40 proc. mažiau savižudybių

 

Išankstiniais 2020 m. Higienos instituto duomenimis, savižudybės tarp darbingo 16-64 m. amžiaus gyventojų sudaro 4,9 proc. vyrų mirties priežasčių, o moterų – 2,5 proc. Didžiausi suicidinių mirčių skaičiai pastebimi tarp darbingo amžiaus gyventojų. Tačiau didelė savižudybės grėsmė išlieka ir vyresniems nei 64 m. bei 15-24 m. žmonėms. Beveik trečdalis jaunuolių mirties priežasčių yra savižudybės.

Jau ne vienerius metus pastebimas savižudybių mažėjimas. 2010 m. įvyko 1018 suicidinės mirtys, o 2020 m. tokių mirčių skaičiuojama 607. Nors per 10 metų pasiekėme 40 proc. mažiau savižudybių, tačiau tai vis dar išlieka opi mūsų šalies problema.

 

Kokios svarbiausios prevencinės priemonės?

 

Organizuojant prevenciją, svarbi yra bendra sistema, neiškeliant atskirų komponentų, taip teigia Valstybinio psichikos sveikatos savižudybių prevencijos biuro laikinasis vedėjas Rimantas Misevičius. Siekiant sumažinti savižudybės grėsmę svarbu yra psichologinė pagalba, emocinė parama, jos galima ieškoti nacionalinėje savižudybių prevencijos svetainėje ,,Tu esi“.

Savižudybės krizėje atsidūrusiam žmogui pagalba suteikiama keliais etapais. Visų pirma atpažįstama rizikos grėsmė, tada iškviečiama arba pasiūloma pagalba. Bendradarbiaujant su savižudybės grėsmę patiriančiu žmogumi, vykdomas psichosocialinis vertinimas, kurio metu nutariama, kokia pagalba yra priimtina ir bus teikiama. Galiausiai, anot R. Misevičiaus, pasiūloma psichologinė pagalba. Jeigu žmogui vėliau kyla suicidinių minčių, jis apsisaugoti gali atlikdamas veiksmus, numatytus savisaugos plane, kuris sudaromas kartu su specialistu.

Kaip prevencinė priemonė reikšminga yra ir emocinė parama telefonu. ,,Jaunimo linijos“ komunikacijos vadovė Rita Stanelytė sako, kad apie dešimt procentų skambinančių ieško pagalbos dėl suicidinių minčių. ,,Sidabrinės linijos“ fondo steigėja ir skambučių centro vadovė Kristina Čiuželienė teigia, kad senyvo amžiaus žmones mintys apie savižudybę apninka dėl gyvenimo prasmės praradimo, vienatvės ir nereikalingumo jausmo, skaudžių netekčių.

Kilus savižudybės grėsmei, svarbu kuo anksčiau gauti pagalbą, dar neprasidėjus suicidiniams veiksmams. Lietuvos psichologų sąjungos prezidentė Valija Šap savo darbo praktikoje mato besikeičiančias tendencijas. Žmonės vis dažniau kalba apie tai kaip jaučiasi, taip pat daugėja konsultacijų tiems, kurie svarsto apie savižudybę, tačiau suicidinių veiksmų dar nepradėjo. Galima manyti, kad visuomenėje auga dėmesingumas savo emocinei būsenai ir pasitikėjimas siūloma pagalba.

 

Ko trūksta savižudybių prevencijoje?

 

Vis dėlto dar daug ką reikia tobulinti savižudybių prevencijos sistemoje. R. Stanelytė pastebi, kad nėra aiškios emocinės pagalbos linijos suaugusiems žmonėms. Yra linijos jaunimui, senjorams, tačiau trūksta linijos nepatenkantiems į šias grupes.

Anot R. Misevičiaus, svarbu palaikyti pagalbos tęstinumą ir viena iš kylančių problemų, kuomet iš stacionaro paleidžiamas savižudybės riziką patyręs žmogus, o jo krizinė situacija toliau nesprendžiama. Pastebimas ir duomenų trūkumas.

,,Klausimas ar tikrai visi susižaloję gauna psichosocialinį vertinimą?“ – sako R. Misevičius. Tebe yra praktika, kuomet žmonės pasižada gydytojams daugiau nesižaloti, taip siekdami išvengti įrašo apie savo suicidinius veiksmus. Todėl kitas numatomas uždavinys – sukurti savižudybių prevencijos stebėsenos sistemą, kuri leistų stebėti, kokia pagalba suteikiama.

Taip pat svarbu taikyti kryptingas priemones. ,,Tai kas veikia tinkamai depresiją patiriantį žmogų, savižudybės krizę išgyvenančiam žmogui nebus taip labai tinkama“, – teigia R. Misevičius. Tačiau kol kas reglamentuota ir specializuota intervencija yra tik psichosocialinis vertinimas, kuomet pasikalbama su žmogumi ir pasiūloma psichologinė pagalba. Aktuali problema išlieka psichologinės pagalbos prieinamumas gyvenantiems regionuose.

 

Kaip atpažinti savižudybės grėsmę?

 

Laiku suteikta emocinė parama gali padėti išvengti savižudybės. ,,Žmonės, kurie sako, kad ketina nusižudyti, dažniausiai mirti nenori, bet jie nenori jausti skausmo“, – sako R. Stanelytė.

Žmogus gyvena bendruomenėje, todėl mes galime pastebėti, kad šalia esantis jaučiasi blogai. Norint apsaugoti žmogų nuo suicidinių veiksmų, svarbu iš anksto atpažinti link to vedančius signalus. Ypač reikėtų atkreipti dėmesį, jeigu prasideda atsisveikinimo veiksmai, pavyzdžiui: atsisveikinimo laiškai, draudimo ir testamento klausimų tvarkymas, skolų grąžinimas, gyvūnų atidavimas artimiesiems.

Savižudybės grėsmę taip pat galima numanyti, jeigu žmogus tampa užsidaręs, agresyvus, mažiau bendrauja ir vengia veiklų, kuriomis anksčiau džiaugdavosi. Jis gali pradėti juokauti apie mirtį ar apie savižudybę, kalba apie gyvenimo beprasmybę ir vidines problemas, kritikuoja save. Atsiranda vienatvės jausmas, nepasitikėjimas savimi, sutrinka miegas ir apetitas. Taip pat žmogus gali būti linkęs vartoti daugiau alkoholio ar psichoaktyviųjų medžiagų, rūkyti. Tokius savižudybės grėsmėje atsidūrusio žmogaus elgesio ir būsenos pokyčius įvardija V. Šap.

 

Mes irgi galime padėti

 

Pastebėjus, kad žmogus galimai svarsto apie savižudybę, reikėtų pasikalbėti. V. Šap sako, kad reikia tiesiai paklausti, ar kyla minčių apie savižudybę. Svarbu atkreipti dėmesį ir į kūno kalbą, o jei atsisakoma kalbėti, to nereikėtų suprasti kaip nenoro gauti pagalbą. Kenčiantis gali atsiverti, kuomet pasitiki, todėl reikia parodyti, kad jaučiame ir suprantame kas vyksta ir kad žmogui reikalinga pagalba.

Jeigu mąstote apie savižudybę arba ieškote būdų kaip padėti kitam, informacijos apie pagalbą galima rasti ,,Tu esi“ tinklalapyje. Emocinę paramą taip pat galima gauti pasiskambinus į žemiau pateiktas pagalbos linijas.

 

Jaunimo linija	8 800 28888
Linija doverija (pagalba rusų kalba)	8 800 77277
Nelik vienas (emocinė parama vyrams)	8 604 11119
Pagalbos moterims linija	8 800 66366
Sidabrinė linija	8 800 80020
Vaikų linija	116111
Vyrų linija	8 670 00027

 

Susiję