Visoje Lietuvoje yra tik penkios privačios įstaigos, kuriose dirbama vien tik M. Montessori metodu. Tačiau regionuose padėtis dar prastesnė. Pavyzdžiui, Alytaus mieste veikia 14 valstybinių vaikų darželių ir lopšelių, iš kurių tik dviejuose veikia Montesori metodikos grupės. Privačių Montesori darželių nėra. Alytaus miesto savivaldybės duomenimis ikimokyklinio amžiaus vaikų skaičius darželiuose 2017-2018 metais yra 2133 vaikai. Sudaryta kiek daugiau nei šimtas darželio grupių. Vieną lopšelio/darželio grupę sudaro vidutiniškai 19 vaikų. Tačiau Montesori programa Alytaus miesto darželiuose yra diegiama tik trijose jų grupėse, kas sudaro maždaug 3 procentus visų darželį lankančių vaikų.

Pirmoji Montesori grupė Alytuje buvo įsteigta lopšelyje-darželyje „Šaltinėlis”, ikimokyklinio ugdymo pedagogės, Montesori programos diegimo valstybiniuose darželiuose iniciatorės ir pradininkės Alytaus mieste, Montesori mokymų vadovės, Linos Abeciūnienės. Ši pedagogė jau daugiau nei dešimtmetį naudoja Montesori metodą, savo kuruojamoje darželio grupėje ir kiekvieną rudenį sulaukia tėvų nuogąstavimų ir nusivylimo dėl riboto šiuo metodu besivadovaujančių grupių skaičiaus.

– Alytaus miesto savivaldybės duomenimis Montesori programa diegiama dviejuose darželiuose, trijose jų grupėse. Kodėl taip yra?

Kadangi Alytuje esu šios programos pradininkė, dažnai susiduriu su kritiškomis nuomonėmis. Pati gavusi visus reikiamus leidimus, su malonumu pradėjau rengti mokymus Alytaus miesto darželių pedagogėms. Tačiau tik labai nedaugelis rimtai susidomėjo šia programa. Manau, kad reikia liepsnoti ir labai norėti keisti sistemą. Šis metodas tau turi būti artimas. Tai yra ir dvasingumo mokykla. Tačiau reikia turėti ne tik noro, bet ir darželių vadovų palaikymo. Daugelis jų bijo naujovių, žmonės regionuose vengia būti kitokie. Taip pat pati pedagogė turi aukotis, tai nėra valandinis darbas, dauguma nenori įdėti tiek pastangų. Atsižvelgiant į pedagogų atlyginimų problematiką, dauguma nemato prasmės tiek atsiduoti savo auklėtiniams. Aktuali ir švietimo problema. Nauji pedagogai universitete yra mokomi vadovauti vaikui, o Montesori metodas visiškai kitoks – vadovavimas vaikui netiesioginis. Pedagogas yra mažas, o vaikas – didelis. Manau, kad šiuolaikinė pedagogika turėtų labiau remtis pavyzdžiais iš pasaulio, būti lankstesnė, įvairiapusiškesnė.

– Ko trūksta, kad Montesori programa darželiuose būtų labiau pritaikoma? Ar Alytaus miesto savivaldybė, darželių vadovai teigiamai priima šią programą?

Pirmiausia reikia labai didelio noro ir atsidavimo šiam metodui, trūksta tokio mąstymo pedagogų mūsų regionuose. Žinoma, į tai įeina ir komplikuota pedagogų atlyginimų sistema Lietuvoje, kuri pedagogų nemotyvuoja tiek, kiek reikėtų. Taip pat būtų tikslinga koreguoti pedagogų studjų programas universitete. Tuomet eina vadovų sukalbamumas ir įtikinimas. Vadovai keičiasi, neseniai Alytaus Švietimo vadovas pasikeitė, visas programos įdirbis prasideda iš naujo. Tačiau galiu pasakyti, kad ankstesnis vadovas Vytuolis Valūnas šias grupes priėmė teigiamai. Dažnai vesdavo delegacijas ir svečius parodyti kaip veikia ši programa. Matosi, kad didžiavosi tokių grupių veikla. Kaip bus toliau – matysime.

– Kodėl Montesori programa daugiausiai diegiama privačiuose darželiuose?

Pagal savo patirtį galiu teigti, kad valstybiniuose darželiuose reikia įrodinėti savo tiesą, nuomonę. Ypatingai kai pačioje veiklos pradžioje buvau vienintelė Montesori pedagogė Alytuje. Tai nėra lengva ir reikalauja nuolatinio įdirbio. Reikia įtikinėti darželio, švietimo, savivaldybės vadovus, kad ši programa reikalinga. Juk valstybinis darželis yra biudžetinė įstaiga. Nenuostabu, kad savivaldybės suinteresuotos kontroliuoti visas veikas. Tuo tarpu privačiuose darželiuose tu gali būti pats sau šeimininkas, kadangi nesi tiesiogiai priklausomas nuo miesto vadovybės, turi daugiau laisvės. Kadangi Montesori pedagogė turi skirti daug laiko ir pastangų  šio metodo vystymui ir pritaikymui, šių dienų situacija tokia, kad privatus segmentas gali pasiūlyti tam tinkamesnes sąlygas.

– Ar Montesori grupės skirtos tik „išrinktųjų” vaikams? Kas yra Montesori programos vaikas?

Montesori vaikas pirmiausia yra išmintingų, sąmoningų tėvų vaikas, tai neturi priklausyti nuo jo turtinės padėties. Šeimoje turi būti priimtini dvasiniai dalykai. Tačiau realybėje situacija tokia, kad valstybiniai darželiai turi labai menką pasiūlą šios programos grupių. Per tiek darbo metų galiu pasakyti, kad sąmoningi tėvai ypatingai atsakingai renkasi grupę į kurią nori leisti savo vaikus. Kiekvieną rudenį visi norintieji patekti į šias grupes nebetelpa. Tėvai tikrai aktyviai kovoja, kad jų vaikas patektų į norimą grupę. Šiuo metu turiu tokių auklėtinių, kurie jau atveda savo vaikus ir nori, kad jų vaikai taip pat mokytųsi pagal šią programą. Geri atsiliepimai sklinda iš lūpų į lūpas. Na, o Montesori grupių yra tik trys, jų tikrai neužtenka visiems vaikams. Tuo tarpu didžiuosiuose miestuose privačių darželių yra, bet jų lankymas tėvams kainuoja nemažas sumas. Alytuje privačių Montesori darželių net ir nėra. Taigi, susidaro dviprasmiška situacija. Nenoriu sakyti, kad Montesori programas lanko tik „išrinktųjų” vaikai, bet programos grupių trūkumas formuoja tam tikrą deficitą šiuo atžvilgiu. Todėl šias grupes gali lankyti arba didesnes pajamas turinčių tėvų vaikai privačiuose darželiuose arba tie „laimingieji”, kurie spėja pirmieji patekti į valstybines Montesori grupes. Taip neturėtų būti ir mano norai ateityje tai pakeisti. Na, o Montesori vaikas yra gražus savo vidumi, dvasia, arčiausiai stovintis dieviškųjų šaltinių. Vaikas yra švyturys, vedantis mus į gražesnę, laimingesnę ateitį. Tačiau netinkamoje aplinkoje vaikas gali prarasti savo potencialą.

– Visuomenėje sklando itin prieštaringi Montesori programos vertinimai. Pavyzdžiui, kai kurie tėvų forumo atstovai nuogąstauja, kad ši programa skirta dauno sindromu sergantiems vaikams  ir gali netinkamai išvystyti sveiką vaiką. Ar tai gali būti priežastis, trukdanti sėkmingai Montesori programos plėtrai?

Visų pirma norėčiau paneigti aplinkui sklandančius mitus, kad Montesori programa yra skirta tam tikrų sutrikimų turintiems vaikams. Toks klaidingas požiūris gali susiformuoti iš žmonių, kurie apie M. Montessori yra tik šiek tiek girdėję ir daro savas išvadas iš šios mokslininkės ir gydytojos biografijos nuotrupų. Ši mokslininkė, dirbdama gydytoja su sutrikimų turinčiais vaikais, suprato, kad tai ne medicinos, o pedagogikos sritis. Tuomet ji sukūrė eilę didaktinių priemonių, kurių pagalba ji intensyviai dirbo. Rezultatai buvo pritrenkiantys. Tam tikrų sutrikimų turinčių vaikų protinis lygis pranoko jų bendraamžių, sveikų vaikų protinį pajėgumą. Todėl vėliau šią programą M. Montessori išplėtojo su visais vaikais ir dabar ji tobulai atitinka vaikų poreikius. Manau, kad jeigu neišmanymas ir darytų kažkokį neigiamą poveikį šios programos plėtojimui, norėčiau tikėti, kad savivaldybių atstovai, vadovai yra pakankamai sąmoningi ir išsilavinę žmonės, kurie gebėtų atskirti teisingą informaciją nuo sklandančių mitų. Be to, mano kaip šios pedagogikos srities specialistės, pareiga informuoti, supažindinti tiek visuomenę, tiek ir vadovus apie šio metodo pažangumą ir naudą.

– Pabaigoje norėčiau pasiteirauti, ar turite ateities planų susijusių su Montesori programa? Kaip Jūsų akimis atrodytų idealus darželis vaikams?

Ateities planai kuo geriausi. Norėčiau, kad Alytuje atsirastų bent vienas valstybinis darželis, orientuotas tik Montesori programos diegimu. Tai ir būtų mano akimis idealus darželis, kuriame tilptų visi vaikai, norintys mokytis pagal šį metodą. Matau, kiek yra potencialo šioje srityje. Tikiuosi, kad Alytaus naujasis Švietimo skyrius su laiku atsižvelgs į šiuos poreikius. Na, o aš neužilgo sulauksiu pensijinio amžiaus. Viliuosi, kai jis ateis, rasiu šeimą, kurioje galėsiu individualiai prižiūrėti ir auklėti vaiką Montesori programos principais.

Susiję