Vilnius iš svetur atvykusiems studentams jau tapo namais

Dažnas įsitikinęs, jog šalį palieka vis daugiau žmonių. Nuojauta ir aplinkinių kalbos ne visada pasitvirtina, o ypač tada, kai kalbama apie jaunimą. Studijas Lietuvoje pasirinkusiųjų nuolat auga. Negana to, čia atvyksta ir užsieniečių. 440-ąjį gimtadienį švenčiančiame Vilniaus universitete jie renkasi nuolatines studijas.

Studentai iš užsienio renkasi Vilniaus universitetą. Acteonline.org.nuotr.Studentai iš užsienio renkasi Vilniaus universitetą. Acteonline.org.nuotr.

Iš Nigerijos atvykusi Vadybos ir verslo administravimą studijuojanti Chiemeka Dimudu sako esanti be galo patenkinta studijomis Lietuvoje ir, nors mokytis pradėjo tik praėjusiais metais, jau įgijo neįkainojamos patirties, kurią, grįžusi į gimtinę, tikisi pritaikyti praktiškai. Mediciną studijuojantis Ortal Berger kelionės namo nelaukė ir savo žinias praktiškai pritaikė mūsų šalyje. Iš Izraelio atvykęs studentas čia gyvena ir mokosi jau šešerius metus.

– Kodėl studijuoti nusprendėte būtent Vilniuje ?

Chiemeka: Rinkausi atsakingai, skaičiau apie įvairius universitetus. Be abejo, svarbiausia man buvo rasti universitetą, kuriame kitataučiai studentai būtų pilnai integruoti. Mano šalyje trūksta kompetentingų dėstytojų, kurie parengtų sėkmingus specialistus, todėl ir išvykau.

Taip jau nutiko, kad išanalizavusi visą informaciją ir savo lūkesčius, pasirinkau Vilniaus universitetą. Tai vienas iš didžiausių pasaulio universitetų, turinčių įvertinimus už mokslinius tyrimus ir dėstymą.

Džiugu, kad yra galimybė studijuoti anglų kalba, todėl daugiakultūrinės grupės gali lengviau įsilieti į universiteto bendruomenės gyvenimą, greičiau prisitaikyti prie aplinkos ir žmonių.

Ortal: Visų pirma – mano mama gimė Lietuvoje, todėl tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl nutariau studijuoti Vilniuje. Mano šalyje patekti į medicinos programą yra beveik neįmanoma, o medicina mane traukė jau seniai, tad išvykau į motinos gimtinę.

– Ar prieš tai buvote girdėję Lietuvos vardą?

Ortal: Galima sakyti beveik ne, tik tiek, kiek papasakodavo mama ir seneliai. Vienintelis dalykas ką žinojau, tai jūsų krepšinio komandą „Žalgiris“, kadangi komandos treneris žaidė Tel Avivo „Maccabi“ krepšinio klube.

– Kodėl pasirinkote šiuo metu studijuojamą programą? Ar turėjote kokių nors konkrečių tikslų?

Chiemeka: Pasirinkusi studijuoti vadybos ir verslo administravimą aš atgaivinau savo seną svajonę. Visad troškau studijuoti šią specialybę, tik, galbūt, netikėjau, kad pavyks. Siekiau įgyti žinių, kaip prognozuoti ir valdyti verslą bet kokiomis situacijomis.

Šiam siekiui įgyvendinti atradau Vilniaus universitetą, kuriame jau spėjau įgyti nemažai žinių apie mane dominančią sritį. Taigi, ateities tikslas – savo žinias vėliau pritaikyti gimtinėje.

Besimokydama atradau ir įsigilinau į discipliną, susijusią su Nigerijos įmonių valdymu ir naujų įmonių kūrimu. Atradau būdų kaip kovoti su vadinama „natūraliąja korupcija“. Žinau, jog privalau pritaikyti savo žinias gimtinėje, kadangi ten kyla sudėtingų problemų dėl prastos Nigerijos ir Vakarų Afrikos valstybių ekonomikos.

Ortal: Pagrindinis tikslas, be abejo, yra medicinos diplomas. Mediciną visada priėmiau kaip iššūkį, kurį studijuodamas galiu įveikti ir pradėti veikti, kaip tą padariau visai neseniai. Žiūrėdamas vieną Izraelio TV programą sužinojau apie pažangesnę cezario pjūvio operaciją, po kurios moterys gali atsigauti greičiau nei po įprastos operacijos.

Apie šią naujovę papasakojau Vilniaus universiteto Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos skyriaus vedėjui Romoaldui Juršėnui. Ši idėja taikyti ambulatorinį cezario pjūvį Lietuvoje jį tikrai sudomino, todėl susisiekiau su gydytoju iš Izraelio ir jis mielai sutiko bendradarbiauti, apmokant gydytojus iš Lietuvos.

– Kada tai įvyks?

Ortal: Tai jau įvyko, ir labai greitai. Vos tik gydytojas sutiko, po dviejų savaičių aš ir vienas Santaros klinikų akušeris-ginekologas išvykome į Izraelį, kad patys pamatytume operaciją. Na, o dar po kelių savaičių surengiau konferenciją Santaros klinikose. Čia atvyko gydytojai iš Izraelio ir Prancūzijos, susirinko gydytojai ir studentai iš Lietuvos ir pirmą kartą pamatė kaip yra atliekama tokia operacija. Lietuva yra trečioji šalis po Izraelio ir Prancūzijos kuriai teko tokia patirtis.

– Na, o kaip įprastas gyvenimas Lietuvoje? Ar radote draugų?

Chiemeka: Susiradau jų daugybę! Ne tik lietuvių, bet ir studentų, atvykusių iš Europos šalių, kurie čia studijuoja pagal Erasmus programą.

Ortal:  Nors mentalitetas ir skiriasi, draugų, be abejo, susiradau. Dažnai požiūriai į tam tikrus dalykus išsiskiria, tačiau puikiai žinau, jog Lietuvai reikia laiko atsigauti po sovietinio režimo.

– Matyt, vis dar yra dalykų, prie kurių negalite priprasti? Galbūt kažkas Jums atrodo neįprasta?

Chiemeka: Čia labai šalta.

Ortal: Gyvenimo būdas man šiek tiek per lėtas.

– Kuo Jus Lietuva stebina?

Chiemeka: Esu be galo patenkinta, studijuodama čia, kur, mano manymu, yra viena geriausių švietimo sistemų pasaulyje. Studijuodama susipažinau su Lietuvos ekonomika, viena sparčiausiai augančių Baltijos šalyse.

Ortal: Žmonės čia nėra labai atviri. Žinoma, kaip ir minėjau, viskam reikia laiko, tačiau būtina veikti, ne tik kalbėti. Kaip sakoma, mažiau kalbų, daugiau darbų.

– Kaip apibūdintumėte savo patirtį Vilniuje?

Chiemeka: Studijos Vilniaus universitete suteikė man galimybę tapti Europos dalimi. Labai džiaugiuosi šia nuostabia patirtimi.

Ortal: Buvo nelengva, tačiau taip pat ypač sunku bus palikti Lietuvą, juk studijuoju čia jau šešerius metus, net Lietuvos pasą turiu. Vilnius tapo mano namais.

Patalpinta: Interviu, Naujienos