Doc. dr. A. Šuminas: „burtų lazdele neperbrauksi ir stebuklų nepadarysi“
Skaitmeninių medijų laboratorijos vedėjo, doc. dr. Andriaus Šumino manymu, didžiausia Komunikacijos fakulteto problema yra motyvacijos stygius. Ką reikėtų daryti, norint pagerinti sąlygas, ir ko trūksta, kad fakulteto žmonėms atsirastų daugiau idėjų?
– Įvardinkite tris pagrindines savybes, reikalingas dekanui.
Pirmiausiai – komunikabilumas, vėliau gebėjimas derinti interesus ir geros vadybinės savybės. Iš esmės, dekanas turi būti geras vadybininkas.
– Kodėl kandidatuojate į dekano pareigas?
Manau, kad turiu matymą, kaip šitas fakultetas turėtų atrodyti, ir manau, kad turiu sukaupęs pakankamai kompetencijos, kad galėčiau šiuos matymus įgyvendinti. Reikia pokyčių, jie turi būti įgyvendinti.
– Jei galėtumėte iš fakulteto negrįžtamai pašalinti vieną dalyką, kas tai būtų?
Problemų yra daug, bet jas reikia spręsti: tiek su studijomis, tiek su mokslu, tiek pačioje bendruomenėje. Nė vienos problemos nereikėtų atsisakyti – jas reikia spręsti, su jomis dirbti, jas taisyti.
– Kokia yra didžiausia problema fakultete?
Didžiausia problema, ko gero, tiek darbuotojų, tiek studentų motyvacijos trūkumas. Tas bendras motyvacijos lygmuo turėtų būti didesnis. Jei motyvacija tiek iš studentų, tiek iš dėstytojų būtų didesnė, turėtume ir puikesnius rezultatus, ir geresnę atmosferą.
– Kaip manote, tai būtų galima pataisyti?
Tai yra ilgalaikis darbas, burtų lazdele neperbrauksi ir stebuklų nepadarysi [šypsosi]. Nuoseklus darbas, pastangos pagerinti tiek atmosferą, tiek tarpusavio bendradarbiavimą, santykį tarp studento ir dėstytojo. Dėstytojas studentui turėtų būti kaip draugas, kolega, kuris gali padėti, parodyti kryptį, patarti.
– Išskirkite vieną dalyką, kuriuo fakultete didžiuojatės.
Daug kuo didžiuojamės. Ir istorija, ir pasiekimais, ir mokslo rezultatais, absolventais, kurie yra „fakulteto vėliava“, tradicija, kuri yra jau 25 metus ir tai tikrai nėra mažas laiko tarpas. Jei palygintume su kitais universitetais, Komunikacijos fakultetas apskritai yra pakankamai modernus darinys. Mes turime Komunikacijos ir informacijos mokslo centrą, kuris turi aiškų ir įvairialypį padengimą – pradedant nuo dokumentinių medijų, bibliotekų ir baigiant kūrybinėmis medijomis ar kinu. Ir į visa tai telpa ir žurnalistika, ir informacijos, žinių vadyba, leidyba. Pas mus yra gražiai viskas padengta. Tai yra džiugu ir tuo galime didžiuotis. Tiesiog reikia tai stiprinti.
– Dirbate fakultete. Kokia čia įgyta patirtis padės susitvarkyti dekano pareigose?
Žinau fakultetą iš vidaus, pažįstu žmones, su daugeliu yra tekę dirbti Taryboje. Su didele bendruomenės dalimi sieja asmeniniai santykiai. Nuolatos bendrauju su studentais ir žinau, ko jiems reikia, ko jie nori, kas jiems aktualu. Manau, šie dalykai be jokios abejonės būtų privalumas. Turiu patirties ir darbe užsienio universitetuose. Tai leidžia susidaryti tokį platesnį horizontą ir palyginti tam tikus dalykus, skiepyti čia, kas galbūt pasiteisintų, būtų naudinga.
– Trys konkretūs tikslai, kurių sieksite per kadenciją.
Tarptautinio lygio studijos, tarptautinio lygio mokslas ir darni bendruomenė. Čia yra trys esminiai dalykai, kuriuos reikėtų tvarkyti. Verta būtų paminėti ir aktyvią partnerystę bei efektyvų valdymą.
– Kaip atrodys Jūsų darbo kabinetas?
Jis būtų atviras. Atviras studentams, darbuotojams, dėstytojams. Aš nenoriu pasakyti, kad jis dabar yra kažkoks uždaras. Siekčiau didesnio atvirumo, didesnio skaidrumo, prieinamumo. Tai yra net svarbiau negu kaip atrodytų jo išdėstymas ar kitos detalės. Ir siekiamybė nėra tik kabinetas. Pastebiu, kad čia trūksta normalių poilsio erdvių, kur galėtų tiek studentai, tiek darbuotojai pasidaryti arbatos, pabendrauti. To akivaizdžiai trūksta. Kai yra tokios erdvės universitetas pasidaro kaip namai, bendruomenė, kur gali susitikti su kolegomis, išgerti kavos, pasidalinti idėjomis. Ir galiausiai iš tų idėjų kažkas gimsta. Tai būtų viena iš siekiamybių. Nes jeigu tu su žmogum neturi progos pabendrauti neformalioje aplinkoje, paskui sunku tikėtis, kad prasidės kažkoks bendradarbiavimas.