Alaus virimo tradicijos atgimsta ir Alytuje
Istoriniuose šaltiniuose minima, kad alus Lietuvoje pradėtas virti maždaug prieš tūkstantį metų. Šio alkoholinio gėrimo gaminimo tradicija mūsų šalyje gyva iki šiol, todėl įvairiuose miestuose veikia tiek didžiosios, tiek mažosios alaus gamyklos. Daugiau nei prieš dvi savaites alaus virimo tradicija atgaivinta ir Alytuje – neseniai duris atvėrusiame „Dzūkų alaus restorane“ jau galima rasti tris rūšis. Ar Alytaus alus gali tapti turizmo traukos objektu ir ko reikia, kad šis alkoholinis gėrimas būtų kokybiškas?
Talpos, kuriose brandinamas „Dzūkų alaus restorano“ alus. Zenono Šilinsko nuotr. Dzūkiškas identitetas
Paskutinį kartą Alytus oficialų savo alų turėjo beveik prieš dešimtmetį, kol veikė buvusi alaus darykla „Daiga“. Registrų centro duomenimis, uždaroji akcinė bendrovė veikė aštuoniolika metų – įkurta 1990-taisiais „Daiga“ buvo išregistruota 2008-tųjų žiemą. Išregistravimo priežastis – likviduotas bankrotas, tačiau licencija jau 2005 metų lapkritį buvo panaikinta už skolas valstybės biudžetui.
„Dzūkų alaus restorano“ savininkas Robertas Vitkauskas sako, kad kelionių po vakarų Europą metu lankytos alaus daryklos, sujungtos su restoranais, jį sužavėjo ir norėjosi tą koncepciją įgyvendinti Alytuje. Liepos 14 dieną alytiškiams buvo pristatytas pirmas „Dzūkų alaus“ darykloje išvirtas šviesusis lageris.
„Norėjome pagaminti gerą, klasikinio skonio alų ir atgaivinti alaus gaminimo tradiciją Dzūkijoje. Daug keliavau ir mačiau, kaip įsikūrę bravorai, kokią istoriją jie turi. Ten mažesni miesteliai turi daug mažų daryklų ir verda alų. Norėjau tai padaryti ir savo mieste“, – pasakoja R. Vitkauskas.
Šiuo metu restoranas turi tris alaus rūšis – „Dzūkų šviesųjį“, „Dzūkų kviecinį“ ir „Dzūkų spakainą“. Tuoj bus pristatytas ir ketvirtasis, tamsusis alus. Alytiškio verslininko planuose – šešios pastovios pilstomo alaus rūšys, kurias pardavinės savo restoranų tinklo maitinimo įstaigose.
Kaip verdamas alus?
Alaus gaminimo procesas – sudėtingas ir kantrybės reikalaujantis darbas. „Dzūkų alaus restorano“ įkūrėjas R. Vitkauskas sutinka parodyti, kur gaminamas ir laikomas jo restorano alus.
Darykla įsikūrusi pačiame restorane ir gėrimas verdamas vietoje. Prieš įeinant į patalpą, kurioje stovi fermentacijos ir brandinimo talpos su alumi, ant sienos nupiešta gaminimo schema. R. Vitkauskas teigia, kad alus turi keturias pagrindines sudedamąsias dalis – mieles, apynius, salyklą ir vandenį. Vėliau alytiškis nurodo alaus virimo žingsnius.
„Pirmiausia vyksta salyklo traiškymas. Sutraiškytas salyklas supilamas į užmaišymo katilą, vanduo kaitinamas iki tam tikrų temperatūrinių pauzių, per kurias vyksta apcukrinimo procesas. Salykle esančios medžiagos virsta cukrumi ir ištirpsta vandenyje. Vėliau panaudotas salyklas atskiriamas nuo vandens, vyksta filtracija, o po filtracijos viskas suteka į virimo katilą. Jame vyksta virimo procesas. Virimo metu dedami apyniai – jie alui suteikia kartumo, aromato bei skonio savybių. Virimo procesui pasibaigus, skystis, vadinamas misa, yra vėsinamas ir keliauja į fermentacijos talpą, kurioje laukia mielės. Mielės misą paverčia alumi“, – apie alaus gaminimo procesą kalba restorano savininkas.
Fermentacijai pasibaigus, alus atskiriamas nuo mielių ir keliauja į brandinimo talpą. Anot R. Vitkausko, brandinimo laikas priklauso nuo alaus rūšies: „Dzūkų kvieciniam“ alui užtenka trumpesnio laiko, šviesiajam – keturių-penkių savaičių.
Į delnus „Dzūkų alaus restorano“ vadovas paberia ir kelis apynių spurgus, kuriuos patrynus galima užuosti citrusinius vaisius. Kaip teigia pašnekovas, tokie apyniai – vieni brangiausių. Jų derlius pasaulyje nupirktas penkiems metams į priekį. „Tokius apynius dedame į IPA stiliaus alų pavadinimu „Dzūkų spakainas“, pasižymintį kartumu ir išskirtiniu kvapu“, – atvirauja jis.
Alaus gamybos įrangą, pagamintą pagal specialų užsakymą, verslininkas įsigijo iš vietinių gamintojų – Alytaus mašinų gamyklos „Astra“.
Mažos daryklos tampa itin populiariomis
Alus gali būti verdamas ne tik daryklose, bet ir namie. Kitas alytiškis, miesto savivaldybės tarybos narys Andrius Jučas – namų aludaris, gėrimą verdantis savo virtuvėje. Jis pasakoja, jog alų gaminti pradėjo tada, kai nuvyko į Belgiją: „Tada supratau, kad yra kur kas įdomesnio alaus ir jo skonių, nei mums siūlo lietuviškų parduotuvių lentynose. Receptus dabar kuriu pats.“
Aludaris išduoda paslaptį – jei bare į jūsų taurę įpylė alaus ir taurė aplipusi burbuliukais, žinokite, kad taurė yra išplauta netinkamai ir galima paprašyti atnešti naują.
2015 metais A. Jučas laimėjo „Švyturio alaus” skelbtą namų aludarių konkursą ir po „Raudonų plytų“ ženklu gimė pirmas jo komercinis alus „Uosto naujokas“.
Aludaris įsitikinęs, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau mažų alaus daryklų, kurios nebijo eksperimentuoti su skoniais. „Atsiranda vis įdomesnio alaus, kur kvalifikuoti someljė su virtuvės šefais gali jums parinkti puikų derinį, pavyzdžiui, kvietinio alaus ir žuvies, kurie skoniais papildo vienas kitą. Lietuviškas alus pasaulinėje scenoje vis dažniau matomas ir vertinamas, tiesiog nereikia bijoti pabandyti ko nors įdomiau nei matome parduotuvių lentynose“, – įsitikinęs A. Jučas.
R. Vitkausko nuomone, vienas iš veiksnių, paskatinusių mažųjų alaus daryklų augimą Lietuvoje – praėjusi ekonomikos krizė. „Žmonės tada pradėjo taupyti ir mažiau vaikščioti į restoranus. Patys daugiau gamino namie, pirko kulinarių knygų, o vėliau virtuvės šefai atidarinėjo mažus restoranus. Panašiu principu žmonės pradėjo virti alų namie ir suprato, kad jis skanesnis už pramoninį. Privataus verslo principas yra daryti kokybiškai, o ne kiekybiškai. Tas pats ir su alaus tendencijomis – pasaulinė statistika rodo, jog pramoninio alaus populiarumas mažėja, o mažų daryklų alaus vartojimas auga. Žmonės nori kokybės, gero skonio“, – pasakoja verslininkas.
Alaus turizmas Alytuje
Kai kuriose Lietuvos alaus daryklose vedamos ekskursijos – taip stengiamasi pritraukti kuo daugiau žmonių ir supažindinti su šio gėrimo tradicijomis. „Dzūkų alaus restorane“ taip pat vyksta alaus degustacijos ir suteikiama galimybė stebėti virimo procesą. Ar pradėjus gaminti alų Alytuje galima išplėtoti tokios srities turizmą?
Namų aludaris A. Jučas sako, kad viskas yra įmanoma, tačiau dėl dabartinių valdžios sprendimų, bene kiekvienas, užsisakantis alaus bare, gali pasijausti smerkiamas: „Turiu kolegų iš Vokietijos ir Olandijos, kurie seka mūsų politinius įvykius ir sunkiai supranta kai kuriuos sprendimus. Pavyzdžiui, Vokietijos kanclerė Angela Merkel dažnai viešose vietose pakelia taurę alaus, reklamuoja savo alaus daryklas, o buvęs JAV prezidentas Barakas Obama netgi Baltuosiuose rūmuose yra išviręs savo alaus.“
Jis priduria, kad turi idėją surengti viešą degustaciją Aludarių dienos proga (liepos 18 dieną), bet tam dar reikia pakeisti kai kuriuos žmonių sukurtus mitus.
Alytaus miesto vicemero Tautvydo Tamulevičiaus teigimu, Alytus turi alaus pramonei tinkantį vandenį, todėl yra visos sąlygos čia kurtis alaus gamintojams. „Vėliau galėtų atsirasti galimybių plėtoti turizmą, susijusį su įvairių tradicinių amatų pristatymu. Matome, kaip tai vysto kiti regionai“, – dėsto T. Tamulevičius.
Jis priduria, kad alaus gamyba ir tradicija Alytuje buvo pamiršta, bet galėtų atgimti ir suteikti miestui įvairialypiškumo.
Ar Alkoholio kontrolės įstatymas pakenks verslui?
Parlamentarai birželio pradžioje galutinai pritarė Alkoholio kontrolės įstatymo pataisoms, kurios apribojo jaunuolių iki 20 metų teisę pirkti alkoholinius gėrimus, taip pat sutrumpino alkoholio pardavimo valandas ir uždraudė alkoholio reklamą. Tokios priemonės turės įtakos ir alaus verslui, tačiau, pasak R. Vitkausko, tai – pirmieji žingsniai blaivesnės visuomenės link.
„Turime kažką keisti ir gerinti supratimą apie alkoholio kultūrą. Palaikau valdžios sprendimą, kad reikia riboti pardavimo laiką ir parduoti alkoholį jaunuoliams nuo dvidešimties. Kai žmogus subręsta, susiformuoja jo asmenybė – tada jau jo valia, ar pradėti vartoti alkoholį ar ne“, – sako „Dzūkų alaus restorano“ vadovas.
Anot jo, daug kas neigiamai reaguoja į draudimus, bet kai jaunas žmogus žūva, nusineša kitų žmonių gyvybes kelyje dėl alkoholio arba sukelia konfliktines situacijas, tada visi pradeda pulti valdžią dėl neveiksnumo.
„Mums reikia permainų. Turime ieškoti būdų ir eiti mažais žingsniais iki geresnės padėties“, – įsitikinęs R. Vitkauskas.
Alytaus vicemero T. Tamulevičiaus nuomone, pardavimas Lietuvoje gali sumažėti, tačiau dalį to pardavimo pritrauks tokios kaimyninės šalys kaip Lenkija ar Latvija: „Mano galva, problema yra stipriai alkoholiu piktnaudžiaujantys žmonės, kurie pridaro daugiausiai žalos. Ir tikriausiai čia nėra tie, kurie mėgaujasi kraftiniu alumi ar geru vynu restoranuose. Vadinasi, ir priemonės galėtų būti nutaikytos į pigų alkoholį – tokio apskritai neturėtų būti.“
Mero pavaduotojo teigimu, alkoholis nėra būtinas, tai turėtų būti prabangos prekė ir negali kainuoti tiek, kiek, pavyzdžiui, sultys.
