Keičiasi žmonių požiūris

Minimalizmas neretai yra įvardijamas kaip filosofija, kuria besivadovaujantis žmogus šiuolaikiniame pasaulyje gyvena paprasčiau, patiria mažiau streso. Taip yra dėl to, nes jis atsakingai perka daiktus ar atsikrato jau nereikalingų, nesuteikia jiems itin didelės vertės,  todėl daiktai nevaržo žmogaus laisvės, suteikia erdvumo pojūtį. Lygiai taip pat minimalistinio gyvenimo būdo šalininkai sugeba valdyti savo mintis, dažnai pasižymi produktyvumu bei daug laiko skiria dvasiniam tobulėjimui.

Pasaulyje minimalizmo sąvoka jau senokai yra žinoma ir prigijusi – apie tai rašomos knygos,  tinklaraščiai ar kuriami vaizdo įrašai, net dokumentiniai filmai. O štai Lietuvoje toks gyvenimo būdas dar tik skinasi kelią į žmonių mintis ir širdis. Tai pastebi psichologė Svetlana Misevičienė,  kartu pateikdama priežastis, kodėl minimalizmas taip sparčiai populiarėja ir mūsų visuomenėje.

Anot psichologės, nemažai žmonių pradeda suvokti, kad jie turi ribotą laiko ir energijos kiekį, todėl nenori jų švaistyti nereikšmingiems dalykams, apsikrauti nereikalingais daiktais ar neigiamomis emocijomis. Taip yra lengviau susitelkti į asmeninius tikslus. S. Misevičienė pažymi ir tai, jog toks gyvenimo būdas plinta dėl pamažu besikeičiančio požiūrio į materialų turtą.

„Gyvenimo kokybei gerokai daugiau įtakos turi mūsų žvilgsnis į save ir pasaulį nei daiktai, kuriuos turime. Mokslininkai nustatė, kad mums malonių veiklų, pavyzdžiui, kelionių ar susitikimų planavimas ir po jų išliekantys prisiminimai teikia ilgalaikį laimės pojūtį. O štai daiktų įsigijimas suteikia tik laikiną džiaugsmą ir kuria priklausomybę nuo pirkinių“, – sako specialistė. Ji priduria, jog nuolatinis pirkimas, siekiant pasijusti laimingesniu, gali sukelti tik dar didesnį stresą.

Psichologės manymu, pasirinkimas gyventi paprasčiau ne tik gali suteikti ramybės, pasitenkinimo savimi ir pasauliu pojūtį, bet  gali būti ir protingas būdas taupyti pinigus ar „prikelti“ savo daiktus antram gyvenimui, atiduodant juos tiems, kam jų iš tiesų reikia. Tačiau kiekvienas sprendimas, pasak S. Misevičienės, gali turėti tiek teigiamų, tiek neigiamų pasekmių, todėl visada galima rinktis, ką dėl ko aukoti, kokį poreikį laikyti prioritetu, jog nauji įpročiai nepradėtų trikdyti gyvenimo kokybės.

Minimalistas D. Goriunovas: „Aš tapau laisvesniu“

Kaip mąsto ir gyvena žmogus, pats prisijaukinęs šį gyvenimo būdą?  Tinklaraštininkas Danielius Goriunovas, pats aktyviai rašantis apie savo patirtis asmeninio tobulėjimo kelionėje, pasakoja, jog minimalizmas jam visuomet buvo logiškas būdas spręsti problemas. „Per daug knygų ir jos nervina? Reikia išnešti į močiutės knygų lentyną. Per daug kiaurų kojinių? Palikti tik sveikas. Feisbuke nepažįstami dalinasi pranešimais apie dingusius žmones, o man tai nėra aktualu, nes tai vyksta kitame pasaulio gale? Reikia pasilikti tik pažįstamus“, – aiškina tinklaraščio „Debesyla“ autorius.

Pasak jauno rašytojo, minimalizmo tema jau turi savo publiką, ir ji gana didelė. „Pasirodo,  ne man vienam nusibodęs tas perteklius, ta betvarkė, šiuolaikinio gyvenimo chaosas ir triukšmas“, – sako D. Goriunovas. Tačiau, jo nuomone, tokius įrašus reikėtų ir pavadinti atitinkamai, pavyzdžiui, „kaip atsisakyti beverčių daiktų“ ar „kaip susitelkti į savo tikslą“. Pašnekovas pripažįsta, kad neretai minimalizmas daliai auditorijos yra tiesiog tema, kuria jiems malonu pasidalinti su draugais ir taip parodyti, kad jie neva patys taip gyvena, nors tai nebūtinai yra tiesa. „Panašiai, kaip gerų santykių giduose…“ – mąsto D. Goriunovas.

Paklaustas, ką minimalistinis gyvenimo būdas duoda žmogui, tinklaraštininkas pastebi, kad jis jau gali nebesijaudinti dėl smulkmenų, nes žino, jog kažką praradęs vis tiek išgyvens ir per daug nenukentės. Jaunas vyras dažnai atlieka įvairius eksperimentus ir iššūkius, nemažai jų susiję ir su minimalizmu. Kaip jis pats sako, turbūt per tuos eksperimentus geriausiai išmoko, kad jam reikia kur kas mažiau, nei atrodė anksčiau. „Juk tiek daug drabužių tiesiog laikiau spintoje ir niekada neapsivilkdavau, arba gal geriau skaityti tik geras knygas, nei visas iš eilės? Gal geriau rinktis tuos darbus, už kuriuos gaunu pinigų ar pažinčių, nei tuos, iš kurių negaunu nieko? Aš tiesiog tapau laisvesniu“, – aiškina „Debesylos“ autorius.

Ne tik laisvė, bet ir atsakomybė

Stilistė ir tinklaraštininkė Goda Pele, kuri taip pat lietuviams skleidžia minimalizmo idėją, dalijasi patirtimi, jog lietuvių kalba informacijos apie šią gyvenimo filosofiją surasti itin sunku, nors, pavyzdžiui, Jungtinėse Amerikos Valstijose tai jau kone dešimtmetį plintantis gyvenimo būdas. „Tačiau sutinku žmonių, kurie daugelį metų gyvena kaip minimalistai ir net nesusimąsto apie tai. Tai tiesiog jų gyvenimo būdas. Ir tai labai žavu“, – pasakoja jauna moteris.

Tačiau ar tikrai minimalizmas yra tik idealistinis pasaulio suvokimo būdas ir visiška laisvė? G. Pele pabrėžia, kad tai ne tik suteikia laisvę, bet ir reikalauja didelės atsakomybės. „Rinktis kaip nori gyventi, kaip nori valdyti savo laiką, sąmoningai priimti sprendimus, klausti „kodėl” ir „kam”. Viena iš svarbiausių atsakomybių, kurią turime prisiimti – tai valdyti savo laiką. Neatiduoti savo laiko valdyti ir neburnoti ant televizijos, valdžios, darbdavių, reklaminių kampanijų, socialinių tinklų, o sąmoningai nuspręsti, ką mes patys norime daryti su savo gyvenimu. Deja, savo aplinkoje matau daug kaltinančių, bijančių prisiimti atsakomybę už save ir savo gyvenimą. Kartais ir pati paslystu ant patogaus, bet niekur nevedančio atsakomybės permetimo kitiems.“

Stilistė bei tinklaraštininkė pastebi, jog kai pati pradėjo garsiai šnekėti apie minimalizmą, susidūrė su daugybe visuomenėje vyraujančių stereotipų. Žmonės, neturintys nieko bendro su tokiu gyvenimo būdu, pradėjo kartais net ironizuodami nustatinėti, ką ir kada turi daryti minimalistas, ėmė lipdyti etiketes. „Manau, kiekvienas susidomėjęs minimalistine gyvensena atranda joje skirtingus dalykus. Reikia gyventi taip, kad pasirinktas gyvenimo būdas teiktų daugiau pliusų, nei minusų“, – įsitikinusi G. Pele.

Minimalizmo filosofija, tikėtina, ir toliau skinsis sau kelią vartotojiškame ir chaotiškame pasaulyje. D. Goriunovas užbaigia: „Kuo daugiau „šiukšlių“ atsiras informaciniame pasaulyje ir parduotuvėse, tuo įdomiau bus pasidomėti, kaip tų šiukšlių atsisakyti.“

Susiję