Rukla jau seniai įprato prie kelis dešimtmečius čia vaikščiojančių karių, tačiau pamatyti uniformas su Bundesvero skiriamaisiais ženklais ir čia būdavo reta proga. Visgi artimiausiu metu vokiečių kalba miestelio gatvėse skambės garsiau, Lietuvoje baigiant dislokuoti Vokietijos vadovaujamą NATO batalioną.

Per porą šimtų metrų nuo Rukloje vienintelės „Norfos“ parduotuvės įsikūręs pabėgėlių priėmimo centras, pastaraisiais metais yra priverstas dirbti visu pajėgumu dėl Lietuvoje vykdomos Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programos.

Vietos politikai tikisi, kad didėjantis sąjungininkų karių ir pabėgėlių skaičius paskatins centrinės valdžios investicijas į socialines žaizdas išsilaižyti siekiantį miestelį.

„Rukla yra (Lietuvos) vizitinė kortelė“, – sako Ruklos seniūnas Gintas Jasiulionis.

Nepriklausomybės garantas

Kariai Ruklos gyventojams nėra jokia naujiena. Nors kaimas šiuo pavadinimu yra žinomas jau kelis šimtus metų, didesniu miesteliu ji tapo sovietmečiu, kai čia buvo įkurtos karinės bazės.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę visa buvusi infrastruktūra buvo perduota Lietuvos kariuomenei. Prieš 13 metų Lietuvai įstojus į NATO, Ruklą vis dažniau lankydavo į pratybas atvykstantys sąjungininkų kariai, o po 2014 metų Krymo aneksijos čia buvo dislokuota amerikiečių karių kuopa.

Siekiant atgrasyti Rusiją, nuo šių metų pradžios Rukloje yra dislokuojamas tarptautinis NATO batalionas, kuriam vadovauja Vokietija. Vienetą iš viso sudarys apie tūkstantis karių.

Jonavos savivaldybės, kur įsikūrusi Rukla, vadovui Eugenijui Sabučiui sąjungininkų kariai Lietuvoje yra nepriklausomybės garantas.

„Būtų fantastiška, jeigu šita karinė bazė būtų kaip koks Ramšteinas Vokietijoje su kokiu 30 tūkstančių sąjungininkų kareivių“, – sako laikinasis meras.

Tačiau kai kurie sovietų okupacijos metais užaugę rukliečiai mano, kad tūkstančių karių buvimas netoliese kaip tik didina konflikto su Rusija riziką.

„Bijau karo. Labai dažnai galvoju, ką reikėtų daryti. Tačiau aš galvoju, kad kuo daugiau čia pas mus tų karių, tuo labiau mes tuos rusus erziname“, – teigia „Achemoje“ dirbanti 45-ių Asta Paulauskienė.

Sovietmetį keikiantis 62-ių bedarbis Viktoras Lasys NATO pajėgomis džiaugiasi: „Vaikšto, dainuoja. Man asmeniškai smagu“.

Ruklos jaunimui Vokietijos kariai – mažiau svarbūs.

„Rukloje gyvenu jau dešimt metų, aš prie tų užsieniečių karių jau pripratusi“, – sako aštuoniolikmetė moksleivė Odeta Mikulskytė.

„Man šita tema nelabai rūpi. Dėl manęs, tegul jie būna“, – tvirtina 24-ių bedarbis Tomas Baltrėnas.

Pabėgėlių iššūkis

Rukloje taip pat yra įsikūręs 20 metų čia veikiantis Pabėgėlių priėmimo centras. Tai yra vienintelė vieta, kur keliems mėnesiams apsistoja į Lietuvoje tik ką prieglobstį gavę imigrantai.

Anksčiau į Lietuvą daugiausiai vykdavo pabėgėliai iš slavų šalių. Tačiau nuo 2015 metų šaliai pradėjus įgyvendinti Europos Sąjungos pabėgėlių perkėlimo programą, į ją atvyksta vis daugiau žmonių iš Artimųjų Rytų – Sirijos, Irako, Palestinos ar Eritrėjos.

Prieš dvejus metus Lietuva įsipareigojo priimti 1105 pabėgėlius. Į šalį kol kas perkelti 290 asmenys.

Nepaisant Rukloje kiek mažėjančio nusikalstamumo ir pernai atidarytos nuovados, saugumo situacija čia yra sudėtingiausia tarp aštuonių Jonavos rajono seniūnijų, sako policijos komisariato viršininkas Vigintas Lukošius.

Iki šiol pareigūnų nesurasti jaunuoliai per metų pabaigoje užsipuolė dvi pabėgėlių centro gyventojas. Po kelių savaičių sirai paaugliai buvo užpulti jiems einant iš mokyklos, tačiau šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, nenustačius nusikaltimo sudėties.

„Socialiai remtini žmonės alkoholį mėgsta pavartoti, jaunimas irgi nepasižymi drausmingumu“, – sako V.Lukošius.

Socialinės problemos

Pasak pareigūno, sąlyginai prasta kriminogeninė situacija Rukloje susiklostė dėl vietinių gyventojų socialinės padėties.

Vietos politikai mano, kad NATO šalių sąjungininkai ir pabėgėliai pirmiausiai yra centrinės valdžios rūpestis, todėl Vilnius turi pasirūpinti ne tik jais, bet ir pačiu socialinių problemų kupinu miesteliu.

Vos įvažiavusius į Ruklą žmones pasitinka gražūs pastatai – seniūnija, didelė, renovuota mokykla ir darželis. Tačiau žengus gilyn į miestelio kiemus matyti ne vienas tuščias apleistas pastatas. Kai kurie iš jų – su išimtais ar išdaužytais langais.

20 proc. Siekiantis nedarbas Ruklos seniūnijoje dvigubai viršija Jonavos savivaldybės vidurkį.

Iš tūkstančio butų čia du šimtai yra socialiniai.

Jonavos meras sako, kad Vyriausybė papildomomis finansinėmis injekcijomis galėtų padėti miesteliui, tampančiam pirmuoju įspūdžiu dažnam užsieniečiui Lietuvoje.

Taip pat, anot E.Sabučio, valstybė galėtų prisidėti gerindama infrastruktūrą, pavyzdžiui, padėti remontuoti gatves, kurias išvažinėja sunkioji Lietuvos ir užsienio karių technika.

Merui antrina ir Ruklos seniūnas.

„Mums reikia investuoti į viską, pradedant laisvalaikio pramogomis ir poilsio zonomis, sporto, kultūros objektais, baigiant šaligatviais ir gatvėmis“, – teigia G.Jasiulionis.

Susiję