Gimiau tam, kad tu neišnyktum

Per visą nepriklausomybės laikotarpį Lietuvos žmonės galėjo džiaugtis įvairiais teigiamais pokyčiais: augo minimali alga, pakilo šalies bendrasis vidaus produktas (BVP), perkamoji galia, ilgėjo gyvenimo trukmė ir įvyko daug kitų džiuginančių pokyčių. Vis dėlto akis bando vienas rodiklis – mūsų šalyje miršta daugiau gyventojų negu gimsta. Gimstamumas Lietuvoje yra vienas mažiausių Europos Sąjungoje.

Kas žais žaidimų aikštelėse ateityje? Autoriaus nuotr.Kas žais žaidimų aikštelėse ateityje? Autorės nuotr.

Per 25-metį – gimė 908,6 tūkst. kūdikių

Lietuvos statistikos departamento duomenimis per nepriklausomos Lietuvos laikotarpį (1990 – 2014 metais) gimė 908, 6 tūkst. kūdikių.

Tuo tarpu mirusių gyventojų skaičius jau 2011 metais pranoko gimusiųjų Negalima vienareikšmiškai teigti, kad gimstamumo rodiklis tik mažėjo. Išskiriamas ir pakilimo laikotarpis: 2003 – 2013 metais bendrasis gimstamumo rodiklis šiek tiek kilo, o dabar vėl pamažu krenta. Lyginant 2014 m. su 1990 m. gimimų skaičius, tenkantis 1 tūkst. gyventojų, sumažėjo beveik trečdaliu (2014 m. – 15,4, 1990 m. – 10,7). Panaši situacija yra ir kitose Baltijos šalyse: Latvijoje ir Estijoje. Toks žemas gimstamumo rodiklis parodo, kad šalyje vyksta senėjimo procesas, nėra užtikrinama kartų kaita.

Apžvelgiant paros gimstamumo rodiklius, verta pastebėti, kad per parą Lietuvoje vidutiniškai gimsta 82 naujagimiai, o miršta – 114 žmonių (2013 metų duomenys). Šie skaičiai turėtų tapti lygūs, tai turėtų būti valstybės socialinės politikos siekiamybė.

Medicinos lygis – ne kliūtis susilaukti daugiau vaikų

Kai imama ieškoti kaltų, kodėl šeimos vengia turėti daugiau vaikų, pirmiausia atsigręžiama į šalies medicinos įstaigas. Teigiama, jog prasta jų būklė yra viena didžiausių kliūčių ateiti naujagimiams.

Alytaus pirminės sveikatos priežiūros centro gydytoja akušerė – ginekologė Violeta Adomaitienė atremia medicinos įstaigoms tenkančią kritiką. „Per nepriklausomybės metus labai pagerėjo gydymo įstaigų aprūpinimas diagnostikos ir gydymo priemonėmis. Medicinos mokslas nuolat tobulėja, nauji gydymo ir diagnostikos metodai tapo prieinami visiems medikams. Mūsų gydytojai dalyvauja pasaulinėse konferencijose, skaito pranešimus, stažuojasi. Tad tikrai negalima kaltinti medicinos įstaigų ir gydytojų dėl žemo gimstamumo“, – Lietuvos medicinos būklę teigiamai vertino medikė.

Portalo „mamosdienoraštis.lt“ reporterė Audronė Pociūtė yra parašiusi straipsnių ciklą „Gimdymo namai Lietuvoje šiandien“, kuriame apžvelgia Lietuvos gimdymo namų sąlygas. Autorė pastebi, kad beveik visuose gimdymo namuose sąlygos kūdikiui ateiti yra puikios: galima gimdyti vonioje, skambant muzikai, pasirinkti norimą apšvietimą, už papildomą mokestį turėti atskirą palatą. Šie pavyzdžiai tik patvirtina gydytojos akušerės – ginekologės V. Adomaitienės teiginį, kad medicina Lietuvoje yra gana aukšto lygio, tad gimstamumo mažėjimo priežasčių reikia ieškoti kitur.

Valstybės šeimos politikai reikalingas „remontas“?

Apžvelgiant nepriklausomybės laikotarpio gimstamumo statistiką, verta išskirti 2009 metus, kai gimstamumas buvo didžiausias. Šie metai netgi praminti „kūdikių bumu“. Išaugusį gimimų skaičių galima sieti su ekonominiu pakilimu ir 2007 metais priimtomis socialinės politikos reformomis: prailgintas vaiko priežiūrai skirtų atostogų laikas, nuspręsta didinti motinystės (tėvystės) išmokas. Nors šis sprendimas ir buvo efektyvus, 2009 metais, ištikus ekonominei krizei, išmokos ir atostogų trukmė vėl buvo sutrumpinta, ir iškart po to vėl pradėjo gimti mažiau kūdikių.

„Lietuvoje šeimos politika fragmentiška ir turi politinius ciklus – nuo rinkimų iki rinkimų. Politikai daro sprendimus, kartais net labai įspūdingus, investuojamos didžiulės lėšos, tačiau pasirenkami ne tie prioritetai“, – internetiniam dienraščiui „LRT.lt“ teigė Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Vlada Stankūnienė. Taigi neefektyvi šeimos politika trukdo augti gimimų skaičiui.

Šiuo metu Seime yra pateiktas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektas, kuriuo siekiama grąžinti motinystės (tėvystės) pašalpas į ikikrizinį lygį, taip siekiant padidinti gimstamumą.

„Šiuo metu nustatyta, kad motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, jei apdraustasis pasirenka gauti šią pašalpą, kol vaikui sueis vieni metai. Pasirinkus gauti pašalpą, kol vaikui sueis dveji metai, pirmus metus pašalpa siekia 70 proc., antrus metus – 40 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio“, – savo pranešime spaudai „Tėvystė – ne priežastis skursti“ teigė Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė.

Seimo narė atkreipia dėmesį ne tik į finansinius sunkumus, su kuriais dažnai susiduria tėvai, tačiau ir į kitas problemas, pavyzdžiui, vietų valstybiniuose darželiuose trūkumą. Anot jos, dėl šios priežasties tėvai renkasi ilgesnes motinystės (tėvystės) atostogas, nes paprasčiausiai neturi galimybės samdyti auklės ar leisti vaiką į privatų darželį, todėl likę namuose verčiasi kaip išmano.

„Jeigu Seimas pritars, motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo iki gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, bus 100 proc., o kol vaikui sueis dveji metai – 85 proc. pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Jeigu apdraustajam gims (ar įsivaikins) du ir daugiau vaikų ir jis bus šių vaikų priežiūros atostogose, motinystės (tėvystės) pašalpa bus didinama atsižvelgiant į vienu metu gimusių ar įvaikintų vaikų skaičių“, – skelbiama D. Mikutienės pranešime spaudai. Jei įstatymas bus priimtas, jis įsigalios nuo 2016 metų sausio 1 dienos.

Musė greitai gali tapti drambliu

Mažas gimstamumas – problema, reikalaujanti sprendimo. Tai, kas dažnai atrodo tik smulkmenos, gali sukelti didelę griūtį. Vis daugiau jaunų šeimų, galinčių turėti vaikų, emigruoja. Vis mažiau įregistruojama santuokų arba jos yra vėlyvos. 2006 metų duomenimis, 55 proc. šeimų neturėjo vaikų. Taigi priežasčių toli ieškoti nereikia, tačiau joms būtina rasti sprendimus.

Ar per kitą Lietuvos jubiliejų galėsime pasidžiaugti kitokiais skaičiais? Parodys laikas, o kol kas turime džiaugtis kiekviena nauja gyvybe, nes ji gimė tam, kad Lietuva neišnyktų.