Koronavirusui privertus meno įstaigas ieškoti alternatyvų, pradėta ieškoti  technologinių sprendimų, puoselėti, iki šiol ne itin populiarias, internetinių parodų idėjas, virtualius turus po muziejus ir menininkų pristatymus vaizdo formatu. Šiandien  ieškojimų pasiutpolkė jau praeitis.

Meno erdvė internete

Lietuvoje MO muziejus, nepaisant karantino lygio, kviečia į virtualius pasimatymus su menininkais, Nacionalinis dailės muziejus plėtoja virtualios parodos funkciją savo tinklalapyje, o Šiuolaikinio meno centras siūlo įvairaus turinio bei virtualių susitikimų su kūrėjais galimybes.

Genialumas slypi paprastume

Virtualių parodų ir lankytojų skaičiumi Lietuvos muziejus bei galerijas lenkia paprasta interneto grupė. Itin sėkmingu meno reiškiniu per pandemiją tapo socialiniame tinkle Facebook įkurta „Neatšauktų atidarymų“ grupė, suvienijusi beveik 20 tūkstančių menininkų ir meno mylėtojų iš visos Lietuvos.

Ši grupė, gimusi vos Lietuvoje paskelbus pirmąjį karantiną, rodos, pernakt sulaukė pripažinimo, populiarumo ir neilgai trukus tapo įspūdingu meno reiškiniu, kurį jos įkūrėjas, Lietuvos dailininkas ir fotografas Vilmantas Dambrauskas šiandien vadina Virtualia galerija.

Grupėje savo kūrinius jau daugiau nei metai pristato ir garsūs menininkai, per savo karjerą surengę ne vieną parodą, ir jaunieji kūrėjai, kurių meninis kelias dar tik prasideda. Virtualaus meno centro prototipe skelbiami profesionalūs tapybos, grafikos, fotografijos, skulptūros darbai, kiekvieną parodą lydi ir paties autoriaus trumpas vaizdo įrašo prisistatymas bei kontaktai.

Susižavėjus kūriniu ir norint jį įsigyti, galima susisiekti su autoriumi dėl kūrinio pirkimo. Čia menininkui nereikia iš anksto tartis dėl parodos, pirkti reklamos, parodų per mėnesį galima surengti nors ir kelias, o visi darbai nugula į interneto klodus. Sugrįžęs ir po metų gali pasigrožėti pasidalinta kūryba.

Iliustratorė Agnė Čižauskaitė buvo viena tų, kuri „Neatšauktų atidarymų“ grupėje surengė savo pirmąją parodą. Nors debiutas buvo virtualus, veikiausiai jį pamatė kur kas daugiau žmonių nei būtų galima tikėtis pirmoje gyvoje parodoje.

Menininkė neslepia, kad pasirodymas grupėje pareikalavo drąsos, buvo nelengva pristatyti darbus, „apsinuoginti“ prieš tūkstančius stebėtojų. Vis dėlto, „Grįžtamasis ryšys išties buvo malonus. Paroda grupėje praplėtė mano auditoriją ir paskatino pardavimus“, ­­– sako kūrėja.

1. Dambrauskas pastebi, kad virtuali paroda turi pranašumų ir dėl sumažėjusių išlaidų. Kitaip nei meno centruose rengiamoms parodoms, internete nereikia spausdinti reklamos, darbus užtenka nufotografuoti, taip pat atsiranda galimybė išvengti ilgų ir kartais nuobodžių atidarymų.

Plėtojantys inovatyvius technologinius sprendimus meno centrai tiek virtualių lankytojų nesulaukia, o paprastas meno kūrinio fotografijos pateikimas socialiniame tinkle ir menininko prisistatymas telefonu nufilmuotu vaizdo įrašu įrodo, kad kartais genialumas slypi paprastume.

Virtualios parodos – meno pasaulio ateitis?

Pasak „Neatšauktų atidarymų“ grupės įkūrėjo, virtualios galerijos – neišvengiama ateitis. Tokios parodos išskirtinės savo auditorijos dyžiu ir prieinamumu. Nesvarbu, kuriam pasaulio krašte bebūtum, bet kuriuo paros metu gali išvysti menininkų darbus, pasižiūrėti pristatymus.

„Virtualią parodą internete gali ne tik pamatyti, bet ir reaguoti į tai, ką matai ir girdi. Parašyti komentarą, padiskutuoti su kitais meno mylėtojais arba į autorių kreiptis asmenine žinute“, – sako V. Dambrauskas.

Žavi ir tai, kad grupėje pristatydami darbus autoriai tarsi pakviečia į savo namus. Interneto vartotojai gali pamatyti ir aplinką, kurioje menininkas kuria, kasdienį jo gyvenimą, nesuvaidintą, galbūt kiek nejaukiai prieš kamerą besijaučiančią, asmenybę.

Grįžtamasis ryšys ir publikos žavesys nuoširdžiam kūrėjo prisistatymui aiškiai matomas ir komentarų sekcijoje – parodos sulaukia daugybės atsiliepimų iš grupės narių. Panašų įtraukimą būtų sunku įsivaizduoti realybėje vykstančiuose parodų atidarymuose.

Dailininkė Aurelija Kairytė-Smolianskienė, surengusi dvi savo darbų parodas „Neatšauktų atidarymų“ grupėje, sako, kad kitaip nei gyvoje parodoje. Čia gali sulaukti daugiau grįžtamojo ryšio, matyti žmonių reakcijas. O parodos patalpinimas į savo asmeninį profilį nuo grupės skiriasi tuo, kad „Neatšaukti atidarymai” sujungia meno mylėtojus, visi ten esantys supranta ko tikėtis. Grupės nariai tarsi tampa nuolatinės, nesibaigiančios parodos dalyviais.

Gyvoje parodoje, apėjus ratą aplink salę, dažniausiai patraukiama namo ar susiskirstoma pažįstamų grupelėmis, o įsigilinti į meno kūrinius ar pasikalbėti su autoriumi laiko ir drąsos neužtenka. Internete įsivaizduojamos sienos griūva, mezgasi tikresnis ir nuoširdesnis ryšys tarp autorių ir jų gerbėjų.

Internetas – svarbi vieta pažinties su menininku pradžiai

„Jeigu nori, kad kažkas tavo darbus pamatytų ar nupirktų, reikia nuolat juos kažkur demonstruoti bei kelti į internetinius meno tinklalapius. Tai patogu tiems, kurie internete, gerai jaučiasi“, – sako A. Kairytė-Smolianskienė.

Gyvųjų meno parodų šalininkai veikiausiai pasakytų, kad svarbiausiu momentu išlieka gyvasis ryšys, vaikščiojimas senuose, istoriją pulsuojančiuose muziejuose, gyvas bendravimas, meno kūrinio dydžio, spalvų, kontrastų pajautimas, kurio, kad ir kokia gera nuotraukos rezoliucija – kompiuterio ekrane išgyventi neįmanoma.

„Nereikia pamiršti, kad tai – virtuali erdvė, netenkama daug realios patirties, negali apžiūrėti ir suvokti darbo dydžio, atlikimo technikos“, – teigia iliustratorė A. Čižauskaitė.

Jai pritaria ir grafikė Kristina Norvilaitė-Geniušienė, taip pat eksponavusi darbus Facebook grupėje, sakydama, kad gyvam parodos atidarymui interneto ekspozicija neprilygsta, nebelieka tiek emocijos, o man gyvas dialogas – itin svarbus. Tačiau demonstruojant darbus internete pasiekiama žymiai platesnė meno mylėtojų auditoriją.

Menas gyvai žiūrovo negali pasiekti pietaujant, skaitant naujienas ar susirašinėjant su draugais, o prie rytinės kavos puodelio smagu apžiūrėti meno kūrinių ciklą internete ir galbūt vėliau nuvykti į patikusio menininko gyvą parodą.

„Demonstruoti darbus internete patogu dailininkui – nereikia kūrinių niekur vežti, patogu ir žiūrovui – jis gali nuspręsti, ar verta jam tuos darbus vėliau pamatyti gyvai, ar verta menininku domėtis,“ – pastebi dailininkė A. Kairytė-Smolianskienė.

Per metus  pusė tūkstančio parodų

Virtualioje Facebook galerijoje per kiek daugiau nei metus jau surengta apie pusė tūkstančio parodų, kai tuo tarpu realiame meno centre parodų per metus galime išvysti keletą. Parodas socialiniame tinkle surengė net 450 autorių iš visos Lietuvos. Grupės įkūrėjas džiaugiasi, kad „Neatšaukti atidarymai“ sulaukė ir pasaulio lietuvių dėmesio: „Nusitiesė savotiškas tiltas tarp išeivijoje kuriančių tautiečių ir Lietuvos publikos.“

Grupė tapo išskirtine vieta surengti ir senjorų, autorių, kuriems galerijos jau uždarytos, parodas, o daugiau nei keturiasdešimt menininkų virtualioje galerijoje surengė savo pirmąsias parodas.

Internetinės galerijos duris – atviros ir mažiau žinomiems menininkams, dažnu atveju gyvenantiems kaimuose bei mažuose miestuose, kuriuose nėra išvystyta meno bei kultūros sklaida. Regionų menininkai Facebook grupėje surado savo gerbėjų,  kai kurie padidino kūrinių pardavimus labiau nei prieš pandemiją.

Pandemija baigsis, o „Neatšaukti atidarymai“ gyvuos?

Nors pradinis grupės įkūrimo tikslas buvo padėti menininkams būti pastebėtiems per karantiną, o meno mylėtojams neprarasti vilties, pirmajam karantinui pasibaigus parodos ir toliau plūdo į internetą. Tai padėjo įsitikinti, kad meno kūrinių demonstravimas grupėje tęsis ir pandemijai pasibaigus.

Šiandien „Neatšaukti atidarymai“ – virtuali galerija, jau be gelbėjimo misijos. Svarbiausias komandos tikslas ir toliau burti kūrėjus ir auditoriją, o ant virtualios „Neatšauktų atidarymų“ sienos pakabinti dar daug profesionalų, pradedančiųjų, lietuvių ir išeivių, įvairaus amžiaus grupių ir stilių menininkų darbus.

„Neatšauktų atidarymų“ įkūrėjas V. Dambrauskas juokauja, kad jei tektų suburti gyvą Facebook grupės susitikimą, tektų organizuoti didžiausią Lietuvoje parodą. Kažin, ar visi sutilptų Vingio parke.

Ateityje planuojama virtualią galeriją įamžinti autorių albumų, atvirukų rikiniuose, galbūt suorganizuoti grupės menininkų gyvas parodas viešose erdvėse. „Neatšauktų atidarymų“ idėja Facebook tinkle žada gyvuoti dar ilgai.

„Poreikis atvirai, pozityviai, lengvai pasiekiamai erdvei, kurioje gera dalintis menu ir susipažinti su kūrėjais, išliks. Tam poreikis bus tol, kol turėsime internetą“, – menininkas V. Dambrauskas.

Susiję

Kur Vilnius iš paukščio skrydžio

Lietuviškos žurnalistikos chamas visuomenės priešaky

Bendravimas su nakvynės namuose gyvenančiais žmonėmis – kaip skambinimas pianinu