J. Šuklinas: Visaginui reikia valstybės palaikymo, bet jei ji nepadeda, tegul nors netrukdo
Tvarkingos gatvės, nutiesti takeliai pėstiesiems, išsidriekę platūs gėlynai ir aplink tvyrantis grynas oras. Jauniausias Lietuvos miestas Visaginas, paskendęs tarp aukštų pušų ir monolitinių daugiaaukščių, iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti lyg kurortinis miestas. Tačiau, pasak olimpinio vicečempiono, verslininko, visaginiečio Jevgenijaus Šuklino, vargu, ar tai pagrindinis kelias, kurio link eis Visaginas.
,,Reikia pripažinti, kad daug žmonių bijo atominės elektrinės. Jeigu jos nebūtų – galėtume vystyti Visaginą, kaip kurortinį miestą. Mano draugai iki šiol galvoja, kad čia aukštas radiacijos lygis, dėl to ir aš toks aukštas užaugau”, – juokauja J. Šuklinas. Jis atkreipia dėmesį, kad Visagine radiacinis fonas yra visiškai normalus, tad nėra dėl ko nerimauti.
Sprendimas, pakeitęs Lietuvos ir visaginiečių ateitį
Šių metų pradžioje oficialiai baigęs profesionalaus sportininko karjerą, trukusią dvidešimt metų, Jevgenijus Šuklinas grįžo gyventi į Visaginą. Pasinėręs į savo kavinių verslą bei miesto Tarybos veiklą, verslininkas savo pavyzdžiu tikisi įkvėpti kitus kartu spręsti kadaise buvusio energetinio mesto problemas.
,,Mūsų Ignalinos atominė elektrinė pilnai padengdavo visą Lietuvos elektros energijos rinką. 1993 m. buvo pasiektas pasaulio rekordas, įrašytas į Gineso rekordų knygą. Tais metais IAE pagamino 88,1 proc. valstybei reikalingos elektros energijos”, – rekordinius metus Lietuvos energetikai prisimena J. Šuklinas. 5500 darbuotojų – tiek kadaise dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje (IAE). Šiandien jų liko mažiau nei pusė. Jauniausias Lietuvos miestas Visaginas labiausiai žinomas dėl šalia (už 10 km.) esančios IAE, tačiau 2009 metais uždarius antrąjį rektorių, miesto ir visaginiečių gyvenimas pasikeitė iš esmės. Darbo neteko ir iš Visagino išvyko trečdalis miestiečių, pakilo šildymo, elektros kainos. ,,Ignalinos atominė elektrinė tarnavo visai Lietuvai, tačiau ją uždarius, visos problemos liko tik visaginiečių. Pavyzdžiui, Visagino energijos katilinė buvo pastatyta tarp miesto ir IAE, kad aptarnautų ir gyventojus, ir elektrinę. Tačiau ją uždarius tai tapo problema. Į tarifą įskaičiuojama ne tik šiluma, bet ir jos transportavimas. Didelis šilumos vamzdžių skersmuo, kuriuo kadaise tekėjo karštas vanduo iš elektrinės į miestą, dabar visai nenaudingas – atsiranda dideli šilumos nuostoliai. Kuriant energetinį miestą buvo pastatyta didelė ligoninė, priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba – dabar tokių didelių įstaigų nebereikia“, – problemas vardija pašnekovas.
Elektrinės uždarymas buvo per greitas
Visagino savivaldybės merė Dalia Štraupaitė teigia, kad IAE uždarymas nebuvo tinkamas sprendimas. ,,Uždaryti Ignalinos atominę elektrinę buvo labai neteisingas sprendimas. Kas gi žudo vištą, kuri neša auksinius kiaušinius Lietuvai? Viena iš stojimo į Europos Sąjungą (ES) sąlyga buvo uždaryti Ignalinos atominę elektrinę. Ji buvo paaukota tam, kad įstotume į ES. Manau, kad buvo pasirinktas teisingas kelias stoti į ES, bet tuo laiku politikai galėjo derėtis dėl IAE neuždarymo. Pavyzdžiui, pirmąjį reaktorių buvo galima uždaryti, kadangi jis buvo statomas senoviškai. Antrame reaktoriuje buvo įdiegtos 29 apsaugos priemonės, išleista tiek pinigų, kad ji būtų saugi ir gamintų pigią elektros energiją”, – tvirtina Visagino savivaldybės merė.
D. Štraupaitė ir J. Šuklinas sutinka, kad nutarimas uždaryti atomine buvo per greitas. Nebuvo pagalvota, kaip kardinaliai pasikeis žmonių gyvenimas ir kokia neigiamą įtaką tai padarys miestui. ,,Politikai, kurie priėmė sprendimą uždaryti IAE, iki galo nesuprato, koks tai buvo svarbus objektas ir kokios to pasekmės Visaginui. Čia nėra taip, kad išeinant išjungei šviesą ir viskas. Nors elektrinė uždaryta – uranas liko reaktoriuje, visi procesai yra tie patys, nesvarbu, ar ji dirba, ar ne – Ignalinos atominę elektrinę reikia aptarnauti. Kai IAE veikė, elektros energiją atiduodavo, o dabar ji yra viduje. Šiuo metu reikia elgtis ypatingai atsargiai”, – teigia J. Šuklinas.
IAE yra pirmą kartą istorijoje dirbtinai uždaroma tokio lygio atominė elektrinė. Kol kas dar nėra iki galo nuspręsta, ar IAE bus demontuota visiškai visa iki žalios žolės, ar bus sutvarkytos ir išvalytos užterštos teritorijos, o patalpos, kurias būtų galima panaudoti, paliktos. J. Šuklinas sako, kad antrasis variantas priimtinesnis: ,,Vien cechas, kuriame stovi turbinos, yra tokio dydžio patalpos, kokių pasaulyje nelabai kur rasi. Būtų galima jas išnaudoti, todėl mes ieškome investuotojų, kurie kada nors galbūt galėtų įsikurti šiose patalpose.”
Pagrindinė miesto problema – kvalifikuotų darbo vietų trūkumas
Išmaišęs visą pasaulį, sulaukęs ne vieno pasiūlymo sportuoti, dirbti treneriu įvairiose pasaulio šalyse, olimpinis vicečempionas J. Šuklinas sugrįžo gyventi į Visaginą. Čia jis jaučiasi reikalingas ir dėkingas miestui bei jo gyventojams už didelį palaikymą. ,,Mano namai yra Visaginas. Visą gyvenimą čia gyvenu, todėl labai prisirišau prie šio miesto. Dar kai profesionaliai sportavau, jaučiau didelį visaginiečių palaikymą. Žmonės, kurių aš nepažinojau, prieidavo gatvėje pasveikindavo, palinkėdavo sėkmės prieš varžybas – mes lyg viena šeima. Tai didelis mažo miesto pliusas. Manau, kai žmonės niekur neišvažiuoja, galvoja, kad kažkur yra geriau nei namuose, bet man gyventi kitur net nekilo abejonės. Kas liks, jei visi išvažiuos? Žinojau, kad noriu likti čia ir būti naudingas savo miestui”, – atvirauja J. Šuklinas.
Pašnekovas tvirtina, kad didžiausia Visagino problema – kvalifikuotų darbo vietų trūkumas. Su šia problema yra susidūrusi kone kiekviena šeima, J. Šuklinio šeima – ne išimtis. Uždarius IAE bedarbiais tapo keli tūkstančiai specialistų, kurie dar prieš kelis dešimtmečius čia buvo pakviesti gyventi iš visos Sovietų Sąjungos. Pašnekovo teigimu, tokiems žmonėms rasti darbą Visagine yra ypač sunku. ,,Išsilavinę žmonės, kurie daug metų dirbo atominėje elektrinėje ir užėmė aukštas pareigas, žino savo kainą. Mieste yra ,,Visatex” įmonė, kurioje siuvami vyriški kostiumai. Įmonėje sunkiomis darbo sąlygomis dirba apie 700 žmonių, už tai jiems mokami minimalūs atlyginimai. Būtų labai sudėtinga, ypač psichologiškai, siūti kostiumus už 300 eurų per mėnesį buvusiam atominės elektrinės atominio reaktoriaus cecho operatoriui, kuris visą gyvenimą dirbo IAE. Reikia jiems pasiūlyti tokias sąlygas, kurios juos tenkintų, tuomet jie pasiliktų gyventi ir dirbti Visagine”, – apie esamą problemą pasakoja pašnekovas.
,,Kažkada Visaginas buvo atominės energetikos miestas, dabar jis neturi savo krypties. Kokia ateitis laukia miesto priklauso nuo visaginiečių, žinoma, reikia ir valstybės palaikymo, o jei ji nepadeda, tegul nors netrukdo. Seimas dažnai pakeičia įstatymus, kurie dar labiau apriboja galimybes investuotojams įsikurti Visagine. Neretai investuotojai nori nuolaidų ir įvairių skatinimų, todėl mums reikia verslo lengvatų, o darbo vietas mes sukursime patys. ,,Visagino linija” buvo puikus pavyzdys. Šiam baldų fabrikui įkurti lėšas skyrė valstybė, privatus sektorius ir ES parama. Sukurta septyni šimtai darbo vietų, fabrike naudojamos šiuolaikinės technologijos, mokami geri atlyginimai”, – pasakoja pašnekovas.
Savo pavyzdžiu tikisi užkrėsti kitus
Verslininkas įsitikinęs, kad reikia savo pavyzdžiu ir darbais bandyti įkvėpti miesto gyventojus nebijoti imtis iniciatyvos ir kurti darbo vietas. ,,Visagino ateitis ir perspektyva priklauso nuo visaginiečių ir valstybės požiūrio. Mes turime nemažai problemų ir jeigu nesiimsime jokių priemonių, žmonės toliau emigruos. Reikia jiems parodyti, kad Visagine yra perspektyvų ir miestiečių požiūris pasikeis. Norime pradėti nuo savęs, rodyti pavyzdį, kad reikia patiems kažką daryti, o ne laukti kol kažkas – šalies Prezidentė, ar Dievas kažką sukurs ir duos. Kas jei ne mes?”, – retoriškai klausia J. Šuklinas.
Veiklos Visagine buvusiam profesionaliam sportininkui netrūksta. Jevgenijus Šuklinas yra Visagino miesto Tarybos narys, dalyvauja visuomeninėje veikloje, prieš porą metų įkūrė ,,Šuklino olimpinį klubą”. Pagrindinė klubo veikla – organizuoti sporto renginius, tačiau bėgant metams pradėti organizuoti ir kultūriniai renginiai.
Pašnekovas, kartu su geriausiu draugu verslininku Ivanu Chomenko, prieš keturis metus pirmą kartą paragavo verslininko duonos. ,,Esame miesto Tarybos nariai, dažnai važinėjame po Lietuvą ir kitas šalis, organizuojame susitikimus su investuotojais, raginame juos kurti įmones mūsų mieste, tad nejaugi patys jas kursime kitur? Būtų labai nelogiška ir neprotinga, todėl aš nesuprantu, kaip kai kurie politikai ragina žmones kurti darbo vietas, patys nesukūrę nei vienos. Todėl mes bandėme. Pinigus, kuriuos aš uždirbau sportuodamas, o mano draugas iš nuosavos statybos įmonės, investavome į kavinių verslą. Taip sukūrėme apie penkiasdešimt naujų darbo vietų. Kaip mūsų nedideliam miestui, tai nėra mažai”, – teigia J. Šuklinas.
2013 metais draugai Visagine įkūrė piceriją ,,Prestorante”, maždaug prieš metus laiko atidarė ir prabangų kepsnių restoraną ,,Rendez Vous”. J. Šuklinui maisto gaminimas yra hobis, o mintis įkurti piceriją, kilo spontaniškai. Pašnekovas prisipažįsta, kad įkurti maitinimo įstaigą buvo didelis iššūkis, todėl klaidų taip pat neišvengė. ,,Neturėjome patirties, bet pabandėme ir mums pavyko. Maždaug metus laiko generavome savo idėją, keitėme, koregavome planus, aišku, pradžioje neišvengėme ir klaidų. Pavyzdžiui, pirminis picerijos pavadinimas buvo ,,Presto” – itališkas žodis, reiškiantis ,,greitai”. Ji teko pakeisti, nes šis prekės ženklas jau buvo užregistruotas. Tuomet piceriją pervadinome ,,Prestorante”, – prisimena pašnekovas.
J.Šuklinas atvirauja, kad piceriją įkurti buvo lengviau nei restoraną. Didžiausia problema kilo ieškant darbuotojų, tačiau dabar verslininkas džiaugiasi darniu kolektyvu, kuris žino, ką daro.
Vienas iš pagrindinių tikslų, kodėl kilo mintis įkurti antrąją maitinimo įstaigą – prabangų kepsnių restoraną ,,Rendez Vous”, buvo noras įrodyti, kad ir nedidelis miestas gali turėti prabangią maitinimosi įstaigą, kurioje patiekiamas maistas, atvežamas iš tolimiausių pasaulio kampelių. ,,Norėjome parodyti, kad mažas miestas gali ne vien tik cepelinais pavaišinti. Siekėme įkurti aukštesnio lygio restoraną mieste, kuriame butų galima priimti delegacijas iš užsienio ir, apskritai, nustebinti žmogų. Mūsų restorane galima užsisakyti mėsą, atvežtą iš Naujosios Zelandijos, turime visokių midijų, sraigių. Žiūrint iš verslo pusės, galbūt toks spendimas ir nėra labai logiškas, bet mes stengiamės dėl miesto. Restorane yra įrengta ir scena, čia dažnai rengiame koncertus. Mūsų mieste daug muzikantų, todėl kviečiame juos groti ir dainuoti”, – sako Jevgenijus Šuklinas.
Visagine dominuojanti rusų kalba – problema ar privalumas?
Jokia paslaptis, jog Visagine labiausiai paplitusi rusų kalba. Miestas yra daugiakultūrinis – čia veikia ir atskiros lietuvių bei rusų mokyklos, yra įsikūrusi didžiausia Lietuvoje musulmonų bendruomenė. Rusų kalbos paplitimo priežastys yra kelios: pakviesti gyventi ir dirbti žmonės atvyko iš Sovietų sąjungos, dauguma jų buvo rusai, todėl natūralu, kad savo kalbą jie išlaikė. Antra priežastis – Ignalinos atominės elektrinės detalės buvo pagamintos Rusijoje, Ukrainoje, o jų instrukcijos parašytos rusų kalba. Visi IAE darbuotojai atominės elektrinės viduje privalo kalbėti rusiškai, kad nebūtų vertimo klaidų ir nesusipratimų. Laikui bėgant, rusų kalba pasidarė patogesnė bendrauti ir už IAE ribų. Verslininkas J. Šuklinas įsitikinęs, kad rusų kalba nekelia jokių nepatogumų. ,,Prieš dešimt metų Visagine buvo sunkiau susikalbėti lietuviškai nei dabar, bet aš manau, kad tai yra privalumas. Mūsų mieste gyvena 43 tautybių žmonės ir visi jie randa bendrą kalbą. Pagrindinė taisyklė mūsų mieste – kalbėk taip, kad tave suprastų”, – šypsosi J. Šuklinas.
Visaginietė studentė Laura Ragauskaitė šiuo metu studijuoja Vilniuje. Ji sako, kad dominuojanti rusų kalba jos gimtajame mieste nėra problema. ,,Užaugau tarp rusų, galbūt ne visi jie nori kalbėti lietuviškai, tačiau tolerancija vieni kitiems tikrai yra. Baigiau pačią nuostabiausią mokyklą mieste, kadangi bendruomenė nėra didelė, visi puikiai ir draugiškai sutarėme. Pamenu, kai su klase važiuodavome į ekskursijas, jausdavome kitokią aplinką, būdavo keista aplink girdėti lietuviškai kalbančius žmones. Tačiau skirtumas yra tik kalbinis, visą kitą – lygiai taip pat kaip ir visur”, – apie Visaginą pasakoja pašnekovė.
Studentė atvira – dėl paskutiniu metu ištuštėjusio miesto, kvalifikuoto darbo trūkumo, baigusi studijas į gimtąjį miestą grįžti neplanuoja. Džiaugiasi radusi miestą, kuris jai primena namus. ,,Kai kurie Visagino mikrorajonai labai panašūs į Vilniaus. Pavyzdžiui, kai lankiausi Pilaitėje, mane aplankė toks jausmas, lyg būčiau namuose. Tikrai labai panaši vieta, tačiau į Visaginą grįžti neplanuoju. Save matau Vilniuje, šis miestas man patinka”, – tikina pašnekovė.
Nauji gyventojai keičia senuosius
,,Dažnai manoma, jei žmogus kalba rusiškai, jis tapatinasi su Rusijos kultūra ir, žinoma, labiausiai su Rusijos politika. Manau, kad šis požiūris nėra visai teisingas. Žmogus, suprantantis tik rusiškai, seka rusišką žiniasklaidą ir įsisavina dalį propagandos. Bet tuo pačiu jis gyvena Lietuvoje ir gali būti tas žmogus, kuris demaskuos propagandą labai teisingai. Tikiuosi, kad Visagino įvaizdis Lietuvoje kis”, – teigia fotožurnalistas Artūras Morozovas.
Prieš metus Visaginas tapo kauniečio fotožurnalisto Artūro Morozavo namais. Laisvai samdomu fotografu dirbantis A. Morozavas sako, kad dažnai keliauja, todėl jam nebūtina gyventi sostinėje ar Kaune. Pašnekovo teigimu, Visaginas jo gyvenime atsirado labai natūraliai. Sulaukęs užsakymo fotografuoti tautines mažumas, jis nusprendė pradėti nuo Visagino. Fotožurnalistas pripažįsta, kad pirmas įspūdis apie šį miestą buvo klaidingas. ,,Pirmą kartą atvažiavęs į Visaginą, parašiau gana kritinį straipsnį. Mane labiausiai nustebino tai, ką aš pamačiau gyvendamas čia savaitę laiko – Georgijaus juostelės, rusiški užrašai, žmonės, kalbantys rusiškai ir paveikti propagandos. Ir tik vėliau supratau, kad tai yra tik kruopelytė Visagino. Tai, kad yra keletas dešimčių žmonių, kurie ryškiau parodo savo meilę Rusijai ar Kremliui, dar nereiškia, jog taip galime kalbėti apie visus likusius Visagino gyventojus”, – svarsto A. Morozovas.
Pašnekovas priduria, kad Visaginas yra įdomus ir išskirtinis miestas, tačiau dėl tam tikro skirstymo, tai dažniau tampa problema, o ne privalumu. ,,Šis miestas yra įvairus – nėra nei blogas, nei geras. Turbūt čia ir yra pagrindinė Visagino įvaizdžio problema, kad vieni jį bando teisinti, o kiti bando smerkti. Tai daroma per politinę, etninę prizmę. Šis miestas yra tokioje keistoje būsenoje – Lietuva labai keistai žiūri į Visaginą, nes tiksliai nežino, kokie žmonės ten gyvena. Dažniausiai yra piešiama per prorusiško gyventojo prizmę, kuris yra įkalintas kažkur čia ir kuris norėtų prisijungti prie Rusijos, dažnai vartojamos Krymo paralelės, bet ištiktųjų tai visiškai nėra tiesa. Mano gyvenimas čia, kaip tik įrodo, kad Visaginas yra įdomus gerąją prasme”, – svarsto A. Morozovas. Vos porai savaičių dirbti į šį miestą atvykęs žurnalistas, liko sužavėtas nuostabia Visagino gamta, todėl praėjus vieneriems metams, čia jis nusprendė įsigyti būtą.
Miesto ateities vizijos – kokį kelią pasirinks Visaginas?
Fotožurnalistas įsitikinęs, kad Visaginas yra unikalus miestas, puikiai tinkantis gyventi jaunoms šeimoms. ,,Labai dažnai mieste galima pamatyti jauna mamą ar tėtį, stumiantį vėžimėlį. Visaginas vienas sportiškiausių miestų šalyje, čia yra daug profesionalų, aukšto lygio ligoninė, kelios įvairiakalbės mokyklos, vaikų darželiai, kurie kovoja dėl vaikų, o ne vaikai kovoja dėl vietos darželyje. Patrauklios būsto kainos – net už porą tūkstančių eurų galima nusipirkti būstą. Visaginas yra neatsiejamas nuo gamtos – dažnai pristatomas kaip Pašilaičiai Nidoje arba Šilainiai Nidoje. Monolitiniai sovietiniai pastatai ir daugiabučiai stovi tarp pušų. Ryte atsibudęs gali girdėti pušų ošimą ar genio tuksenimą. Dar vienas miesto privalumas – puikus susisiekimas su Vilniumi. Per dieną iš Visagino į Vilnių vyksta šeši traukiniai, kas valandą važiuoja autobusai. Tai daro Visaginą dar labiau patraukliu”, – miestu žavisi fotožurnalistas. A. Morozovas sako, kad gyvendamas šiame mieste, dažnai galvoja apie jo ateitį. Žurnalistas įsitikinęs, kad IAE yra unikalus statinys, todėl reikėtų jį išnaudoti. ,,Labai norėtųsi, kad Visaginas išlaikytų multikultūriškumą, nuostabią gamtą ir atominę elektrinę. Reikėtų juos apjungti į vieną darinį, kuris taptų Lietuvos Islandija”, – nebijoti eksperimentuoti miestui siūlo pašnekovas.
Statant Visaginą iki galo nebuvo suformuoti žemės sklypai. Miestui priklauso labai nedaug teritorijos – iškirsti nedideli medžių plotai daugiaaukščiams namams statyti. Visagine yra tik vienas nuosavas namas, todėl miesto savivaldybė iš privačių sektorių nesurenka žemės mokesčių. Savivaldybė negali pasiūlyti investuotojams sklypų, gamyklų statyboms, nes jų tiesiog neturi. Visi sklypai seniai išpirkti ir privatizuoti. O juos nupirkti iš privataus sektoriaus yra sudėtinga dėl aukštos kainos. Tačiau miesto valdžia bando gaivinti Visagino darbo rinką. Šiuo metu Visagine, buvusio karinio miestelio teritorijoje, vyksta demontavimo darbai. Kitų metų pradžioje čia duris pravers pramonės parkas ,,Smart park”. Čia bus įrengti biurai, konferencijų salės. Visagino savivaldybės merė teigia, kad kol kas dar nėra aišku, kokios įmonės įsikurs. Ji atskleidė, kad kviečiamos susijusios su energetika, tačiau domisi ir kitos, pavyzdžiui, pakuočių gamybos įmonė.