Prof. dr. R. Laužikas: „nesiruošiame daryti revoliucijų“
Prof. dr. Rimvydas Laužikas, Muzeologijos katedros vedėjas, Komunikacijos fakulteto strateginės raidos prodekanas teigia siekiantis ne permainų, bet stabilizuoti fakultetą. Svarbiausia, jo teigimu, yra atkurti fakulteto bendruomeniškumą ir gerinti matomumą.
Prof. dr. Rimvydas Laužikas. Andriaus Nenėno nuotr. – Įvardykite tris pagrindines savybes, reikalingas dekanui.
Mano nuomone, trys svarbiausios savybės galėtų būti tokios: pirma – tos srities, kurioje yra dirbama, išmanymas. Tai yra suvokti, kaip veikia mokslas, kaip veikia aukštosios studijos, ir panašius dalykus. Antra – gebėjimas dirbti komandoje. Suburti žmones ir dirbti su jais kartu, bendradarbiaujant. Toliau – lyderystė plačiąja prasme. Dirbant komandoje, gebėti inicijuoti, vesti, būti tuo, kuris siūlo idėjas.
– Kodėl esate geriausias kandidatas šioms pareigoms užimti?
Net nežinau, ar aš esu geriausias kandidatas, pati klausimo formuluotė yra kiek keistoka. Mano nuomone, kandidatavimas į dekano poziciją yra truputėlį kitoks nei kandidatavimas į Seimą ar prezidentus. Fakulteto dekanas yra atitinkamos grandies vadovas viso universiteto struktūroje, kuris ne tik renkamas ne visuotiniu balsavimu, o fakulteto tarybos, bet ir skiriamas rektoriaus. Tad bandymas daryti dekano rinkimus panašiais į nacionalinius Prezidento rinkimus, nežinau, ar tikrai yra teisingas. Kandidatų skirtumai yra ne tiek pasirinkimas tarp kažko „geriausio“ ar „blogiausio“, kiek skirtumai tarp problemų sprendimo ir fakulteto raidos vektorių, juos realizuosiančių metodų, priemonių, kurias siūlo kiekvienas kandidatas. Tačiau ir čia esame apriboti tiek nacionalinio, tiek Universiteto lygmens strateginių bei vadybinių sprendimų. Tad įvairovei vietos nėra daug. Perskaičiau savo kolegų programas, žinau mūsų komandos parengtą programą. Tiesiog yra siūlomi trys šiek tiek skirtingi keliai, kaip siekti to paties tikslo, tai yra fakulteto gerovės. Tačiau pasakyti, kuris iš jų tobulas, o kuris beviltiškas, nemanau, kad yra įmanoma ar prasminga. Dabar komandoje dirbame trise: jau įvardyta, kas bus studijų prodekanė – doc. dr. Renata Matkevičienė, mokslo – doc. dr. Zinaida Manžuch. Mūsų tikslas – stabilizuoti fakultetą, siekiant, kad situacija dabarties iššūkių kontekste pradėtų gerėti.
– Jei galėtumėte iš fakulteto negrįžtamai pašalinti vieną dalyką, kas tai būtų?
Turbūt nebendradarbiavimas, vidinė konkurencija. Mums labai trūksta matymo, kad visi esame vieno ir to paties fakulteto dalis ir daugiausiai pasiekti galime tik dirbdami kartu.
– Ar nebendradarbiavimas – didžiausia fakulteto problema?
Manyčiau, kad tai didelė problema. Man patinka toks dalykas kaip sistemų teorija. Tad fakultetą mes galime matyti kaip vienokią ar kitokią sistemą, kaip darinį, kuriame dėl žmonių tarpusavio sąveikos atsiranda reiškiniai, nebūdingi paskiriems asmenims. Ir kuo daugiau tokių reiškinių, tuo sistema stipresnė. Tad, vienu atveju, mes turime aibę žmonių, kurie likimo, administracinių sprendimų, savo pasirinkimo ar kitų priežasčių yra suburti į vieną organizaciją, bet vis tiek kiekvienas dirba atskirai, už save. Kitu atveju, yra ryšiais susijusių žmonių bendruomenė, dirbanti kartu ir kurianti pozityvius dalykus ar realizuojanti tikslus – tiek asmeninius, tiek institucinius. Tai yra svarbu, nes, jeigu mes būsime stiprūs fakulteto viduje, galime labai daug nuveikti, o jeigu nebūsime stiprūs, tikslų, greičiausiai, nepavyks pasiekti.
– Išskirkite vieną dalyką, kuriuo fakultete didžiuojatės.
Vieną dalyką turbūt būtų sudėtinga išskirti. Čia ir vėl kalbėčiau apie žmones, kolegas. Fakultete turime tikrai labai gerų mokslininkų ir tyrėjų. Turime gerų dėstytojų ir studentų. Per pastaruosius metus yra įvykdytos nemažos vidinės reformos, kurias vertinu labai pozityviai. Kai kam iš šalies gali atrodyti, kad naujų nedidelių katedrų įkūrimas tarsi silpnybė, bet, man atrodo, kad tai labai didelis fakulteto potencialas, nes šiuo metu mokslininkai yra susibūrę į nedideles grupes ir dirba su tais žmonėmis, su kuriais jaučia, kad galėtų dirbti ir daugiausia pasiekti. Fakultete turime neblogą studijų ir mokslo tyrimų infrastruktūrą: televiziją, radiją, paveldo skaitmeninimo laboratoriją, mokomąją leidyklą. Pozityvių dalykų yra daug, bet, manau, kad tai nėra pakankamai efektyviai išnaudojama.
– Dirbate fakultete nuo 2004 metų. Kokia čia įgyta patirtis padės susitvarkyti dekano pareigose?
Fakultete baigiau doktorantūros studijas, nuo 2004-ųjų dėstau, nuo 2008 metų esu prodekanas, iki šiol kuruoju strateginės veiklos sritį, taip pat tenka būti ir katedros vedėju, koordinuoti studijų programą, vadovauti ar būti partneriu įvairiuose nacionaliniuose bei tarptautiniuose projektuose. Manau, kad esu išbandęs, iš arti susipažinęs su daugeliu fakultete vykdomų veiklų. Turiu vadybinės patirties, neblogai pažįstu fakulteto gyvenimo specifiką, jo žmones, Komunikacijos ir informacijos mokslo, studijų lauką. Kitas svarbus dalykas – tęstinumas. Mūsų komandoje iš trijų žmonių yra du, dirbantys dabartinėje administracijoje, – aš ir studijų prodekanė [doc. dr. R. Matkevičienė – past.] Mes nesiruošiame daryti revoliucijų fakultete. Turbūt būtų keista, jei, dešimt metų būdamas administracijos narys, daugelį dalykų, kurie buvo padaryti arba buvo įgyvendinti ankstesnės administracijos, sumalčiau į miltus ir sakyčiau „viskas buvo blogai, o dabar aš padarysiu stebuklą“. Daugybė gerų dalykų yra padaryta – jie tęsiami. Tai yra savotiška patirties dalis.
– Atsinešate ir patirties, įgytos už fakulteto ribų. Kokia ji?
Darbas įvairiose ir skirtingose erdvėse – institucijose, darbo grupėse, projektuose, administracinėse struktūrose – su Lietuvos ir užsienio šalių socialiniais partneriais. Viena vertus, tai suteikia patirties. Kita vertus, sukuria nemažą pažįstamų žmonių ratą. Tai sudaro galimybes pritraukti „išorės“ žmones į bendradarbiavimą fakultete, projektus, socialinę partnerystę, dėstymą, mokslo tyrimus, taip pat deleguoti fakultete dirbančius profesionalus į išorines struktūras.
– Kokie Jūsų trys konkretūs tikslai, kurių sieksite per kadenciją?
Išskirčiau tokius mūsų komandos tikslus. Pirma – organizacinės kultūros stiprinimas. Tai yra stiprinti ryšius, bendradarbiavimą, pasitikėjimą, atsakomybę tarp fakultete dirbančių žmonių. Kitas prioritetas – tarptautiškumas ir tarpdalykiškumas. Tai susiję ir su mokslu, ir su studijomis. Dar vienas tikslas – fakulteto vardo, kaip prekės ženklo, matomumo didinimas tiek socialinėje, tiek universiteto aplinkoje. Neretai tenka susidurti su tokiais klausimais, kurie rodo, kad net pats komunikacijos laukas, daliai žmonių, aktyviai bendradarbiaujančių su fakultetu, nėra pakankamai aiškus.
– Kaip atrodys Jūsų darbo kabinetas?
Panašiai, kaip dabar atrodo mano kabinetas. Gal tik popierių krūva bus didesnė… Tačiau kai kurie tyrimai rodo, jog popierių krūva ant stalo yra kūrybiškumo požymis [šypteli].
