau ne tik kultūros ministerija respublikiniams muziejams gali skirti finansavimą – tai priklauso kokios ministerijos – aplinkos ar krašto – įgyvendina savininko teises ir pareigas. Savivaldybių muziejams metinis finansavimas yra skiriamas iš tam tikros savivaldybės.
Kultūros ministerija atsižvelgia į tai, ar muziejus nori finansavimo dėl atsinaujinimo susijusio su technologijomis, ar ne. Anot Kultūros politikos departamento muziejų, bibliotekų ir archyvų skyriaus vyriausiosios specialistės Jolantos Kaznauskaitės, svarbus kriterijus yra kaip pritaikomos technologijos muziejuose. Skiriant Valstybės investicijų, ES struktūrines paramos bei konkurso būdu skiriamas projektines lėšas šis kriterijus yra taip pat labai žiūrimas.
Metiniai asignavimai – pagal pavaldumą
Kultūros ministerija skiria metinius asignavimus savo pavaldumo respublikiniams muziejams. Tačiau per metus, ištikus nenumatytai situacijai – prakiurus stogui, trūkus vamzdžiams ir kitiems nenumatytiems atvejams, kai patys muziejai neturi galimybių patys finansuoti tam tikros situacijos padarinių, muziejų vadovai kreipiasi į Kultūros ministeriją, prašydami skirti lėšų. Kultūros ministerija, įvertinusi situaciją ir galimybes, priima sprendimą dėl papildomų lėšų muziejui skyrimo arba neskyrimo.
Akivaizdu, kad Lietuvos muziejai žengia į priekį kartu su visu pasauliu. Technologijos yra naudojamos ne tik pramogai sukurti, bet ir įdomiau atskleisti muziejų turinį. Inovacijos kultūroje padeda pritraukti naują lankytoją – jaunimą, kuris savo noru trokšta naujų žinių bei įspūdžių muziejuose. Taigi tokiu būdu investicijos yra pritraukiamos į kultūros sritį – meno galerijos ir muziejai daug labiau plečia savo veiklą.
