Metai svarbūs visai visuomenei

Knygų mugės metu vykusioje diskusijoje „Europos kultūros paveldas: išsaugoti, aktualizuoti ir perduoti ateities kartoms“ šia tema kalbėjosi kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius, filosofas ir politikas dr. Arūnas Gelūnas, Europos Komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius, darnios miestų plėtros praktikė-urbanistė dr. Elena Archipovaitė ir architektūros istorikas dr. Vaidas Petrulis.

Kalbėdamas apie paveldą dažnas žmogus įsivaizduoja miestus, pastatus, tačiau visai nesusimąsto apie nematerialųjį paveldą. Būtent tam šiais metais bus skiriamas didžiausias dėmesys: kad visuomenės požiūris į paveldą būtų ne tik kaip į pastatus, bet ir įvairias tradicijas bei papročius.

Kalbėdamas apie kultūros paveldą, Kultūros viceministras Renaldas Augustinavičius neslepia, kad pats kultūros paveldą suvokia ne tik kaip materialų Pavyzdžiui, anksčiau, užbaigiant dengti namo stogą, buvo tradicija – pakabinti vainiką. „Tai irgi yra kultūros paveldo dalis. Mūsų tikslas yra ne tik koncentruotis į plytas, pastatus, urbanistinio audinio išsaugojimą arba jo atstatymą, bet koncentruotis į tai, kam Europos kultūros paveldo metai yra skirti – praplėsti mūsų požiūrį į tą paveldą. Nesibaigia paveldas kraštovaizdžiais, pastatais, muziejinėmis vertybėmis, artefaktais. Tai yra mūsų mintys, mūsų įgūdžiai, mūsų tam tikros tradicijos, maisto gamyba, ruoša, statybai parinkta mediena. Tai irgi yra paveldo dalis. Tai yra tas holistinis požiūris“, – teigė R. Augustinavičius.

Paveldo išsaugojimui skiriamas išskirtinis dėmesys

Europa kultūros paveldo atžvilgiu yra labai svarbi viso pasaulio mastu. Mat beveik pusė visų UNESCO pasaulio paveldo objektų yra Europoje ir net 6 iš 10 labiausiai lankomų pasaulio muziejų yra Europoje. Kultūros paveldo išsaugojimu kiekviena valstybė rūpinasi savitai, pasitelkdama individualias technikas ir priemones. Tačiau neretai Europos Sąjungos valstybės narės sulaukia ir Europos komisijos paskatinimo naudotis jau egzistuojančiais, kultūros paveldui saugoti skirtais instrumentais. Plačiau apie tai kalbėjo Europos komisijos atstovybės Vilniuje vadovas Arnoldas Pranckevičius: „Tai yra ir kūrybiškos Europos programa, kuri turi apie 1,5 mlrd. eurų biudžetą. Taip pat yra fondų parama, kuri siekia apie 6 mlrd. eurų, kurie yra skirti visai 7 metų finansinei perspektyvai, kurią pasitelkus ir Lietuvoje daug paveldo objektų buvo restauruoti ir prikelti gyvenimui, ir tapo kultūros centrais. Kartu ir Europos kultūros sostinių programa, Kaunas 2022 metais ja taps. Tai – be galo svarbi programa, kuri leidžia valstybėms ir miestams iš naujo atrasti savo identitetą ir parodyti save pasauliui. Tai ir Europos turizmo vietovių konkursas, kuris Lietuvoje kasmet apie 10 vietovių, išskiria, kaip puoselėjančias ne tik kultūrinį paveldą, bet ir turizmą, vietinę ekonomiką ir įgalina vietines bendruomenes“, – aiškino A. Pranckevičius.

Paveldo priežiūra ir vertė

Buvęs kultūros ministras dr. Arūnas Gelūnas teigia, kad paveldas yra ten gyvenančių bendruomenių nuosavybė, todėl žmonės būdami pilietiški patys prižiūri, saugo, papildo paveldo turinį ir kelia jo vertę. Deja, taip yra ne visuomet, todėl neretai miestai turi vietines paveldo agentūras, kurios prižiūri ir įvairiomis sankcijomis ir baudomis saugo paveldo objektus nuo galimos žalos ar suniokojimo. Plačiausiai pasaulio paveldo saugojimu užsiima UNESCO organizacija, į kurios pasaulio paveldo sąrašą įtrauktas ir ne vienas Lietuvos paveldo objektas – istorinis Vilniaus senamiestis, Kernavės archeologinė vietovė, sutartinės, lietuvių polifoninės dainos, kryždirbystė ir kryžių simbolika Lietuvoje ir kt.

Kalbėdama apie kiekvieno žmogaus indėlį į paveldo išsaugojimą A. Gelūnui antrino ir Darnios miestų plėtros praktikė dr. Elena Archipovaitė: „Vertė prasideda nuo kiekvieno mūsų, nes mes kuriam tą paveldą. Ir svarbu kalbėti ne tik apie architektūrą, bet ir žiūrėti ir į tą kasdienį šeimos paveldą, prie kurio mes kiekvienas galime prisidėti, ir prie kasdienio ekonominio bei socialinio paveldo, be kurio fizinis – neišgyvens. Kiekvienas mes turime suprasti, kiek mes galime prisidėti prie to išsaugojimo. Nes kiekvienas kuria tą vertę“, – kalbėjo E. Archipovaitė.

Išsaugojimo scenarijus

Apie tai, kaip svarbu išsaugoti ne tik pastatus, bet ir namų bei šeimos papročius ir tradicijas, kalbėjo ir architektūros istorijas Vaidas Petrulis: „Šiandienos architektūros ir praeities santykio svarstymas, man atrodo, yra labai svarbus ir jis dar svarbesnis tampa, kuomet mes kalbame ne apie muziejus, ne apie bažnyčias, bet apie kasdienybės erdves“. Kalbėdami apie kultūros paveldo išsaugojimą ateityje, visi diskusijos dalyviai buvo vieningi – reikia edukacijos ir švietimo. „Mums reikėtų daugiau investuoti į tarpdisciplininę, taprsritinę edukaciją, jei kalbame apie ekspertus. Bet taip pat, bendruomenės ir visuomenės edukacija yra be galo svarbi. Norėdami nesugadinti vienos ar kitos vietos, žmonės turi žinoti tos vietos vertę. Valstybei reiktų investuoti, šviesti bendruomenę, kuo jie gali prisidėti. Ir per pastaruosius 5 – 10 metų aš matau tą pokytį, kai yra daromos ekskursijos, kai yra į  butus, kuriuose yra kultūros paveldo detalių, įleidžiami žmonės iš gatvės, kai yra dalinamasi. Ne kiekvienas galime gyventi tame pastate, bet galime dalintis, parodyti tai visuomenei, ir tai jau yra dalis edukacijos“ – dėstė E. Archipovaitė. Taip pat buvo skatinamas ir įvairių institucijų bendradarbiavimas, vidinis turizmas bei paveldo supratimas ne tik kaip kultūros objektų, bet ir kaip ekonomikai svarbių varomųjų veiksnių.

Susiję