Bokso-kikbokso treneris: tėvus atbaido stereotipai
26-erių bokso ir kikbokso treneris Lukas Abloževičius pusantrų metų veda treniruotes daugkartinio MMA čempiono Deivido Taurosevičiaus sporto klube Šiauliuose. Pažiūrėjęs į šį lieso sudėjimo jauną vyrą iš pirmo žvilgsnio nė nepagalvotum, kad netrukus prasidėsiančiame bokso sparinge jis „pasodins“ ant žemės savo priešininką, pasiųsdamas jį į nokdauną. Su suaugusiaisiais ir vaikais dirbantis sportininkas sako, kad pastaruosius sudominti sunku, ypač tais atvejais, kai lankyti treniruotes verčia tėvai. Nors dažnas atvejis, kai kovos menus jaunas žmogus romanzituoja, treneris pastebi, jog ir stereotipai apie „kvailius boksininkus“ vis dar egzistuoja.
Į treniruotes ateina pavargę
L. Abloževičius pasakoja, kad jaunimas dar bręsta, formuojasi jų kūnai, skiriasi fiziologiniai gebėjimai, tad skiriasi ir fizinis krūvis bei informacinis kiekis, gaunami treniruočių metu. Treniruotėse mokomasi atlikti kombinacijas, kurios fiziškai ir techniškai kur kas lengvesnės nei suaugusiųjų.
Bokso-kikbokso treniruotes lanko penki 7-12 metų vaikai. Grupė nedidelė, kad kiekvienam būtų skiriama pakankamai individualaus dėmesio. Tačiau, anot trenerio, mažylių grupei pernelyg didelis dėmesys neskiriamas, į mokyklas klubo administracija nevaikšto ir moksleivių apsilankyti neragina – būsimieji nariai ateina savo noru.
Tiesa, pasitaiko atvejų, kai vaikai lankosi ne degdami noru sportuoti, o dėl to, kad verčia tėvai. L. Abloževičius pasakoja, kad tai pamato pats arba išgirsta tiesiogiai iš paties vaiko. Tokiomis aplinkybėmis treneris sako į mokinį žiūrįs atlaidžiau ir duodąs daugiau laisvės.
Anot sportininko, treniruojant vaikus sunkiausia juos sudominti užsiėmimo metu pateikiama informacija. Į treniruotes jie ateina po mokyklos, kurioje pavargsta tiek fiziškai, tiek emociškai. Tad susikalbėti su jais ir priversti susikoncentruoti sunku.
Pliusų daugiau nei minusų
Paklaustas, kada geriausia pradėti lankyti bokso-kikbokso treniruotes, boksininkas teigia, kad tinkamiausias amžius yra 12-13 metų, kadangi treniruotėje būna fizinis kontaktas. Kuo vaikas brandesnis, tuo lengviau priima fizinį kontaktą ir neturi tam baimės: „Jis labiau žino, ko nori, yra žingeidesnis, ima save suvokti kaip asmenybę“, – tikina L. Abloževičius.
Iki rekomenduotino bokso-kikbokso treniruotėms amžiaus, treneris sako, būtų naudinga palankyti kitų sporto šakų užsiėmimus: futbolą, krepšinį, lengvąją atletiką. Tai padės greičiau susiformuoti vaiko organizmui.
Bokso-kikbokso treniruotės gerina ištvermę, greitį, koordinaciją, jėgą, suteikia pasitikėjimo savimi. Berniukui tokios treniruotės, anot L. Abloževičiaus, padeda virsti vyru. Paklaustas apie neigiamas šių sporto šakų savybes, treneris sako besistengiantis žiūrėti į pliusus, mat jų gerokai daugiau, negu minusų, tačiau išskiria rankų bei kojų traumas bei galvos sumušimus, kurie yra vieni dažniausiai pasitaikančių traumų.
Mergaitėms siekti karjeros nerekomenduoja
Paklaustas apie mergaites bokso-kikbokso treniruotėse, sportininkas sako, jog teko sutikti vieną kitą, tačiau jos šiame sporte neužsibuvo. Treneris rinktis šių sporto šakų net nerekomenduoja: „Turiu nuomonę, jog mergaitei ringe ne vieta, kadangi ją visų pirma matau kaip motiną, ir fizinio kontakto siūlyčiau vengti“, – tikina L. Abloževičius, mat mergaičių kūnas fiziologine sandara šiam sportui tinkami mažiau.
Tačiau pasitaiko vienas kitas atvejis, kai mergaitės sportuoja kiek ilgiau nei kelios savaitės. Tai, anot trenerio, padeda įgauti puikią sportinę formą. Mat yra daug pratimų, kuriuos atliekant fizinio kontakto nėra.
Treneris sako žinąs puikių moterų kovotojų pavyzdžių. Studijuojant kūno kultūros ir sporto pedagogiką jis mokėsi viename kurse su moterimi, turinčia Kiokušin Karate juodą diržą, daugkartine pasaulio ir Europos čempionatų prizininke, vedančia treniruotes.
Taigi, pasitaiko ir išimčių, L. Abloževičius įsitikinęs, jog šis sportas labiau vyriškas nei moteriškas, tad rekomenduoja tiesiog lavinti fizinius gebėjimus treniruotėse, o ne siekti sportinių rezultatų.
Atbaido stereotipai
Dažnas atvejis, kai vaikai idealizuoja ir romantizuoja kovos menus. Tačiau tik atėję sportuoti supranta, kad tai ilgas ir atsakingas darbas, reikalaujantis disciplinos ir dėmesio: „Ne kiekvienas gali gyventi disciplinuotai ir reguliariai lankyti treniruotes,“ – įsitikinęs L. Abloževičius, mat ilgainiui treniruotėms reikia skirti vis daugiau dėmesio, pradedamas kreipti dėmesys į mitybą, papildus, inventorių.
Be to, kovos menai reikalauja nemažai finansinių išlaidų: „Liūdna kad mūsų šalyje susiklosčiusi tokia sudėtinga padėtis, nedaugelis tėvų išgali leisti sportuoti savo vaikus,“ – sako L. Abloževičius.
Paklaustas apie perspektyvas bokso-kikbokso šakose, L. Abloževičius mano, jog apie tai kalbėti neverta kaip ir kalbant apie bet kurią kitą sporto šaką – aukštumas sporte pasiekia ir į save dėmesį atkreipia tik vienetai. Be to, trūksta rėmimo iš „valdžiažmogių“, kas kiša koją vaiko, kaip sportininko, vystymuisi.
Treneris pamini ir vis dar vyraujantį stereotipą, jog boksininkai kvailiai, save tik žaloja ir nieko daugiau, yra „atitrankytomis galvomis“. Tai, anot L. Abloževičiaus, galimai šiek tiek atbaido tėvus nuo savo vaiko postūmio į šią sporto šaką.
Daugiausiai maišaties sukelia išankstiniai nusistatymai bokso atžvilgiu. Treniruotės, pasak trenerio, tikrai nėra lengvos ir reikalauja nemažai fizinių jėgų, bet fizinis kontaktas su priešininku leidžiamas pagal sportininko meistriškumą, pilnas kontaktas būna tuomet, kai sportininkas būna subrendęs fiziškai ir pasiruošęs techniškai.
Treniruotese ne vien tik „duodama vienas kitam per galvą“: „Tai sportas, reikalaujantis disciplinos ir dėmesio koncentracijos, vaikas mokosi priimti sprendimus, tai prideda pasitikejimo savimi ir moko atsakomybės“, – sako L. Abloževičius.