Atviras jaunimo centras – galimybė keistis jaunimui

Sostinėje ir didžiuosiuose miestuose didesnė dalis jaunimo nesiskundžia, kad jiems trūksta veiklos ir vietų, kur būtų galima praleisti laisvalaikį. Tačiau Jaunimo problematikos tyrimai savivaldybėse parodė, kad mažesnių miestų jaunimas ne visada patenkintas savo užimtumu. Dėl šios priežasties rajonuose imta steigti atvirus jaunimo centrus ir erdves, kurie ėmė keisti jaunimo užimtumą.

Atviro jaunimo centro „Jaunimo Erdvė" patalpos Radviliškyje. Autorės nuotr.Atviro jaunimo centro „Jaunimo Erdvė" patalpos Radviliškyje. Autorės nuotr.

Jaunimo reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teigia, kad atviri jaunimo centrai ir erdvės rūpinasi jaunimo užimtumu ir teikia jam socialines, pedagogines ir psichologines paslaugas. Tokie centrai ir erdvės Lietuvos jaunimui suteikia galimybę laisvalaikį praleisti ne kavinėje ar prekybos centre, kur neįmanoma apsieiti neišleidus pinigų, o neformalioje aplinkoje. Atviruose centruose galima bendrauti su draugais, klausytis muzikos, žaisti žaidimus. Taip pat šiuose centruose jaunimas gali pasidalinti problemomis ir rūpesčiais su kompetentingais jaunimo darbuotojais, kurie stengiasi padėti ir sukurti antrųjų namų atmosferą nuoširdaus bendravimo ieškantiems jaunuoliams.

„Jauni žmonės, patiriantys socialinę atskirtį, nesidomintys aplink juos supančia aplinka, neturėjo saugios erdvės, kur galėtų leisti savo laisvalaikį“

Atviro jaunimo centro laisvalaikio salė. Autorės nuotr.
Atviro jaunimo centro laisvalaikio salė. Autorės nuotr.

Jaunimo centrų ir erdvių idėja į Lietuvą atėjo iš Skandinavijos šalių. Šiose šalyse pasiteisino jaunimo centrų įgyvendinimas, todėl remiantis tokiu pavyzdžiu ir Lietuvos miestuose imta steigti tokius centrus. „Viena iš priežasčių, kodėl buvo nuspręsta steigti atviruosius jaunimo centrus, tai atsiradęs poreikis padidinti jaunimo užimtumą. Neaktyvūs, niekur nedalyvaujantys jauni žmonės, patiriantys socialinę atskirtį, nesidomintys aplink juos supančia aplinka, neturėjo saugios erdvės, kur galėtų leisti savo laisvalaikį. Mes jiems siūlome tokią erdvę, kur jie bus neapriboti taisyklėmis, reikalavimais, lankomumu“, – jaunimo centrų ir erdvių įkūrimo aplinkybes apibūdino Jaunimo reikalų departamento Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja Valda Karnickaitė.

Vilniuje jaunimo centrų ir erdvių yra aštuonios, tačiau ne visi Lietuvos rajonai gali pasigirti tokiu skaičiumi ar iš viso džiaugtis, kad turi šių centrų. „Kiekviena savivaldybė savarankiškai įgyvendina Jaunimo politikos programos numatytus uždavinius, todėl dėmesys jaunam žmogui skiriamas kiekvienos savivaldybės individualiai“, – komentavo V. Karnickaitė. Nors, pavyzdžiui, Radviliškio rajonas nėra didelis, tačiau šiuo atžvilgiu jaunimas nėra užmirštas ir turi du atvirus centrus. Ką gali veikti mažame mieste jaunuoliai, papasakojo Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkas jaunimo klausimais Mindaugas Vilnius. Nors sakyti, kad mažame mieste nėra ką veikti jau tapo tradicija, sutikti su šiuo teiginiu būtu galima tik verslo plėtros atžvilgiu. Tarkim, kino salės, boulingai steigiami didesniuose miestuose, kur daugiau gyventojų, tačiau M. Vilnius sako, kad ir mažuose miestuose galima atrasti įvairios veiklos, tik patiems reikia įdėti pastangų ir paieškoti informacijos.

Stalo žaidimų erdvė. Autorės nuotr.
Stalo žaidimų erdvė. Autorės nuotr.

„Darbas yra gana varginantis, nes su jaunimu dirbama nuo 14 iki 20 valandos, bet rezultatai ir atrasti talentai pateisina norą dirbti tokioje srityje“

Nors Radviliškis ir nedidelis miestas, tačiau vien jaunimo centras „Jaunimo erdvė“ gali pasiūlyti platų spektrą įvairių veiklų. „Jaunimo erdvėje“ galima žaisti biliardą, stalo futbolą ar tenisą, rengiami karaokės vakarai, filmų peržiūros, organizuojamos orientacinės varžybos, naktys „Erdvėje“, o šiais metais planuojamas ir dviračių žygis.

Radviliškio rajono savivaldybės švietimo ir sporto paslaugų centro Suaugusiųjų ir jaunimo neformaliojo ugdymo skyriaus metodininkė jaunimo užimtumo klausimais Justina Šereivaitė taip pat užsimena, kad centras organizuoja renginius, į kuriuos pasikviečia žymių žmonių – Gabrielių Liaudanską-Svarą, Giedrių Savicką, Paulių Ambrazevičių ir kitus, kurie skaito paskaitas jaunimui pilietiškumo ir kitomis aktualiomis temomis. „Jaunimo erdvės“ darbuotojai stengiasi kurti tradiciją ir kiekvienais metais surengti koncertą ir pasikviesti jaunimui įdomių muzikos atlikėjų.

Radviliškio „Jaunimo erdvė“ turi ir tam tikras studijas: „Erdvė“ turi ir muzikinį rūsį, kuriame vyksta užsiėmimai, todėl bendradarbiaujame su muzikos mokytojais, kurie moko vaikus groti būgnais, gitara. Taip pat yra ir robotikos bei keramikos studija. Užsiėmimai šiose studijose vyksta periodiškai, todėl susidaro grupės mokinių, kurie čia vis lankosi“ , – pasakojo M. Vilnius.

Jaunimo erdvės muzikos rūsys. Autorės nuotr.
Jaunimo erdvės muzikos rūsys. Autorės nuotr.

Jis priduria, kad „Jaunimo erdvėje“ metodininkų darbas su jaunimu yra labai įvairus. Centre organizuojami ne tik užsiėmimai, bet taip pat labai svarbus yra bendravimas su jaunimu: „Yra atvejų, kada į centrą ateina paaugliai, kuriems, galbūt, namie nemiela, ir tada kartu leidžiame laiką. Padedam ruošti namų darbus, kiek galime, žaidžiame kartu, nes kartais vaikams trūksta elementaraus, nuoširdaus bendravimo. Yra tokių pavyzdžių, kai matome, kad su vaiku reikia tik pabendrauti: užtenka kartu pažaisti stalo futbolą ar krepšinį kompiuteriu ir po kelių savaičių pradedi pastebėti pokyčius. Jų pačių elgesys ima keistis į gerą, pradeda kitaip bendrauti ir kelia mažiau problemų.“ Jo manymu, darbas yra gana varginantis, nes su jaunimu dirbama nuo 14 iki 20 valandos, bet rezultatai ir atrasti talentai pateisina norą dirbti tokioje srityje.

Kadangi jaunimo centrai didina jaunimo užimtumą, jų yra įsteigta daugelyje Lietuvos miestų. V. Karnickaitė suteikė detalią informaciją apie jaunimo centrus. „Šiuo metu visoje Lietuvoje yra 36 atvirieji jaunimo centrai ir 154 atvirosios jaunimo erdvės. Šie skaičiai kinta kiekvienais metais ir atvirųjų jaunimo centrų bei erdvių atsiranda vis daugiau“, – pasakoja Jaunimo politikos plėtros ir programų įgyvendinimo skyriaus vedėja. Tačiau tokių centrų planuojama įsteigti ne tik Lietuvos miestuose, bet ir mažuose miesteliuose, kad jaunimas nejaustų atskirties ir galėtų tobulinti socialinius įgūdžius.

Patalpinta: Rašiniai