Kultūrinės perspektyvos keliu Panevėžys žengia abejodamas
Dvidešimtą kartą vykusios „Vilniaus knygų mugės“ metu organizuotoje diskusijoje pats Stasys Eidrigevičius nepasirodė. Nors programa žadėjo intriguojantį pokalbį su žymiu šiuolaikiniu lietuvių dailininku, grafiku ir režisieriumi, kuris dalį savo darbų prieš dvejus metus sutiko padovanoti Panevėžio mietui, planai pasikeitė. Ketvirtadienio popietę vykusioje diskusijoje „Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) kūrimo dienoraščiai. Naujos kartos muziejus regione“ naują kultūrinę iniciatyvą pristatė kiti su projektu susiję asmenys: Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė, „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas, Panevėžio miesto architektė Daiva Gasiūnienė. Diskusiją moderavo sentimentų gimtajam miestui neslepiantis žurnalistas Paulius Gritėnas.
Stasio Eidrigevičiaus meno centras įsikurs kino centro „Garsas“ vietoje. Būsimojo projekto vaizdas iš šono. „Syrusas“ MB aka „Implmnt Architects“ nuotr. Kuria kryptimi einama?
Panevėžio miesto savivaldybės projektų vadovė Lina Blažytė pokalbį pradėjo nuo vizijos visam miestui pristatymo.
„Panevėžys tikrai gali būti ta vietą, į kurią gali atvažiuoti pasaulinio garso meno mylėtojai ir ten rasti pasaulinio garso kūrinius. Meno centras – traukos objektas, kuriame gali rinktis menininkai diskusijoms, pokalbiams apie kūrybą. Šiandien labai trūksta tokių diskusijų ir pokalbių. SEMC tikrai netaps tik rinkinių, menų saugotoju. Tai ir kinas, ir teatras, ir parodos, ir įvairios edukacinės veiklos, ir vaikų žaidimų erdvės. Tai centras bendruomenei, kur visi atrastų sau vietos,“ – pristatydama menų centrą kalbėjo L. Blažytė.
„Vilniaus knygų mugėje“ vykusi diskusija apie SEMC sulaukė didelio susidomėjimo – auditorija nestokojo klausimų bei komentarų. Juliaus Kalinausko nuotr.
Architektė Daiva Gasiūnienė priminė, jog viskas prasidėjo 2016 metais, tuometiniam Panevėžio merui Ryčiui Mykolui Račkauskui pasirašius ketinimų protokolą su S. Eidrigevičiumi dėl dovanojamos kolekcijos.
„Tai padėjo, strategiškai galvojant apie miesto plėtrą, kitus miesto prieigose esančius objektus ir kitą infrastruktūrą. Padėjo sudėlioti visą urbanistinį audinį – kaip jis turėtų būti išdėstytas, kokios gatvės, kokia kita infrastruktūra, pastatai turėtų rastis šitame pirmajame kultūrinio lauko žiede. Kiek vėliau profesorius Algis Vyšniūnas atliko urbanistinės vizijos mokslinį tiriamąjį darbą,“ – pasakojo D. Gasiūnienė.
Taip per pirmuosius metus buvo išsiaiškinta meno centrui tinkamiausia vieta, atkreiptas dėmesys kokias dar miesto vietas reikėtų tvarkyti iki Stasio Eidrigevičiaus meno centro atsiradimo ir po jo. Anot diskusijos dalyvių, daug dėmesio buvo skirta ne tik Respublikos gatvėje esančiam skverui, bet ir Senvagei, Kranto gatvei, Nevėžio upei ir Panevėžyje esantiems parkams.
„Net ir dabartinis, konkursą laimėjęs projektas, atkreipia dėmesį į galimybę kuo greičiau ir patogiau pasiekti Senvagę. Iš viso atsinaujinančiame Panevėžyje bus sutvarkyta daugiau nei 14 visuomenei svarbių objektų,“ – atkreipė dėmesį L.Blažytė.
Dizaino išskirtinumas
Po tyrimų ir kūrybinių dirbtuvių etapų paskelbtą architektūrinį konkursą praėjusių metų birželio mėnesį laimėjusios komandos „IMPLMNT architects“ architektas Aurimas Syrusas teigė, jog pats S.Eidrigevičius SEMC centrą matė kaip „paprastą, logišką, bet su fantazija“ – būtent tokius raktinius žodžius jis laiške pateikė architektams, dalyvavusiems konkurse. Pasak A. Syruso, svarstant apie menininko architektams iškeltą užduotį, buvo telktasi į paties S. Eidrigevičiaus kūrybos principus – aiškiai išreikštą liniją bei „tūrių ir organizmų sąveiką“.
Naujai Panevėžio centre iškilsiantis projektas ne tik įsilies į dabartinę miesto architektūrą, bet ir suteiks naują atspirtį ateities statyboms. Būsimojo projekto nuotrauka. „Syrusas“ MB aka „Implmnt Architects“ nuotr.
„Šis pastatas koduoja tam tikrus geometrinių funkcijų susiliejimus. Ant šios ašies ir yra užverta pastato idėja“, – kalbėjo architektas. Už SEMC išvaizdą atsakingos architektų komandos atstovas A.Syrusas, po kelių pastebėjimų gautų iš auditorijos, ir pats į kūrinį pažiūrėjo savikritiškai, bet šmaikščiai.
„Teko girdėti, kad mūsų projektą žmonės vadina plyta… Bet tai sklendžianti plyta,“ – šypsenos neslėpė A. Syrusas.
Architektas taip pat trumpai pristatė ir erdvių išdėstymą. Rūsyje vietą ras multifunkcė salė bei techninės erdvės – saugyklos, archyvai. Pirmajame aukšte bus įrengtas vestibiulis ir įsikurs kavinė. Pakilus aukštu – lankytojų lauks konferencijų salės ir edukacinė erdvė, o paskutinieji du aukštai bus skirti ekspozicijoms. Šalia pastato, anot jo, drieksis viešosios erdvės, pritaikytos lauko kinui ir darbų eksponavimui.
O karavanas eina…
Pakilęs iš savo vietos ir į rankas mikrofoną paėmęs panevėžietis, paatviravo, kad netrukus drauge su bibliotekininkais jam teks grįžti atgal į Panevėžį, bet neišsakęs savo nuomonės išvykti jis negali.
„Man tas centras panašus į konteinerį, kažkokią šaltą, bejausmę dėžę. Dabartinis kino centro „Garsas“ pastatas, man asmeniškai atrodo daug gražesnis. Kodėl reikia griauti jį? Galime tiesiog atnaujinti gal?“ – komentarą išsakė neprisistatęs renginio dalyvis.
Tai ne primoji nuomonė, kad SEMC Panevėžiui nereikalingas ar dvejojama dėl jo veiklos organizavimo. Labiausiai dėl naujojo projekto nerimauja vietinės miesto kultūros įstaigos. Labiausiai aktualus multifunkcinio centro išlaikymo klausimas, mat ir šiuo metu savivaldybei priklausančių teatrų, galerijų tarpe jaučiama konkurencija dėl biudžeto dalybų bei žiūrovų apsilankymo.
„Ką darys įstaigos, kurios jau dabar kovoja dėl savo išlikimo gyventojų skaičiumi besitraukiančiame Panevėžyje? Koks bus jų likimas?“ – abejonėmis dalijosi Panevėžio lėlių vežimo tetaro režisieriaus padėjėja Reda Matuzevičienė.
Pokalbį moderavęs žurnalistas Paulius Gritėnas pastebėjo, jog SEMC projektas turi potencialo konkuruoti su Juozo Miltinio teatro dvasia.
„Ilgą laiką Panevėžys kultūrine prasme visiems neabejotinai buvo sietinas su J.Miltinio teatru ir teatro tradicija. Kad Panevėžyje klestėjo aukščiausio lygio kultūra niekam nėra paslaptis, bet tai, apie ką šiandien kalbam, yra bandymas žengti žingsnį į kitą lygmenį. Panevėžio kultūrinį potencialą, žmonių, neabejingų Panevėžiui, kultūrinį potencialą paversti unikaliu menų centru regione,“ – teigė pokalbį vedęs žurnalistas P.Gritėnas.
P.Gritėnui pritarė ir SEMC architektas A.Syrusas, patikinęs, kad šalia meno centro esančiame tūryje įsikurs kino erdvė.
„Norime nuraminti tuos, kurie „pergyvena“, kad kino centras griūna. Man atrodo, jis tiesiog keliauja su laiku, keičia savo formą ir turinį,“ – sakė architektas.
Su SEMC projektu dirbanti komanda tvirtai tiki jo perspektyva. Atlikta gausybė tyrimų, suorganizuotos ne vienos kūrybinės dirbtuvės bei diskusijos, todėl atsakymai į kritiškus auditorijos pasisakymus buvo pateikiami remiantis argumentais. Juliaus Kalinausko nuotr.
Kino centras „Garsas“ dabartinė architektūra atspindi sovietinį palikimą. Lietuvoje tokių pačių pastatų yra dar šeši, o jų projektas buvo labiau pritaikytas rytuose, šiltesnėje klimato juostoje esančioms buvusios Sovietų Sąjungos dalims, tad dabartinis pastatas nėra vienetinis kultūrinio paveldo objektas. Senąjį kino teatrą pakeis šalia naujojo Stasio Eidrigevičiaus meno centro įrengta 82 vietų kino erdvė.
Nors su SEMC projektu dirbama jau dvejus metus, diskusijos netyla. Pirmieji darbai pradedant kurti meno centrą Panevėžyje dar tik įsibėgėja, o jame jau dirba du žmonės – direktorius ir buhalterė. Ekspertai diskusijoje savo pasisakymus argumentavo atliktais tyrimais ir skaičiavimais, tačiau akivaizdu, kad panevėžiečiai dar skendi abejonėse bei klausimuose.
