Internetinius sukčius medžioja, bet patiklių pirkėjų netrūksta

Virtualioje erdvėje vis labiau įsitvirtinančių apgavikų įmanoma išvengti paisant atitinkamų rekomendacijų – pastebi policijos atstovas spaudai Ramūnas Matonis. Sukčiaujantį pardavėją gali išduoti ir iš anksto reikalaujami pinigai, ir pernelyg žema prekės kaina. Tačiau ne visi perkantys linkę ieškoti informacijos, skaityti atsiliepimus, nors tą daryti tikrai vertėtų.

Žadėta (kairėje) ir gauta liemenės (dešinėje). J. Razbadauskaitės ir pardavėjos nuotraukos.Žadėta (kairėje) ir gauta liemenės (dešinėje). J. Razbadauskaitės ir pardavėjos nuotraukos.

Gavo ne tai, ko tikėjosi

Klestėti sukčiams to nenorėdami padeda pernelyg patiklūs žmonės. Užuot įsigiję prekes iš patikimų pardavėjų, jie jas perka iš nepažįstamų asmenų ar mažai informacijos apie save teikiančių įmonių. Tokia rizika pasiteisina ne visada – kartais pirkėjai lieka ne tik be išsvajotų prekių, bet ir be pinigų.

Viena nukentėjusių – Akmenėje gyvenanti Jolanta Razbadauskaitė, jau kelis mėnesius nesėkmingai bandanti ieškoti teisybės dėl išviliotų pinigų. Kaip pasakojo jos draugė Renata Sidabraitė, istorija prasidėjo dar gruodį, kai socialiniame tinkle „Facebook“ buvo susitarta dėl batų ir dviejų kailinių liemenių įsigijimo. Renatos teigimu, Žaneta N., iš kurios pirktos prekės, minėtame puslapyje turi ne vieną profilį, tačiau nė viename iš jų nėra pasivadinusi savo vardu ir pavarde. Vietoj jų pirkėjus vilioja tokie anketų pavadinimai kaip „Rubai Uzsakymui“ ar „Rūbeliai Jums“. Tikėtina, kad taip daroma ne tik norint į anketą prisikviesti pirkėjų, bet ir siekiant apie save pateikti kuo mažiau asmeninių duomenų.

Susitarus dėl prekių Jolanta buvo paprašyta pervesti 370 eurų į Žanetos N. banko sąskaitą. Tiesa, trokštami pirkiniai pas gavėją keliavo kur kas ilgiau nei tikėtasi – užsakytas liemenes ji gavo tik visai neseniai, o batų nesulaukia iki šiol.

Tačiau ir gautos liemenės, už kurias paklota po 155 eurus, pirkėją ne pradžiugino, o papiktino – jos visiškai neatitiko vaizdo, kuris buvo matomas skelbtose nuotraukose. Mat liemenės labiau priminė ne žadėtą turkiškos kokybės drabužį, bet, kaip išsireiškė Renata, skudurus iš labdaryno. Į tokius priekaištus pardavėja numojo ranka, pareikšdama, kad apgauta moteris pati sugadino savo pirkinius.

Sukčiauja nebe pirmą kartą

Jolanta nenusileido ir pareikalavo, kad jai būtų grąžinti pinigai. Šiuo metu ji yra atgavusi 30 eurų, nors Žaneta N. tikino, jog pervedė 107 eurus, ir net buvo atsiuntusi tą įrodantį pašto kvitą. Nukentėjusios draugė Renata sako nesuprantanti, kaip pavyko jį suklastoti.

Visą šį laiką apgauta moteris buvo maitinama pažadais ir išsisukinėjimais. Nesąžininga pardavėja teisinosi, kad ji serga arba nebedirba paštas, todėl ir negali išsiųsti žadėtų prekių ar grąžinti pinigų.

Dėl apgaulės Jolanta prieš porą mėnesių kreipėsi į policiją, kuriai vežė parodyti ir gautas prastos kokybės liemenes, bet aiškaus atsakymo, kada ir ar išvis pavyks atgauti pinigus, dar nesulaukė.

Tiesa, apgavystei buvo įmanoma užbėgti už akių – į paieškos laukelį įrašius minėtos pirkėjos vardą ir pavardę, galima aptikti ne vieno pirkėjo skundą dėl negrąžintų pinigų. Su Žaneta N. susidūrę žmonės tvirtina, kad jai ne kartą teko stoti prieš teismą dėl sukčiavimo. Be to, ji pagarsėjusi ir kaip perpardavinėtoja, iš kitų superkanti prekes ir pardavinėjanti jas su kur kas didesniu atkainiu. Dalis moterų teigė, kad prarastus pinigus pavyko atgauti tik nuvykus pas apgavikę į namus.

Tokių ar panašių atveju pasitaiko išties nemažai. Vienas tradicinių sukčiavimo metodų – kai iš naivaus pirkėjo išviliojami pinigai, o prekė išvis neišsiunčiama. Tokiais atvejais pardavėjas vilkina laiką ir vis žada ją išsiųsti, tikina, kad tikrai išsiuntė, bet matyt ji kažkur pasimetė, arba išvis dingsta. Sukčių nestinga ne tik socialiniuose tinkluose, bet ir skelbimų portaluose, kuriami ir netikri puslapiai, internetinės parduotuvės. Aferistai siūlo pirkti drabužius, avalynę, papuošalus, elektroniką ar net bilietus į renginius, kurie vėliau paaiškėja esą negaliojantys. Pastaruoju metu pagarsėjo ir atvejis, kai sukčiai, apsimetę „Regitros“ darbuotojais, skelbėsi parduodantys teises.

Medžioja aferistus

Tačiau ne tik apgavikai gaudo patiklius pirkėjus. Pastaruoju metu medžiojami ir patys apgavikai, o tą daro ne tik policija. Vienas iš būdų kovoti su plintančiu sukčiavimu internete yra projektas teisezinoti.lt. Nukentėjęs žmogus šioje svetainėje gali užregistruoti savo atvejį. Taip kaupiama apgavikų duomenų bazė. Tad kiekvienas, ketinantis ką nors pirkti, gali pasitikrinti, ar asmuo, elektroninė parduotuvė nėra juodajame sąraše – užtenka į paieškos laukelį įvesti pavardę, įmonės pavadinimą, telefono numerį, banko sąskaitą arba elektroninį paštą. Jei žmogus ar įmonė yra minėto puslapio duomenų bazėje, tokiu atveju pateikiami apgaviko kontaktiniai duomenys, apgautųjų skaičius, išviliota suma, turimi dokumentai ir apgautųjų skundai.

Remiantis teisezinoti.lt administracijos pateikta 2016-2018 metų statistika, jų tinklalapyje užsiregistravusių nukentėjusiųjų skaičius dabar viršija keturis tūkstančius. Daugiau nei pusę duomenų bazėje esančių sukčių sudaro fiziniai asmenys, kurių išviliota suma siekia 11 milijonų eurų. Likusi dalis – juridiniai asmenys, dėl kurių kaltės pirkėjai iš viso prarado kiek daugiau nei 300 tūkstančių eurų.

Sukčių duomenys skelbiami ir socialinio tinklo „Facebook“ grupėse. Viena jų, pavadinta „AFERISTAI !!! APGAVIKAI !!! SUKČIAI !!!“, šiuo metu vienija daugiau nei 50 tūkstančių vartotojų. Joje žmonės dalinasi sukčiaujančių pardavėjų duomenimis, profiliais, sukčiavimo schemomis. Kalbintas Policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis teigė, kad tokios grupės yra puiki prevencinė priemonė kovojant su sukčiavimu.

Pataria sumokėti tik gavus prekę

Pasak policijos atstovo R. Matonio, pastaruoju metu didžioji dalis sukčiavimų persikėlė į elektroninę erdvę, todėl prieš ką nors perkant internetu reikėtų paisyti tam tikrų patarimų. Vienas jų yra jau minėta informacijos apie pardavėją paieška, kad ir toje pačioje paieškos sistemoje Google.

Pareigūno teigimu, kartais apgaviką išduoda ir kaina: „Jeigu prekės kaina yra ženkliai mažesnė negu rinkos, žmogus jau turėtų atkreipti dėmesį, kad tai gali būti sukčiai“.

Negana to, R. Matonis pataria nemokėti tol, kol negauni prekės, o pinigus pervesti tik įsitikinus, kad daiktas atitinka žadėtą kokybę. Tačiau ne paslaptis, jog dažniausiai pardavėjai reikalauja pirmiausia susimokėti, kitaip atsisako siųsti pirkinį. Ką daryti tokiu atveju? „Tai tada jau žmogaus pasirinkimas – ar pirkti, ypač iš nepažįstamų asmenų, ar susitarti dėl kitokių sąlygų, kad moki tada, kai gauni prekę“, – aiškino jis.

Policijos atstovas taip pat užsiminė apie netikras elektronines parduotuves, kurios irgi yra populiarus sukčiavimo būdas. Tokios parduotuvės dažniausiai būna sukurtos neseniai, kartais jas galima atpažinti ir pagal didelį gramatinių klaidų skaičių.

Patarimais, kaip atpažinti apgaviką, pasidalino ir teisezinoti.lt administracija. Pastebėta, kad jei sukčiauja įmonė, neretai slepiamas jos vadovas, nenurodomi telefono numeriai, tas pats adresas priklauso daugeliui kitų įmonių. Nesąžiningi fiziniai asmenys socialiniuose tinkluose slepia vardus ir pavardes, dengiasi netikromis nuotraukomis, pinigus dažnai prašo pervesti į kitų asmenų sąskaitas arba reikalauja susimokėti ne per banką, o per mokėjimo terminalus.

Patalpinta: Lietuvoje, Naujienos