Stereotipas, kad moterų vieta prie puodų, vaikų, knygų, vis dar gajus. O sporto salėje? Anot panašių stereotipų, ten moterims derėtų užsiimti nebent gimnastika ar dailiuoju čiuožimu. Juk jos – tokios švelnios, kartais silpnos ir trapios būtybės. Tačiau stereotipus anksčiau ar vėliau kas nors sulaužo.

Dziudo klube – tik merginos

Dziudo nuo seno laikomas kovine, taigi ir vyriška sporto šaka. Tačiau dziudo trenerė Danguolė Novikovienė su tuo nesutinka. Jau daugiau nei dvidešimt metų ji užsiima dziudo sportu. Moteris ne tik pati sportuoja, bet ir treniruoja vaikus Kauno dziudo klube.

„Dziudo – įvairiapusiška sporto šaka ir jokiu būdu negalima teigti, kad ji vyriška. Priešingai nei karate, dziudo nenaudojami spyriai, smūgiai ir panašūs veiksmai, sportininkai negauna traumų kaip kad, pavyzdžiui, kai kuriose lengvosios atletikos rungtyse“, – aiškina D. Novikovienė. Dziudo trenerė prisimena, kad kai ji pradėjo sportuoti, klube buvo vien merginos.

D. Novikovienė dziudo treniruoja ir savo dvejų metukų dukrelę Saulę. Dar neturėdama metų, Saulė daugiau nei pusę dienos praleisdavo sporto salėje, stebėdama mamą ir pati po truputį ėmė kartoti dziudo judesius.

Kad dziudo – moterims tinkama sporto šaka, D.Novikovienė nė kiek neabejoja. „Dziudo yra asmenybės ugdymas, o ugdyti ją reikia ir vyrams, ir moterims“, – mano dziudo trenerė.

Šachmatininkė laimėjo vyrų čempionatą

Viduramžiais šachmatais žaisdavo tik riteriai. Nuo to laiko išlikęs stereotipas, kad šachmatais sugeba žaisti tik vyrai. Tačiau šiais laikais moterys šachmatininkės varžosi ne tik tarpusavyje, bet ir prieš vyrus. Ir ne tik varžosi – laimi.

Viktorija Čmilytė, 27–erių garsiausia Lietuvos šachmatininkė – ne tik moterų didmeistrė. 2000 m. ji tapo Lietuvos moterų ir vyrų šachmatų čempionato nugalėtoja, o po metų jai buvo suteiktas vyrų tarptautinio meistro vardas (International Master). Šis vardas yra skiriamas už įspūdingas pergales šachmatų turnyruose, taip pat šachmatininkui surinkus 2400–2500 taškų už laimėjimus čempionatuose ir turnyruose. Vyrų tarptautinio meistro vardas V.Čmilytei suteikė teisę dalyvauti ir vien tik vyrams skirtuose šachmatų čempionatuose ir 2005 m. ji tapo Lietuvos vyrų šachmatų čempione. Po metų Lietuvos sporto žurnalistų ji išrinkta geriausia Lietuvos sportininke.

Moteriška šlovės galerija

Prieš dvejus metus atidengtame monumente Lietuvos krepšiniui tarp 37–ių populiariausių visų laikų Lietuvos krepšininkų išgraviruotos aštuonių moterų pavardės, o šiemet Vilniuje nutiestoje Olimpinėje čempionų šlovės alėjoje tarp pagerbtų 25 Lietuvos olimpiečių – septynios moterys.

2008 metų olimpiadoje Pekine vienintelė iš Lietuvos olimpiečių iškovojusi medalį Gintarė Volungevičiūtė–Scheidt buvo antra buriavime. Ji – pirmoji mūsų šalies atstovė, iškovojusi olimpinį medalį šioje sporto šakoje. Šaulė Daina Gudzinevičiūtė – 2000 metų Sidnėjaus olimpinė čempionė, o irkluotojos Kristina Poplavskaja ir Birutė Šakickienė čia pelnė bronzą. Skaičiuojant ir sovietinius metus, nuo 1960–ųjų dvidešimt Lietuvos moterų laimėjo 23 olimpinius medalius, devynis jų – aukso. Krepšininkė Angelė Rupšienė ir rankininkė Aldona Česaitytė–Nenėnienė į Lietuvą parvežė net po du aukso medalius. 1976 metais Monrealyje vykusioje olimpiadoje iš septynių Lietuvai tekusių medalių net penkis iškovojo moterys.

Tačiau kai kurias sporto arenas moterys linkę palikti vyrams. Galiūnų kovose tegu varžosi vyrai.

Lietuvos olimpietės, įamžintos Olimpinėje čempionų šlovės alėjoje:

• Angelė Rupšienė
• Aldona Česaitytė–Nenėnienė
• Vida Šulskytė–Beselienė
• Sigita Mažeikaitė–Strečen
• Lina Kačiušytė
• Vida Mogenytė–Vencienė
• Daina Gudzinevičiūtė

Monumente Lietuvos krepšiniui įamžintos krepšininkės:

• Elena Kubiliūnaitė–Garbačiauskienė
• Ona Bartkevičiūtė–Butautienė
• Jūratė Daktaraitė
• Angelė Jankūnaitė–Raupšienė
• Vida Šulskytė–Beselienė
• Jurgita Štreimikytė–Virbickienė
• Lina Dambrauskaitė
• Irena Baranauskaitė

Susiję