Siuvėjas, suvirintojas ar vairuotojas? Alytui reikia jūsų
Vos prieš 60 metų Alytus buvo nedideliu, dabartinio Lentvario dydžio miesteliu, kuriame gyveno kiek daugiau nei 11 tūkstančių gyventojų. Pradėjus statyti gamyklas, Dzūkijos sostinė tapo šeštu pagal dydį Lietuvos miestu, tačiau atkūrus nepriklausomybę iš Alytaus emigravo beveik 20 tūkstančių žmonių.
Šių metų sausio pirmąją Alytuje gyveno beveik 53 tūkstančiai gyventojų, iš kurių net 14 tūkstančių yra pensininkai. Veikiausiai dėl to jaunesniems miesto gyventojams Alytus atrodo panašus į didelį pensionatą, kuriame didžiausios pramogos yra knygų, pasiimtų iš bibliotekos, skaitymas ir sėdėjimas parke ant suoliuko, o žinomiausios apsipirkimo vietos – dėvėtų rūbų parduotuvės ir turgus.
Lietuvos kontekste neišsiskiria
Statistikos departamento duomenimis per penkiolika metų, nuo 2002-ųjų iki 2017-ųjų, Alytaus mieste gyventojų sumažėjo daugiau nei 18 tūkstančių, iš kurių beveik 17 tūkstančių emigravo.
Pasak Visuomeninės geografijos ir demografijos instituto direktoriaus, profesoriaus, daktaro Donato Burneikos, Alytus neišsiskiria iš kitų Lietuvos regionų. Gyventojų emigracija didžiulė visoje Lietuvoje, tačiau nebūtinai visi išvažiuoja į užsienį. Profesorius pastebi, jog aplink Alytaus miestą susikūrė priemiesčiai, kurių anksčiau nebuvo.
Svarbiausios priežastys, dėl kurių gyventojai palieka Alytų – nedarbas, mažas darbo užmokestis, paslaugų bei perspektyvų nebuvimas.
Nedarbas išlieka didžiulis
2007 metais Alytuje bankrutavo AB „Alytaus tekstilė“. Darbo neteko beveik 1100 darbuotojų. 2008 metais prasidėjus ekonominei krizei, bankrutavo nemažai smulkių Alytaus įmonių. Optimizuodama gamybą tų pačių metų pabaigoje AB „Snaigė“ atleido 300 darbuotojų, vos po kelių mėnesių, 2009 metų žiemą, ji atleido dar 300 darbuotojų. Vos per dvejus metus nedarbas Alytaus regione išaugo 5 kartus.
Situacija dabar taisosi, tačiau labai lėtai. Alytaus teritorinės darbo biržos direktorius Regimantas Mačiulis teigė, kad nedarbas Alytaus regione išlieka viena iš aktualiausių problemų. Mėnesio pradžioje beveik 11 proc. darbingų žmonių neturėjo darbo, o iki ikikrizinio lygio, kai nedarbas mieste buvo vos 3 proc., sugrįžti jau nebesitikima.
„Alytus turėjo labai didelį pramonės potencialą, čia buvo daug stambių įmonių, kurių beveik nebeliko. Dabar dominuoja smulkus ir vidutinis verslas, bet jis nepajėgia sukurti tiek darbo vietų, kiek buvo pramonės gigantuose“, – teigė R. Mačiulis.
Sunkiai atsigaunanti vietos ekonomika privertė dalį gyventojų emigruoti. 2010 metais iš miesto išvažiavo net 3500 žmonių. Po metų dar beveik 2000.
„Kai kurios iš didžiųjų bendrovių bankrutavo ir atsirado nemažai bedarbių, bet laikas nelaukia – tie žmonės, kurie negali sau leisti ilgai likti be darbo, emigruoja“, – teigė ekonomistas Gitanas Nausėda.
Tikisi, kad investicijos į pramonę sustabdys emigraciją
Alytaus miesto mero pavaduotojas Tautvydas Tamulevičius teigė, kad su emigracija kovoti trukdo nedarbas ir maži atlyginimai. Jis mano, kad situaciją mieste galima pakeisti tik į pramonės sektorių pritraukus investuotojų. Panašios nuomonės laikosi ir ekonomistai.
„Jeigu Alytuje atsigautų pramonė ir atsirastų daugiau investuotojų, tada už ko užsikabinti turėtų ir paslaugų sektoriaus įmonės, kurios tiesiog turėtų ką aptarnauti. Tokiu būdu dėl perkamosios galios didėjimo mieste atsiranda būdas plėtoti kirpyklas, maitinimo įstaigas ir kitokio aptarnavimo sferą“, – teigė G. Nausėda.
Deja, šiais laikais gana sunku pritraukti daug darbo vietų sukuriančius investuotojus. Ekonomistas pripažįsta, jog, jeigu gamyba mechanizuota, žmonių reikia ne per daugiausiai. Pavyzdžiui, pramonės parke gamyklą planuojanti statyti baseinų įrangos gaminimu užsiimanti įmonė UAB „Luxe Pools“ ketina įdarbinti 9 darbuotojus. Medienos apdirbimo gamyklą statanti įmonė UAB „Juodas Medis“ planuoja įdarbinti ne mažiau kaip 12 darbuotojų.
Darbo vietos kuriamos specialistams, kurių nėra
Paradoksalu, bet, nors mieste nemažai bedarbių, pritraukti daug darbo vietų sukuriančius investuotojus sunku, nes kai kuriuose ūkio sektoriuose jaučiamas darbuotojų trūkumas. Alytuje trūksta siuvėjų, suvirintojų, tolimųjų reisų vairuotojų. Dalis prieš dešimt metų bankrutavusių įmonių darbuotojų emigravo, kita dalis jau sulaukė pensijinio amžiaus, o jaunimas dirbti pramoniniame sektoriuje nenori.
„Problema yra tame, kad reikalingos profesijos tarp ieškančių darbo žmonių yra nepopuliarios. Ypač tokių profesijų nenori jaunesnio amžiaus žmonės. Profesinio rengimo centrai galėtų paruošti daugiau žmonių, tačiau jaunimas nesirenka tokių profesijų, kurių trūksta“, – teigė R. Mačiulis.
Jaunimo nedarbas Alytuje gana didelis, tačiau R. Mačiulis pabrėžia, jog Darbo birža vykdo mokymus, subsidijuoja įdarbinimą ir jaunimo nedarbas Alytuje yra dvigubai mažesnis nei kitų amžiaus grupių. Deja, didžiausia problema išlieka mažas užmokestis, už kurį jaunimas nėra pasirengęs dirbti.
Alytuje gimęs ir augęs Edvardas Miškinis Alytaus kolegijoje studijuoja buhalterinę apskaitą, tačiau vaikinas nelepia, kad baigęs mokslus veikiausiai išvažiuos laimės ieškoti kitur: „Nemanau, kad Alytuje turėsiu kažkokią ateitį, nebent sugebėčiau įkurt čia sėkmingą įmonę ar rast gerai apmokamą darbą, bet, jei padėtis mieste nepasikeis, vargu ar taip bus“.
Paslaugų gausa nepasižymi
Paklausti, ką laisvalaikiu veikia Alytuje, miesto gyventojai išvardija nemažai užsiėmimų, tačiau pastebi, kad dauguma jų paprastiems alytiškiams ne pagal kišenę.
„Laisvalaikiu vieni eina į klubus, barus, yra sporto rūmai, kuriuose yra baseinas, sporto salės, savigynos kursai, kino teatras, kelios tikrai neblogos kavinės, kartingų trasa“, – teigė E. Miškinis.
„Dažniausiai miestas atgyja savaitgaliais, kada jauni žmonės eina į miestą „išgert“. Eina į miškus ar nuošalesnes vietas, nes barų Alytuje yra tik tiek, kiek ant vienos rankos pirštų.“ – teigė Saulius Ražanauskas.
Vis dėlto T. Tamulevičius yra kitokios nuomonės. Pasak jo, pramogų atsiranda vis daugiau. Jaunimo parke planuojama įrengti riedlenčių parką ir parkūro aikštelę, bendruomenės užimtumo centre jaunimas gali pažaisti kompiuterinius žaidimus ar užsiiminėti sportu, o į mišką gerti eina tik visai praradę viltį rasti kažkokį mėgstamą užsiėmimą.
Visi kalbinti alytiškiai paminėjo, kad norėdami nusipirkti rūbų miesto gyventojai eina į turgų arba į padėvėtų drabužių parduotuves, kurių mieste labai daug.
„Kiek aš žinau, žmonės patenkinti tuo, ką siūlo turgus, kartais neradę to, kas patiktų Vilniuje ir Kaune, nusiperka būtent ten. Tačiau reikia pripažinti, kad nemažai alytiškių važiuoja apsipirkti į sostinę, Kauną, ypač jei planuoja pirkti stambesnius daiktus – baldus, buitinę techniką – nes Alytuje pasirinkimas nėra didelis“, – teigė Kornelija Mykolaitytė.
Pasak prof. dr. D. Burneikos, Lietuvos gyventojų mobilumas yra smarkiai išaugęs ir norėdami apsipirkti dauguma žmonių nekreipia dėmesio, važiuoti 10 ar 30 kilometrų. Vis dėlto profesorius mano, kad tai gali paskatinti emigraciją ir įžvelgia vietos valdžios neveiksnumą.
„Kodėl Alytuje neatsirado didelio prekybos centro, sunku pasakyti. Tikriausiai tam įtakos turėjo miesto valdžios sprendimai. Jos noras ar nenoras pritraukti investuotojus į paslaugų sektorių. Ne vien Alytus turi tokių problemų, kai kažkas kažko nepadaro. Pats Alytus čia niekuo dėtas, jo dydis ir rinka tikrai leistų išlaikyti didelį prekybos centrą“, – teigė prof. dr. D. Burneika.
Miestas pramonei turi būti pasiruošęs
Visi pašnekovai sutinka, kad norint sustabdyti emigraciją iš Alytaus, reikia pritraukti daugiau investicijų, tačiau norint jas pritraukti, reikia tam pasiruošti.
Alytaus mero pavaduotojas T. Tamulevičius mano, kad savivaldybė jau turėtų ieškoti vietos Laisvajai ekonominei zonai, kurioje galėtų įsikurti didesni investuotojai. Tačiau apgailestauja, kad tai priklauso nuo nacionalinės valdžios interesų, nes visoje Lietuvoje dar yra nemažai neužpildytų Laisvųjų ekonominių zonų.
Ekonomistas G. Nausėda pastebi, kad norint vystyti pramonę svarbiausia turėti gerą susisiekimo infrastruktūrą ir specialistus, kuriuos paruoštų vietos profesinio rengimo centrai ir aukštosios mokyklos. Tačiau Alytaus regioninės darbo biržos direktorius R. Mačiulis mano, kad žmonės nėra nusiteikę dirbti.
Veikiausiai net ir sukūrus naujų darbo vietų pramonės sektoriuje, Alytus ir toliau mažės, nes žmonės nėra linkę persikvalifikuoti ir užimti naujai sukurtas darbo vietas.