A. Valantinas: Teisėjas – visų pirma žmogus
„Teisėjas negali vien darbu būti gyvas“, – teigia jau pusantrų metų Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko pareigas einantis Algimantas Valantinas. Tačiau jis pripažįsta, kad teisėjai priimdami sprendimus neretai jaudinasi lygiai taip pat, kaip ir žmonės, kurie su teismais susiduria ne pačiomis maloniausiomis gyvenimo aplinkybėmis. Projekto „Diena su teisėju“ metu žurnalistikos studentės pamatė kitokią teisėjo kasdienybės pusę – pasirodo, kartais ir šios profesijos atstovai gali „ne ta koja išlipti iš lovos“, arba kažko nežinoti bylos nagrinėjimo metu.
Algimantas Valantinas. Autorių nuotr. Teisininko specialybė jau nuo sovietmečio laikų laikoma prestižine ir saugia, nors šiandien neretai girdime, kad teisininkų yra jau per daug, ir darbo rinkoje rasti vietą jiems itin sunku. Tačiau A. Valantinas laikosi kitokios pozicijos. „Turinčių diplomą yra daug, bet tikrų teisininkų per daug niekada nebus. Viskas priklauso nuo darbštumo, sąžiningumo ir žinių. Gyvename tokiomis sąlygomis, jog gyvenimas pats pasirenka“, – sako apeliacinio teismo pirmininkas.
Teisininko darbas nėra toks paprastas, koks kartais gali pasirodyti. Tai ne tik bylų skaitymas ir nuosprendžio paskelbimas. Pasak apeliacinio teismo pirmininko, ši profesija reikalauja ir tam tikrų būdo savybių. Vienos iš jų gali būti ir dažniausiai būna įgimtos, tačiau kai kurias laikui bėgant išugdo pats darbas. Teisėjas, pašnekovo manymu, turi būti aštraus proto ir mokėti greitai sureaguoti. Nemažiau svarbu yra ugdyti gebėjimą atsiriboti nuo darbe patiriamos emocinės įtampos. „Priešingu atveju, teisėjas tiesiog sudegs. Darbas – tai dalis mūsų gyvenimo, bet tas gyvenimas yra ženkliai platesnis ir spalvingesnis. Mes negalime šio sunkaus darbo paversti savo gyvenimu“, – įsitikinęs apeliacinio teismo pirmininkas.
Paklaustas, su kokiais iššūkiais kasdien tenka susidurti teisėjui, A. Valantinas pripažįsta, kad labiausiai slegia našta, jog nesuklystum, kada ir kokias bausmes skirti. Ypač tai svarbu nagrinėjant baudžiamąsias bylas. Pasak pašnekovo, ne mažiau sunku yra įsigilinti į bylos nagrinėjimo procesą ir teisingai interpretuoti įstatymus, kurie, pasak apeliacinio teismo pirmininko, kartais net nespėja žengti koja kojon su pačiu gyvenimu. A. Valantino manymu, teisėjas negali laikyti savęs aukščiau kitų: „Jeigu tos valdžios yra, tai nereikia jos rodyti, o verčiau bandyti nusileisti iki tokių žmonių, kurie neturi tokios valdžios“.
Garsiai visuomenėje ir žiniasklaidoje nuskambančios bylos suformuoja bendrą nuomonę, kuri, pasak A. Valantino, susidaro iš epizodiškų dalykų ir nereikalauja argumentų tą nuomonę pagrįsti. Apecialinio teismo pirmininkas pripažįsta, kad žiniasklaidos skleidžiama informacija veikia teisėją, tačiau pašnekovas džiaugiasi, kad spaudimas dėl priimamų sprendimų šiais laikais nejaučiamas. „Poveikis visada egzistuoja, tačiau teisėjas neturi pasiduoti. Jeigu bijai kritikos, tai tu negali būti teisėju“, – įsitikinęs A. Valantinas. Teisėjui yra svarbu priimti sprendimą visų duomenų pagrindu ir savo nuomonę, kuri ne visada tinka visuomenei, išpunktuoti. „Teisėjas negali pasakyti „aš manau“ ir savo nuomonės niekuo nepagrįsti“, – pabrėžia apeliacinio teismo pirmininkas.
Šių metų gegužę atlikta apklausa parodė, kad Lietuvos teismais pasitiki 31% žmonių. Tai buvo didžiausias procentas nuo 1998 metų. Nors žmonių pasitikėjimas teismais vis dar yra ne toks, kokio norėtų teisėjai, situacija, pasak A. Valantino, gerėja. „Gal toks mūsų žmonių mentalitetas, požiūris, kad visada valdžia yra blogis. Teismas juk taip pat yra viena iš valdžių. Turbūt dar reikia laiko“, – viliasi pašnekovas.
