Vilniaus Sapiegos ligoninės Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijoje Antakalnyje tylu ne todėl, kad pacientai miega. „Krizė. Mūsų paslaugos mokamos, o dabar žmonės rečiau gali sau leisti į mus kreiptis“, – apgailestauja gydytoja neurologė Raminta Masaitienė. Pacientai, turintys miego problemų, ateina čia gydytis ambulatoriškai, o jeigu reikia, paguldomi vienos nakties miegui.

Savo pasakojimą apie miego svarbą gydytoja pradeda nuo… žiurkių. Pasirodo, jos be miego nustimpa maždaug per keturias savaites. Iš pradžių padidėja apetitas, jos pradeda daug ėsti, bet vėliau pradeda kristi svoris. Paskui jos nebesugeba išlaikyti kūno temperatūros ir galiausiai pastimpa dėl kraujo užkrėtimo visai nusilpus imuninei sistemai.

Panašūs požymiai pasireiškia ir žmogui – be miego darosi šalta, norisi daugiau valgyti, tampame mažiau atsparūs infekcijai. Egzistuoja net per devyniasdešimt miego sutrikimų. Pagal tarptautinę klasifikaciją išskiriamos keturios sutrikimų grupės – nemiga (insomnia), mieguistumas dieną, vadinamosios parasomnijos ir miego budrumo ritmo sutrikimai.

Nemiga diagnozuojama, jei bent tris kartus per savaitę nepavyksta užmigti arba užmiegama ilgiau negu per pusvalandį, taip pat jei naktį dažnai atsibundama. Per didelis mieguistumas dieną kartais pasireiškia ilgai miegantiems žmonėms. Tyrimais įrodyta, kad miegoti mažiau keturių ir daugiau devynių su puse valandų yra vienodai nesveika – sveikas darbingo amžiaus žmogus neturėtų norėti tiek miegoti. Normali suaugusio žmogaus miego trukmė – septynios-aštuonios valandos per parą. Parasomnijos, dar vadinamos somnambulizmu arba, paprastai kalbant, lunatizmu – tai genetiškai nulemtas staigaus pabudimo defektas, kai pabundama nevisiškai: lunatiko raumenys aktyvuojasi ir jis pradeda vaikščioti, nors nėra visiškai pabudęs. Vienas iš parasomniją provokuojančių faktorių yra stresas. O studentus, kurie dažnai supainioja dieną su naktimi, dažniausiai kankina miego budrumo ritmo sutrikimai.

Lemia ir amžius, ir epocha

Nuo kiekvieno žmogaus priklauso, kiek jis gali pakelti miego deprivaciją (neleidimą organizmui miegoti). Dirbantiems pamainomis ar naktį yra didesnė rizika susidurti su miego trūkumo problemomis. Jaunas žmogus turi geresnes adaptacines galimybes nei senas, todėl gali šiek tiek daugiau papiktnaudžiauti naktį. „Viskas normalu, jei žmogus ir į naktinį klubą nueina pasilinksminti iki išnaktų. Jaunas žmogus yra truputį lankstesnis, sveikesnis. Viskas su saiku, kas nekenkia gyvenimo kokybei, yra žmogiška“, – gydytoja atlaidi jaunimo šėlionėms.

Tačiau bėgant metams žmogus miega vis trumpiau, jis dažniau nubunda naktį, todėl atsiranda dienos pogulio poreikis.

Miego įpročius keičia ir epochos. Šiandieninis spartus gyvenimo tempas, didžiuliai informacijos srautai fiziologiškai sekina žmogaus organizmą, o anksčiau juk net  nebuvo elektros – sutemo ir eini miegoti.

Užmigti neleidžia nerimas

Neseniai profesionalus krepšininkas Martynas Pocius po pralaimėtų rungtynių savo „Twitter“ profilyje užrašė: „Antra valanda nakties, o aš vis dar galvoju apie rungtynes. Nesu patenkintas, kaip žaidžiau, turiu tobulėti“.

Miego sutrikimų laboratorijos diagnostikos laboratorijos gydytoja R. Masaitienė sako, kad tai normali būsena, o laiku išsiaiškintos priežastys kitą naktį padės lengviau užmigti. „Žmogus pralaimėjo rungtynes, ima nerimas, tai ir panerimauk. Jeigu tas žmogus turi stabilią miego struktūrą ir galimybę po to išsimiegoti dieną, išsiaiškins pralaimėjimo priežastis ir po kelių dienų trumpalaikė nemiga praeis“, – aiškina medikė.

Kiekvienas žmogus, net ir jaunas, naktį pabunda dažnai, tačiau ne visada tai pajunta. Su amžiumi pabudimų skaičius didėja. Jeigu žmogus jaučia stresą, jis tuos pabudimus užfiksuoja ir jam kyla nerimas. Pasak gydytojos, kartais kenkia ne tiek miego deficitas, kiek nerimavimas, kad blogai miegi. Jeigu yra priežastis nemigai, o kitą dieną bus galimybė išsimiegoti, tai nėra pavojinga.

Tačiau žmonėms, kurie nuo pat mažens labai jautrūs, atsakingi, daug reikalauja iš savęs, sunku suvokti, kas yra miegas. Tokios nemigos vadinamos pirminėmis psichofiziologinėmis nemigomis. „Kai kurie žmonės neturi jokių sunkių lėtinių ligų, bet jiems sunku eiti laiku miegoti, nes jiems vis dar reikia kažką nuveikti. Tačiau tokiems žmonėms reikia nugalėti save, kitaip nemiga tampa jų asmenybės problema“, – įspėja Miego sutrikimų diagnostikos laboratorijos specialistė.

Ji pataria: jei miegas tampa problema, reikia iš karto kreiptis į medikus. Kartais net ūmus stresas, pavyzdžiui, pralaimėtos krepšinio varžybos, gali sukelti ilgalaikę nemigą. Jei kelias dienas nemiegojai, būtina kreiptis pagalbos. Beje, R. Masaitienė sako, kad studentai jų įstaigoje lankosi retai, nors studentams dažnai diagnozuojami miego budrumo ritmo sutrikimai. Studentai eina labai vėlai miegoti, o praleidę paskaitas gali sau leisti miegoti iki pietų. Tačiau baigus mokslus jiems sunku grįžti į normalų režimą, nes miego laikas būna pasistūmęs ir sunku laiku pabusti.

Ne visiems nemigos akys plačios

Tačiau be bemiegių naktų nebūtų tiek geros poezijos, meno ar įdomių paskaitų. Štai knygų vertėja ir anglų kalbos dėstytoja Linara Bartkuvienė Vilniaus universiteto Žurnalistikos institute skaito užsienio žurnalistikos paskaitas. Jos studentai būna nustebę, kai laiškai iš dėstytojos ateina net ketvirtą ar penktą nakties. L. Bartkuvienė studentų pramaną, kad ją kankina nemiga, tuoj pat paneigia, pridurdama, kad savaitgaliais pamieganti „net“ po šešias valandas. „Nežinau, kas yra nemiga. Naktis man yra ramus metas, kai namie nurimsta šurmulys ir galima pradėti ramiai dirbti. Nemiegu ne todėl, kad kas nors kelia nerimą, o todėl, kad dirbu. Dažniausiai ruošiuosi paskaitoms, kursinių, bakalaurinių darbų konsultacijoms, rašau disertaciją. Jokių priemonių užmigti nesiimu, svarbu, kad būtų galima atlapoti balkoną (net ir žiemą)“, – savo bemieges naktis apibūdino L. Bartkuvienė.

Rašytojas ir poetas Tomas Arūnas Rudokas save laiko tikru nakties žmogumi. „Aš apskritai esu naktinis gyvūnas. Kai nemiegu, rašau arba skaitau. Man naktis labiau patinka nei diena, nes naktį manęs niekas netrukdo, žinoma, jeigu aš pats netrukdau sau“, – nusijuokia menininkas. Jeigu ne naktis, rašytojas abejoja, ar būtų sukūręs daugelį savo geriausių eilėraščių. „Nėra iš ko rinktis, kada geriau dirbti – dieną ar naktį, nes aš praktiškai naktimis tik ir dirbu. Dažniausiai dieną viską sugalvoju, užsirašau kažkokius eskizus, o naktį tai įgyvendinu. Galiu visiškai susikaupti ir man yra labai ramu“. T. A. Rudokas pasakoja, kad jam užtenka trijų penkių valandų miego per parą, nors būdamas jaunas miegodavo ilgiau. „Mano rekordas – penkios paros be miego, bet po to tiek pat dienų niekas negalėjo manęs prižadinti. Kai buvau jaunas, po kažkokių įtampų be aštuonių valandų miego aš nebūdavau gyvas“, – sako poetas. Tik dėl vieno dalyko nemigos tema T. A. Rudokas neabejoja: „Seime esantys klounai miega ramiai“.

Susiję