Kodėl visuomenėje yra įsivyravusi neigiama nuomonė apie subkultūras?

Todėl, kad subkultūros yra pakankamai nepažintas reiškinys. Žmonėms trūksta informacijos apie tai, kas jie tokie. Šiaip vidutiniam statistiniam žmogui nepažintas reiškinys yra paslaptis ir ta gynybinė reakcija yra instinktyvi, tai atmetimo reakcija. Jie gali būti pavojingi. Ko tu gali laukt iš odiniais rūbais ir metalinėmis grandinėmis apsikarsčiusio metalisto? Agresijos. Tai yra tiesiog informacijos trūkumas.

Viena iš priežasčių, kodėl jaunimas jungiasi prie subkultūrų, yra noras išreikšti save. Visuomenėje įsisenėję stereotipai dažnai sukelia tėvų, pedagogų priešiškumą. Kaip tokiu atveju įskiepyti jaunimui tokias vertybes kaip tolerancija?

Čia yra amžina problema. Visų pirma, yra kartų konfliktas ir tas kartų konfliktas turi kelias formas. O priežasčių, kodėl tam tikra jaunimo dalis jungiasi į subkultūras, yra kelios. Pirma, žinoma, yra saviraiška, protestas prieš vartotojišką visuomenę, prieš popsą ir tada tas protestas, maištavimas, susilaukia nepritarimo iš suaugusiųjų. Kitas dalykas, čia dar yra dviguba problema – suaugusieji nelabai nori priimti kitokių, bet ir jaunimas, subkultūrų atstovai, nenori priimti ir to popsinio jaunimo. Žodžiu, tarp jaunimo to susipriešinimo irgi užtenka. Ir visgi tas jaunimas, kuris nepriima subkultūrų tą nepažintą reiškinį laiko pavojingu.

Dažnai įvykus nusikaltimui, kuris turi tam tikrą pagrindimą, iš karto peršama tam tikrų subkltūrų įtaka. Kodėl jų negalima laikyti įprastais kriminaliniais nusikaltimais?

Taip lengviau. Per seminarus, kuriuos mes rengėm, policininkai ne kartą yra pasakoję, kad jei kas nors kur nors išvarto kapines, tai pirmiausia griebia šalia esančius, kažkokius žinomus, pažįstamus metalistus arba „juodai apsirengusius“, nes egzistuoja stereotipas: „A, jie vaikšto į kapines, tai ten, žinai, prisigėrė ir pridirbo“. Tuo tarpu, tai yra visiška nesąmonė. Yra pasitaikę atvejų, bet dažniausiai tas kapines varto nieko bendro su subkultūromis neturintys paaugliai. Prisisiurbia alaus ir pridirba nesąmonių.

Žmogus, kuris laiko save gotu, eina į kapines ieškodamas ramybės, įkvėpimo, o ne griauti ten, kur jam yra gerai. Normalus žmogus, kuris sekmadieniais eina pasivaikščioti į parką, nepradės  vieną dieną to parko kirsti. Na, nebent jam pasisuko smegenys. Bet čia jau yra psichiniai dalykai, jų negali sutapatinti su gotų judėjimu arba, apskritai, subkultūromis. Aišku, jeigu tu sutapatini, tau yra lengviau.

Žiniasklaidoje apie subkultūras pateikiama informacija dažniausiai būna neigiama (šokinėjantys nuo pastatų paaugliai, nužudymai, kapinių išniekinimas ir pan.). Ar gali būti, kad taip kuriamas įspūdis patiems paaugliams, jog manydami, kad priklauso tam tikrai subkultūrai, jie būtinai turi taip elgtis?

Negaliu atsakyt į šitą klausimą. Reikėtų klausti pačių paauglių, bet aš kažkaip pasitikiu sveiku jauno žmogaus protu. Aišku, būna užtemimų, bet patirtis rodo, kai per seminarą pristatinėji jauno žmogaus psichologinį portretą ir kai žmogaus klausi: „O jūs skiriatės kuo nors?“,  sako: „Ne“. Tie emociniai, psichologiniai dalykai, jie yra kiekviename žmoguje. Suaugėliai per daug galvoja, kad jie yra jau protingi, jie viską žino, bet smegenyse yra labai daug emocijų ir tų psichologinių dalykų… Suaugėliai labai surambėja, bet tuo pačiu jie nepatampa stipresniais nei tas keturiolikinis.

Vis dėlto ar galima pagrįstai manyti, kad tam tikrų subkultūrų atstovų pomėgiai ir užsiėmimai skatina agresyvų elgesį su kitais?

Norėčiau iškart įvardinti kas. Tai yra skinai. Viskas, visos kitos subkultūros agresijos neskatina. Bet skinus irgi reikia skirstyt į atskiras dalis. Yra SHARP’ai – jie neskatina agresijos, nes jie yra už socialinę lygybę. Jie ten tarpusavy gali susimušti, viskas gerai, čia yra sudėtinė jų kultūros dalis. Bet, štai, bonehead’ai arba neonaciai, jie agresiją skatina ir iš tikrųjų.

Kaip šią problemą reiktų spręsti? Gal reiktų juos kažkokiu būdu uždrausti?

Tai yra baudžiamasis kodeksas. Nesvarbu, skinas – neskinas, hip-hoperis – nehip-hoperis, jeigu jis pažeidžia įstatymą, jis turi atsakyti. Čia viskas yra labai paprasta. Subkultūros neegzistuoja nusikaltimų suvestinėse. Jie yra daug mažiau nusikalstantys nei mes, eiliniai, nei visi tie popsiniai, nei tokie, kaip, pavyzdžiui, tu arba aš.

Ar pagrįstai tėvai tokius neigiamus veiksmus kaip savęs žalojimą vertina kaip tam tikrų subkultūrų įtaką? Gal priežastys slypi giliau, vaiko psichologijoje ar net pačiuose tėvuose?

Emo siejama su savęs žalojimu, bet aš esu kalbėjęs su daug gydytojų, psichologų, psichiatrų ir niekas nėra matęs to save susižalojusio emo. Tai yra labiau įvaizdis negu realybė. Kitas dalykas, paaugliam ir ne tik paaugliam yra būdingos tam tikros psichinės ligos, sutrikimai. Tada žmogus, nesvarbu jis priklauso emo ar jis priklauso bet kam, jis gali būt popsinis kaip tu, kaip aš, jie gali bandyti savižudybes ir visa kita. Jeigu pažiūrėsim statistiką, tai emo statistikoje tikrai nevyrauja. O kiek yra bandymų nusižudyt pačiais įvairiausiais būdais? Tai aš nesiečiau savęs žalojimo. Tai, kad emo filosofijos sudėtinė dalis yra savęs gailėjimas ir buvimas nelaimingu, dar nereiškia, kad jie save žaloja. Yra vienas kitas, bet ar jis žaloja save dėl to, kad yra emo ar dėl to, kad jis turi tam tikrų psichologinių problemų? Čia labai rimtas klausimas.

Yra mitas, kad gotai irgi yra linkę į suicidizmą, bet teko kalbėtis su Arūnu Peškačiu. Jis vienuolis pranciškonas, naujųjų sektų, visų religinių judėjimų ekspertas. Jis tyrė vieną savižudybę: jaunuolis, priklausęs gotam, prieš kokius 6-8 metus nusižudė. Jis bandė analizuoti, kodėl taip atsitiko. Tai ne todėl, kad jis buvo gotas. Jis jau prieš ateidamas į gotų judėjimą turėjo rimtų psichologinių problemų. Egzistuoja tas toks paviršutiniškas požiūris: „Nu, gotai žudosi. Kodėl žudosi? Eina į kapines“. Na ir kas? Kapinės yra gera vieta. Lapkričio 1 dieną visi lietuviai tampa gotais.

Kalbant apie emo. Na, pripažinkim, jie yra labai emocingi, linkę liūdėti. Tai kaip galima apibrėžti jų filosofiją?

Aš labai primityviai apibrėšiu. Tai yra jaunuoliai, kurie neranda savęs, nemoka įsitvirtinti ir, manau, kad nepasitiki savimi. Tada ieško kitokių saviraiškos būdų. Na, vėlgi, mes, suaugusieji, turim atpažinti tam tikrus paauglių pagalbos poreikio ženklus. Pavyzdžiui, buvimas emo, mano galva, yra vienas iš ženklų, kad jam reikia pagalbos. Teko šnekėtis su ne vienu tėvu, mama, kurių vaikai tapo emo. Kur buvo tėvų bėda? Vaikas pradeda taip šukuotis plaukus, auskarus nešiot, o tėvai neigia tai. Jie sako: „Tu durnas“.

O kaip turėtų elgtis?

Klausti. Klausti, ką tu darai. Paaiškink, ir man įdomu. Čia lygiai taip pat, kai pareina keturiolikinė dukra namo ir sako: „Aš noriu auskaro“. Nesvarbu kur, į bambą, į nosį, į ausį, nesvarbu. Savaime tas auskaras lyg ir nėra blogai, bet dažnai tėvų reakcija būna: „Ne“. Per jauna, per durna ir panašiai. Vietoj to, kad pasakytų: „Labai įdomu. Kodėl taip sugalvojai?“

Tegu pagrindžia, kodėl. Turi būti pokalbis. Ir tada tėvai gali pasakyt: „Gerai, auskaras kainuoja 50Lt, skirkim 2 mėnesių laikotarpį, tu susitaupai 25 ir mes 25 pridedam. Po 2 mėnesių mes einam įsivert auskarą“. Kiekvienas vaikas, jei jis dar neturi psichologinių problemų, sakys: „Eik tu, tėvai kieti“. Tada tėvai turi du mėnesius laiko dirbti su tuo vaiku, šnekėtis ir gilintis, kodėl. Suaugusieji savo nesidomėjimu vaikų gyvenimu dažnai išprovokuoja drastiškus paauglių sprendimus.

Apie teigiamus subkultūrų aspektus galima išgirsti kur kas rečiau. Ar jie egzistuoja?

Daug teigiamų dalykų yra. Mano patirtis iš bendravimo su subkultūromis rodo, kad ten yra labai daug kūrybos. Pavyzdžiui, gotų judėjimas, pažiūrėt jų tinklalapius. Mes tikrai rasim daug kūrybos, potencialo, dvasingumo. Aš tik pozityvą matau, aš nematau negatyvo iš viso.

Jeigu jaunas 14 ar 16 metų pilietis nueina į gotus arba į pankus, dažniausiai eina pozityvo linkme. Tai, kad jie pašūkauja Pilies gatvėj ar kur nors kitur, nieko blogo nematau. Man tai yra pozityvas. Sakau, pozityvas man yra visame subkultūrų judėjime, išskyrus skinus, kurie prasilenkia su viskuo, kas yra žmogiška.

Tas pats pankų judėjimas. Kablys tas pats. Aš ten tiek kūrybos matau ir tiek pozityvo. Man jungimasis į tam tikrą grupę, kai tu ieškai tam tikros saviraiškos, tu ieškai tam tikros filosofijos, yra šimtą kartų geriau nei sėdėti ir saulėgrąžas gliaudyti. Vienareikšmiškai. Aš matau tik pozityvą.

Ar subkultūros daro teigiamą įtaką paauglių elgsenai ir vertybių vystymuisi?

Aš manau, kad taip. Na, galų gale žmogus pradeda domėtis. Gotai skaito tam tikras knygas, žiūri tam tikrus filmus, pavyzdžiui, imkim gotų judėjimo – tai Deividas Lynchas su savo „Malholando draivais“ ir visa kita.

Man atrodo, tai yra daug geriau nei žiūrėt filmą „Taksi 22”, kur nieko nėra, tuščia. Tai aš čia labai primityviai, bet man atrodo, kad tai yra svarbu. Daug geriau yra domėtis, pavyzdžiui, ta viduramžių literatūra, architektūra, mistine literatūra. Man atrodo daug geriau yra skaityti Edgarą Alaną Po, negu „Moterys gali būti laimingos nevalgydamos… kažko“.

Dėkoju už pokalbį.