Elektromobiliai valstiečių milijonieriams per brangūs

2012-ųjų Seimo rinkimuose LVŽS „žalios“ idėjos – apmokestinti galingiausius automobilius ir taip kompensuoti gamtai padaromą žalą – partijos reitingus smukdė žemyn. Tačiau grėsmingais varikliais riaumojančius visureigius patys partijos atstovai mėgsta. Siūloma apmokestinti automobilius, kurių variklio tūris viršija 1,5 l. Tiesa, pats partijos lyderis Ramūnas Karbauskis vairuoja vieną iš labiausiai aplinką teršiančių visureigių „Cadillac Escalade“, kuris sunaudoja net 11–16,4 litro degalų šimtui kilometrų. Be to, iš „Agrokoncerno“ nuomoja keturiais ratais varomą „Range Rover“ savo „žaliųjų“ bendražygei Gretai Kildišienei, pasidabinusiai ruonių kailiniais, kurių importas Lietuvoje uždraustas. Tokia automobilių nuoma esą „normali praktika“. Tikriesiems „žaliesiems“ tokia praktika toli gražu neatrodo geru pavyzdžiu, kai kalbama apie  prabangiausią pasaulyje 4,2 l visureigį.

O kur gamtai „draugiškiausios“ elektra varomos keturratės priemonės ir deklaruojami planai plėsti jų infrastruktūrą? Elektromobiliai – ne parlamentarų kišenei? Kaip teigė vienintelio Europos Parlamente (EP) Lietuvos žaliųjų atstovo Broniaus Ropės patarėjas ir gamtininkas Andrėjus Gaidamavičius, elektromobilių kainų dydį galima pateisinti sąmokslo teorija – išsikerojusi naftos pramonė su trenksmu išstūmė tokią „žaliųjų“ vertybes atitinkančią pirmąją transporto priemonę pasaulyje. Tačiau šiandien elektromobiliai nebe tokie brangūs. Kaip pastebėjo LVŽS narys, „Tesla“ įmonė žaibiškai auga, tad įpirkti elektromobilį – galima.

Tačiau patys „žalieji“ partijos nariai Algis Davenis, Edgaras Steponavičius, Gintaras Binkauskas kraipo galvas ir teigia esą elektromobilių kainos neadekvačiai per didelės ir tai pateisina jų pačių deklaruojamų vertybių nevykdymą – vairuoja dyzelinius automobilius. Nuomonės dėl elektra varomų transporto priemonių tarp partijos narių taip pat išsiskiria. LVŽS Vilniaus miesto skyriaus narys E. Steponavičius tikina, kad Lietuvoje elektromobiliams nėra tinkamos infrastruktūros, o jų naudą įžvelgtų tik aptarnavimo sektoriuje.

Kita vertus, ne visi turi didelį kasdienės transporto priemonės poreikį, pavyzdžiui,  europarlamentaro patarėjas A. Gaidamavičius į žaliųjų gretas įstojo pradėjęs ūkininkauti kaime, o dalinti patarimus B. Ropei sutaręs neeikvojant kuro – nuotoliniu būdu.

Tačiau labiausiai dėl automobilių į orą išmetamų nuodų susirūpinusi viena „žaliausių“ partijos moterų – Virginija Vingrienė, kuri ne tik Pilaitės mikrorajone yra rengusi eitynes už saugų eismą kelyje pėstiesiems, bet ir pati palaiko savo dienos sudeginamų kalorijų normą motorizuotas priemones iškeitusi į batų porą.

Stambieji ūkiai pumpuoja nuodus

Kaip dar valstiečiai-žalieji prisideda prie ekologijos ir aplinkos išsaugojimo? Kaip teigia vienintelis Lietuvos žaliųjų partijos (LŽP) atstovas Seime Linas Balsys, LVŽS atstovauja žemės ūkio stambiojo kapitalo interesams ir propaguoja stambųjį ūkininkavimo būdą, kuris apima industrinę žemdirbystę, – masinę produkcijos gamybą ir pardavimą, naudojant trąšas, pesticidus, galingus traktorius ir kombainus. Pats partijos pirmininkas R. Karbauskis – stambiausias Lietuvos žemvaldys, kuris savo rankose laiko apie 1 proc. (daugiau kaip 30 tūkst. ha) Lietuvos dirbamos žemės. L. Balsys teigia, kad Europos Sąjungoje tokia žemės ūkio veiklos koncentracija netoleruotina, nes manoma, kad tai prisideda prie žemės ūkio alinimo ir taršos didinimo. „Mažieji ūkiai reikalauja ne tokios didelės industrinės žemdirbystės. Tuo tarpu didelis stambus ūkis daugiau naudoja žemių, technikos ir trąšų – vykdo intensyvesnę žemdirbystę”, – sako L. Balsys.

Abejonių dėl R. Karbauskio požiūrio į sveiką aplinką ir ekologiją kelia jo vadovaujamo „Agrokoncerno“ veikla – trąšų ir pesticidų, tarp kurių yra ir nuodingų glifosatų, importas ir prekyba. Šį herbicidą (piktžolių naikinimo priemonę) Pasaulio sveikatos organizacija yra pripažinusi potencialiu vėžio sukėlėju žmonėms, nes yra duomenų, kad ši medžiaga sukelia vėžį laboratoriniams gyvūnams.

Valstietis A. Gaidamavičius tvirtina – partijos pirmininkas kartą yra pasakęs, jog jei kompetentingos Europos institucijos ir mokslininkai prieis galutinės išvados, kad glifosatas iš tikrųjų yra vėžį sukelianti medžiaga, tai Lietuvoje jis bus pirmasis ūkininkas, kuris atsisakys šios rūšies herbicidų. Tačiau pats R. Karbauskis „Žinių radijo“ debatuose su LŽP primininku L. Balsiu pabrėžė, kad glifosato naudojimas prilygsta nusikaltimui: „Reikia tuos ūkininkus atrinkti, nes ant augalo naudoti glifosatų negalima. 99 proc. ūkininkų to nedaro, nes Lietuvos grūdai – vieni geriausių pasaulyje. Bet vis tiek turime su tuo kovoti kaip tik įmanoma, nes to neturi būti“. Tai kaip R. Karbauskiui sekasi kovoti su nusikaltėliais?

Valstiečiai-žalieji glifosatų naudojimą teisina tuo, kad Lietuvos ūkininkai neturi šios veikliosios medžiagos analogiškos kokybės pakaitalų, o ekologinė produkcija Lietuvoje nėra paklausi. „Jūs baksnojate į Karbauskį, kad jis naudoja pesticidus ir trąšas, bet kodėl neperkate ekologiškų produktų? Matome, kad neperka, tai verslininkai ir negamina, nes  jiems nesvarbu, ką gaminti, svarbu, kad tiktai pirktų“, – apie ekologišką produkciją kalba LVŽS Maisto saugos ir GMO komiteto primininkas A. Gaidamavičius. Tačiau B. Ropės patarėjas atskleidė ir gilesnius draudimų proceso vandenis – ES Komisijos išduotas laikinas leidimas naudoti šį herbicidą žemės ūkyje dar gali būti pratęstas, jeigu EP paveiks kokia nors stipri politinė srovė ar JAV pramonės gamykla.

Vienas žaliausių valdančiosios daugumos atstovų Tomas Tomilinas tikina, kad Lietuvos ūkininkai nežengs pirmo žingsnio siekdami atsisakyti glifosato, kol to nepadarys kitos ES šalys: „Tarp visų tai turi vykti, nes tik tokiu atveju mūsų ūkininkai nenukentės”. Panašu, kad LVŽS narių deklaruojama pozicija nebus įgyvendinta, kol nebus parodytas pavyzdys.

EP žaliųjų frakcijos narys B. Ropė kartu su kitais europarlamentarais dalyvavo akcijoje, kurioje tyrėsi šlapimą, norėdamas nustatyti, kiek savo organizme turi šio nuodo. Rezultatai nustebino – europarlamentaro šlapime glifosato kiekis 3 kartus viršijo nustatytą normą, o kai kurių jo bendražygių – net ir 10 kartų. B. Ropė kibo į kovą prieš glifosato naudojimą, aiškindamas, kad jis privalo būti uždraustas dėl savo kenksmingo poveikio žmogaus sveikatai. Pernai jis susitiko su Lietuvos žemdirbių organizacijomis bei kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas, prašydamas pateikti informaciją apie glifosato kontrolę Lietuvoje bei apie atliekamus tyrimus, kuriais būtų užtikrinamas vartotojų saugumas. Kodėl LVŽS pirmininko pirmasis pavaduotojas nepasakė to pačiam partijos pirmininkui R. Karbauskiui?

Partijos lyderiui įstatymai nerūpi?

Be viso šio rūpinimosi žmogaus sveikata ir aplinka spektaklio, LVŽS lyderis savo deklaruojamą „žalumą“ atskleidė pastatęs Kauno marių regioninio parko teritorijoje prabangią poilsiavietę, vietoje kurios iš pradžių turėjusi įsikurti asteroidų stebėjimo stotis. R. Karbauskis buvo susirūpinęs krentančiais asteroidais, keliančiais grėsmę žemei. Tačiau didesnį susirūpinimą kelia neleistina partijos pirmininko veikla, nes šiuo atveju jis ne tik nepaisė gamtosaugininkų įspėjimų, bet ir pažeidė įstatymus. Kaip rašė Lietuvos naujienų portalai, 2015 m. be leidimų šioje vietovėje buldozeriu buvo suardytas reljefas, o specialistai nustatė 2262 eurų žalą, padarytą parko gamtai. Be to, kad neklaidžiotų pašaliniai, LVŽS pirmininkas apsitvėrė didelį miško plotą, taip pažeisdamas Miškų įstatymo 8 straipsnį ir Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo teisės aktus.­­­­­­­­­

Lietuvos žaliųjų tiltas į Vakarus

Tai vis dėlto kurioje srityje reiškiasi LVŽS „žalumas“? Partija skelbia palaikanti glaudžius ryšius su Vakarų žaliųjų partijomis ir čia, tikriausiai, kalbama apie vieną jų atstovą EP. Kaip teigė LŽP pirmininkas L. Balsys, B. Ropė į Briuselį nosį įkišo su žaliųjų priedanga iš reikalo – siekė patekti į EP Kaimo reikalų komitetą. Iš pradžių per rinkimų kampaniją jis viešai kalbėjo, kad nesijungs prie Europos žaliųjų frakcijos, tik vėliau savo nuomonę pakeitė. „Kai jį priėmė į EP, sudarė netgi sutartį, kokiais klausimais jis bus „žaliasis“, o kokiais, kalbant apie žmogaus teises, talibaniškas konservatorius“, – apie europarlamentaro politinių pažiūrų užkulisius pasakoja Briuselyje Lietuvos korespondentu septynerius metus dirbęs L. Balsys.

Taigi, valdančiajai daugumai EP atstovaujantis B. Ropė iš prigimties visai nebuvo „žaliasis“. Tą patvirtino trejus metus su B. Rope dirbantis A. Gaidamavičius – žaliųjų veikloje europarlamentaras pamatė prasmę tik vėliau – atėjęs į EP. Pasak EP žaliųjų frakcijos narės Rebeccos Harms, B. Ropė daugiausiai reiškiasi miškų urėdijų ir ūkininkystės klausimais. Taigi, galima patvirtinti faktą, kad žalia spalva valstiečiams – visai ne Vakarų žaliosios politikos požymis, kur svarbiausi yra aplinkosaugos, darnaus vystymosi ir globalinio atšilimo klausimai, o pirmiausia – agrarinės šalies atributas.

Nors Europos Parlamente šiandien Lietuvos žaliųjų interesus gina tik vienas veidas, valdančiosios daugumos partiečiai tikina, kad glaustas bendradarbiavimas su Vakarais yra neatsiejama jų darbo dalis. Deja, ne visi kalbintieji LVŽS nariai sugebėjo įvardinti bent vieną Vakarų „žaliąjį“ politiką. Vienintelė V. Vingrienė užsiminė apie EP žaliųjų frakcijos narę Rebeccą Harms, kuri aktyviai reiškiasi atominės energetikos klausimais Lietuvoje.

R. Harms mano, kad LVŽS yra labai įvairi, įžvelgia jungimosi procesą ir sako, jog partijoje yra keletas tikrai „žaliųjų“ asmenų. Jos nuomone, šiandien Lietuvai „žaliausias“ klausimas yra Astravo AE statybos, dėl kurių LVŽS deda nemažai pastangų. Tačiau kuri Lietuvos partija šiandien pasisako už šio atominio monstro Lietuvos pašonėje statybas? „Kai partija yra Vyriausybėje, jos nariai stengiasi pritaikyti kuo daugiau priemonių prieš Astravo statybas. Jie į šią problemą žiūri labai rimtai ir klausimą kelia tarptautinėje arenoje – Briuselyje. Be to, bendradarbiauja su Baltijos šalimis ir Lenkija”, – kalba Vokietijos europarlamentarė.

R. Harms Lietuvoje lankosi jau nuo 2002-ųjų, kai Lietuva svarstė klausimą, ar pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) darbą. Čia vėlgi svarbu paminėti labai svarbų p. Karbauskio „žalią“ žingsnį – tuo metu jis prisidėjo prie iniciatyvos pratęsti IAE veikimą, nors stojant į ES buvo sutarta uždaryti nesaugią rusiško tipo jėgainę. Tačiau 2012 m. partija, pavadinime pridūrusi žodį „žalieji“, jau prisidėjo prie manančių, kad atominė energetika yra nešvari, todėl kovojo prieš naujos Visagino AE statybas. Tai įrodo, kaip partija nenuosekliai laikosi ideologijos ir savo vertybių.

Vakaruose situacija kitokia – Vokietijos žaliųjų partija yra aktyvi ir šalyje užimą trečią vietą, o kai kuriose federacinėse žemėse – valdančiojoje daugumoje. Kaip teigia politikos mokslų studentas iš Vokietijos Raminas Profite‘as, šalies žaliųjų partija turi aiškias vertybines nuostatas ir jomis vadovaujasi. Tačiau po pabėgėlių krizės „žaliųjų“ prioritetinės veiklos kryptys keitėsi, nes aplinkosaugos klausimai nebe tokie aktualūs šių dienų įvykių kontekste.

Apie LVŽS nuostatas pakalbinome Vilniaus Universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytoją, politologą  Mažvydą Jastramskį

–  Kiek LVŽS laikosi „žaliosios“ politikos nuostatų?

LVŽS nuoseklia ir „žaliąja“ partija nevadinčiau. Visų pirma, jų ištakos yra labiau kaip valstiečių partijos. Antras dalykas, pats partijos rinkimų projektas yra labiau technokratiškas, o ne  ideologinis. Valstiečiai daugiausiai yra profesionalūs žmonės, surinkti nepartiniai, o ne atėję iš „žaliųjų“ idėjos.

– Tačiau ar partijoje yra tikrųjų žaliųjų politikų?

Yra keletas žaliųjų, skaičiais sunku pasakyti, bet iš Seimo – Tomas Tomilinas ir Virginija Vingrienė. Sveika gyvensena ir kova su alkoholizmu kaip ir persipina su žalumo idėja, bet kalbant apie darbus, dar ganėtinai anksti ką nors sakyti. Tad ypatingų revoliucijų jie negalėjo padaryti.

– Ar pakankamai tiksliai atsispindi žiniasklaidos priemonėse deklaruojamos LVŽS vertybės realiuose jų darbuose?

Aš nemanyčiau, kad jie (LVŽS – aut. past.) skiriasi nuo kitų partijų Lietuvoje. Programiniai skirtumai pagal vertybes nelabai skiriasi ir žmonės nelabai jų supranta. Reikia suvokti, kad rinkiminės kampanijos metu politinis klimatas būna aštresnis ir visi savo pažadus labiau išryškina. O vėliau vis tiek turi sugyventi su koalicija ir derinti darbus. Todėl tai, kad į ministrų kabinetus skiria ne pagal kažkokią ideologiją, o pagal profesionalumo kriterijų, irgi reiškia, kad svarbiausias dalykas yra padarytas. Tai yra technokratiška.

– Ar galima lyginti LVŽS su Vakarų žaliosiomis partijomis?

Negalime lyginti tiesiogiai mūsų žaliųjų konteksto su Vakarais. Reikia lyginti ne partijos vidų tarp valstybių, o kiek partijos atitinka visuomenę atskiroje šalyje. Žaliųjų partijų fenomenas kitose šalyje yra stipriai siejamas su kairiosiomis liberaliomis vertybėmis, kai žmogui rūpi ne didesnis atlyginimas, o aplinkos kokybė. Mes Lietuvoje iš viso galime mažai apie tai kalbėti, nes žmonės yra labiau materialistiški, prioritetai kitokie – svarbiau mažinti nedarbą, didinti atlyginimus. Taigi, žaliosios vertybės, liberalios pažiūros neturi daug erdvės. Todėl mes negalime reikalauti iš mūsų LVŽS, kad jie būtų tokie žali kaip kitų valstybių žaliųjų partijos. Nemažai Vakarų žaliųjų partijų politikų būna išsilavinę, gerai uždirbantys, o pas mus daug žmonių tokių apskritai nėra.

Todėl negali LVŽS staiga tapti kaip, tarkim, Olandijos žalieji. Pavyzdžiui, vienas iš diskutuotinų klausimų Olandijoje buvo apie elektromobilius – reikia išsikelti tikslą, kad visi šalies automobiliai ateityje būtų varomi elektra. Įsivaizduokite tokį klausimą Lietuvos kontekste. Dažnas lietuvis neturi galimybės įsigyti automobilio, naujesnio nei 10 metų.

Susiję

Kultūra regionuose gali būti gyvesnė nei didmiesčiuose

Tautinės bendrijos: kodėl jų gyvavimas svarbus Lietuvai?