Modernios Lietuvos įvaizdžio perspektyvos
Kiekvienas esame atsakingas už savo valstybės įvaizdį ir kuriame jį kasdien. Dabar tam turime ypač daug galimybių – vos keli mygtukų paspaudimai internete ir mūsų įspūdžius mato šimtai žmonių. Vis dėlto, turėdami tiek progų pristatyti save gražiai ir patraukliai, dažnai nežinome, kaip to siekti bei kokią naudą mūsų valstybei tai galėtų atnešti.
Projektas „Lietuvai 100“. Reklamos agentūros „New!“ nuotr. Neteisingų stereotipų vyravimas
Pasak Vilniuje įsikūrusio Kazimiero Simonavičiaus nevalstybinio universiteto dėstytojo ir filosofo Jurgio Dieliauto, pasinaudoti interneto teikiamomis galimybėmis valstybės naudai iš tiesų vis dar nemokame. „Lietuvos įvaizdis internete yra gana painus, nes nemokame savęs reprezentuoti. Būdai, kuriais bandome save pristatyti – pasenę. Dabar reikia kažko naujo ir modernaus“, – tvirtina jis.
Internetinio marketingo konsultanto Ramūno Bruzgio nuomone, viena iš priežasčių, kodėl pakankamai nesirūpiname šalies įvaizdžiu internete – vyraujanti nuomonė, kad jį kuria valstybės tarnautojai. Tai nėra visiška tiesa. „Nuo besišypsančios stiuardesės lėktuve iki draugiško ir paslaugaus vandens dviračių nuomotojo šalia Trakų pilies – įvaizdį kuriame mes“, – įsitikinęs pašnekovas.
Jis teigia, kad kiekvienas žmogus pats kuria mitus apie savo valstybę, o vėliau juos perduoda ir kitiems: „Pažįstamoms iš Sankt Peterburgo Lietuva asocijuojasi su pigiais ir kokybiškais trikotažo gaminiais, draugams iš Turkijos – su gražiomis merginomis, anglams svarbiausia skanus ir pigus alus, o išeiviams iš Lietuvos – mažos algos. Rekomenduočiau stereotipus paneigti ir pažiūrėti į mūsų valstybę kitomis akimis. Galimybių bei priemonių tuo pasinaudoti yra apstu“.
Kodėl svarbu kurti šalies įvaizdį internete?
Anot R. Bruzgio, šalies įvaizdis internete yra labai svarbus valstybei ir jos gyventojams: „Šalies įvaizdis ir žinomumas skatina turizmą, verslo investicijas, glaudesnių ryšių užmezgimą bei visuomenės gerovę“. Kadangi virtuali erdvė jau tapo daugelio žmonių neatsiejama gyvenimo dalimi, pašnekovas kalba ir apie kiekvieno indėlį, kuriant bei formuojant ateities Lietuvą: „Internetas suteikė galimybę kiekvienam gyventojui stiprinti savo šalies poziciją. Tik nuo mūsų priklauso, kaip svečiai kalbės apie mūsų šalį“.
Šalies įvaizdžio svarbą viešojoje erdvėje patvirtina ir Irma Mickuvienė, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos specialistė. Jos manymu, labai svarbu reaguoti į vartotojų elgseną internete ir mokėti tinkamai tai panaudoti: „Vartotojų socialiniuose tinkluose gausėja, čia jie praleidžia vis daugiau laiko. Tai puiki terpė skleisti informaciją – įdomios ir stiprios kampanijos, pristatymai ar atskiros žinutės turi potencialą greitai išplisti“.
Būdai prisidėti prie įvaizdžio kūrimo
Internetinio marketingo konsultanto R. Bruzgio nuomone, žmonės rūpinasi diplomatiniais ryšiais, talentingų sportininkų, mokslininkų bei visuomenei nusipelniusių asmenų skatinimu, bet pamiršta apie moderniųjų technologijų teikiamus privalumus. „Dabar yra tiek daug įvairių ir nebrangių būdų pristatyti Lietuvą pasauliui. Tikiu, kad ilgainiui atsigręšime į pasaulio vartojimo bei elgesio tendencijas ir daugiau dėmesio skirsime socialiniams tinklams“, – viltis išsako pašnekovas.
Filosofas ir dėstytojas J. Dieliautas taip pat įsitikinęs, kad pagerinti šalies įvaizdį gali kiekvienas žmogus: „Jeigu trūksta idėjų, skelbkime vienokį ar kitokį konkursą, burkime ir steikime komisijas. Aš manau, kad iš pilietinių ir bendruomeninių iniciatyvų gali atsirasti daugiau gerų sumanymų, nei bando sugalvoti institucijos“.
Dėstytojo teigimu, Europos šalys geba iš savęs gerąja prasme pasijuokti ir tokiu būdu atsikratyti stereotipų. To vis dar reikia pasimokyti Lietuvai. „Kada mes galėsime patys iš savęs pasijuokti ir atsikratyti pasenusių archetipų, suprasime save kaip modernią ir šiuolaikišką šalį, tada atsiras ir įvaizdis, kurio mes siekiame ir į kurį pretenduojame“, – pažymi jis.
Pašnekovo nuomone, mes pamažu atsiveriame pasauliui, o pasaulis vis labiau atranda mus. Dėl šios priežasties J. Dieliautas rekomenduoja kuo dažniau patiems vykti į užsienį ir kviestis svečių iš kitur, kad niekam nebeatrodytų, jog esame gudžių raistų, pelkių, miškų ar tuščių autostradų kraštas, kaip kartais vis dar tenka išgirsti.
