Elektrėnus vienijanti jėga – teatro festivalis „Felicija“
Garsus vokiečių rašytojas ir kritikas Tomas Manas yra pasakęs: „Menas – pats žavingiausias, pats griežčiausiais, pats džiugiausias ir geriausias simbolis amžimo, nepavaldaus protui žmogaus veržimosi į gėrį, tiesą, tobulybę.“ Šiuos rašytojo žodžius puikiai atspindi kas dvejus metus Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje vykstantis teatro festivalis „Felicija“. Taigi kuo šis festivalis ypatingas? Kas vis dėlto yra ta „Felicija“?
Festivalio eisena. „Versmės“ gimnazijos archyvo nuotr. Devynioliktus metus skaičiuojanti istorija
„Felicijos“ istorija prasidėjo prieš 19 metų, kai 1998 metais vos šešerius metus Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje dirbanti lietuvių kalbos mokytoja Elvyra Kasperavičienė, vedama meilės teatrui, mokyklos direktoriui Egidijui Kontrimui pasiūlė suorganizuoti teatrų festivalį, kuriame dalyvautų visa mokykla – ne tik mokiniai, bet ir mokytojai. „Kai šią idėją su direktoriumi paskelbėme gimnazijos mokytojų pasitarime, sulaukėme visokių reakcijų: ir nemalonių replikų, ir palaikymo. Tačiau neigiamos reakcijos nesustabdė“, − sugrįžusi į prisiminimus šypsosi festivalio organizatorė E. Kasperavičienė. Anot Kasperavičienės, tokio festivalio pasisekimo niekas nesitikėjo. „Po pirmojo festivalio ne tik mokykla, bet ir visas miestas ūžė. Tada man atrodė, kad padarėme kažką neįtikėtino. Šis festivalis mane įprasmino ir sužadino meilę teatrui daugelio žmonių širdyse, o tai buvo pagrindinis mano tikslas“, − prisimena jau devintąją „Feliciją“ organizuojanti Elvyra Kasperavičienė.
Festivalio vardas Felicija buvo sugalvotas ne be priežasties. Anot teatro šventės organizatorės Elvyros Kasperavičienės, Felicijos vardą padėjo išrinkti kalendorius. „Kai galvojome festivalio pavadinimą, kažkas pasiūlė pažiūrėti į kalendorių. Pasižiūrėję vardadienius ir radome šį skambų vardą“, − sako E. Kasperavičienė. Felicijos vardas nulėmė ir festivalio himno „Feličita“ atsiradimą, kurį išgirdusi gimnazijos bendruomenė mintyse visada prisimena Elektrėnų „Feliciją“, o per kūną perbėga šiurpai.
Teatro festivalio „Felicija“ tradicijos
Festivalis savo struktūrą yra išsaugojęs nuo pat pirmosios „Felicijos“. Teatro festivalis visada vyksta dvi dienas, dažniausiai balandžio mėnesį. Festivalio pirmoji diena – penktadienis − prasideda eitynėmis po miestą. Tada abiejų dienų dalyviai, pavirtę personažais, lydimi dainų, skanduočių ir geros nuotaikos, žygiuoja miesto gatvėmis ir skelbia žinią – gimnazijoje prasidėjo ilgai laukta šventė. Po eisenos žiūrovai ir dalyviai renkasi mokyklos aktų salėje ir tada skelbiamas teatrų festivalio „Felicija“ atidarymas. Kiekvieno atidarymo metu vyksta įspūdinga programa ir, skambant fanfaroms, kyla tų metų „Felicijos“ nominacija – mokyklos technologijų mokytojo Henriko Vaišvilos pagaminta daili medinė statulėlė. Festivalio vedėjai visada būna mokyklos mokiniai, kurie scenoje sukuria tam tikrus personažus. Taip pat kiekvienais metais abejose pasirodymų dienose dalyvauja ir gerai žinomi, profesionalūs aktoriai, tokie kaip: Nijolė Narmontaitė, Kristina Kazlauskaitė, „Liūdni Slibinai“, Ramūnas Cicėnas, Giedrius Savickas, Virginija Kochanskytė, Jokūbas Bareikis, Ilona Balsytė ir kiti.
Teatrų festivalis „Felicija“ vyksta kas dvejus metus, tačiau buvo ir išimčių, kai festivalis vyko kas trejus, ar net ketverius metus. Vidutiniškai vieno festivalio metu yra pristatoma 18 spektaklių. Teatro šventę kasmet vainikuoja apdovanojimų ceremonija, dalyvių vadinama „festivalio fiesta“, kuri aktoriams – mokyklos mokiniams – prilygsta Oskarų įteikimo ceremonijai. Visi dalyviai antrosios dienos vakare renkasi į teatro kavine virtusią mokyklos valgyklą, skanauja tortą, dalinasi patirtais įspūdžiais bei kartu džiaugiasi apdovanojimais, kuriuos skiria speciali komisija – praėjusių „Felicijos“ festivalių laureatai.
Festivalio nuotaikomis pradedama gyveni iš anksto
Teatro festivalis „Felicija“ – tai ne tik dvi dienas vykstantis renginys, tačiau ir daug laiko pareikalaujantis pasiruošimo procesas. Nors šventė vyksta jau įpusėjus pavasariui, jos nuotaikomis pradedama gyventi jau žiemos pabaigoje. Tada ruošiasi visi – ir klasių auklėtojai, kurie tampa režisieriais, ir mokiniai, kurie atlieka vaidmenis, ir visi mokytojai – kurie taip pat rengia įspūdingus pasirodymus ir juos pristato „Felicijos“ uždarymo metu. „Mokykloje mokosi apie 500 gimnazistų, iš jų daugiau nei 300 pasirodo „Felicijos“ spektakliuose. „Felicija“ – tai lyg gimnazijos atlaidai, kurie suvienija visus – mokyklos mokytojus, mokinius, kitus darbuotojus bei visą miesto bendruomenę. Net festivalyje dalyvavę „Liūdni slibinai“ klausė, kodėl šioje mokykloje taip gera, iš kur čia ta stebūklinga energija“, − šypsosi E. Kasperavičienė.
Profesionalūs aktoriai prisimena gimnazijos teatro festivalį
Elektrėnuose vykstančiame teatro festivalyje „Felicija“ dalyvavęs aktorius Jokūbas Bareikis neslėpia, kad laikas šiek tiek atitolino jį nuo „Versmės“ gimnazijos organizuojamo festivalio detalių prisiminimų, tačiau šį festivalį aktorius apibūdina kaip reikalingą ir naudingą veiklą. „Aš nesu dalyvavęs daugelyje jaunimo festivalių, tačiau mane nustebino mokinių iniciatyva ir ambicijos. Čia viskas atrodė pakankamai profesionaliai suorganizuota, apgalvoti mokinių, svečių pasirodymai, veiklos. Jaunimui reikalinga veikla, kur jie galėtų išreikšti save kūrybiškai. Vieni šoka, kiti dainuoja, dar kiti vaidina, o ši veikla, įvilkta į festivalio rūbus, sudaro visumą“, − savo nuomone apie „Feliciją“ dalinasi aktorius J. Bareikis.
Kad tokie renginiai jaunimui yra reikalingi pritaria ir aktorė Virginija Kochanskytė, kuri taip pat yra dalyvavusi Elektrėnuose vykstančiame teatrų festivalyje. „Šis festivalis įsiminė jaunų žmonių entuziazmu ir žaižaruojančia kūrybine energija. Tokie renginiai jaunimui reikalingi, nes jei taip nebūtų, tai jaunimas su tokiu kūrybiniu užsidegimu juose nedalyvautų. Ko gero, tokio renginio gimnazijoje nebūtų be teatro menu besidominčių ir atsidavusiai jį puoselėjančių mokytojų. Jų gimnazijoje yra net keletas. Daugiau tokių mokytojų būtų, daugiau būtų idealizmo“.
„Felicija“ – puiki proga mokytojams ir mokiniams susidraugauti
„Felicijos“ uždarymo programą rengia mokytojai. Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos fizikos mokytoja Vida Minkevičienė, paklausta, ką pedagogei reiškia „Felicija“ ir kodėl kiekvienais metais ten pasirodo, ilgai atsakymo neieško: „Šis teatro festivalis – tai jėga, kuri paliečia visus. Tai lyg mokyklos veidas. Mane žavi tai, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai pamiršta savo laisvalaikį, jie taip pasineria į „Felicijos“ ruošimąsi, kad repeticijos kartais vyksta ne tik dieną, bet ir labai vėlų vakarą. Nedalyvauti „Felicijoje“ – tai lyg atitrūkti nuo mokyklos gyvenimo. Taip pat šis renginys puiki proga mokytojams ir mokiniams susidraugauti, jis tarsi visus suvienija“.
Galimybė atskleisti savo talentus
Festivalio „Felicija 2015“ vedėja, būsima komisijos narė Miglė Pranckevičiūtė sako, kad šis festivalis – tai renginys, kuris patraukia teigiamomis emocijomis. „Felicija“ pakylėja, jautiesi lyg ant sparnų. Manau, ne vien aš taip jaučiuosi, o ir kiti – juk bilietus išgraibsto per dieną, o ir salė būna sausakimša. Tai laikas, kai atiduodi visą save, tai lyg visų mokslo metų kulminacija. Tokie renginiai yra labai reikalingi, nes tai puiki galimybė kiekvienai asmenybei atsiskelisti, parodyti, o galbūt ir atrasti savo kūrybiškumą, drąsą ir daugelį kitų būdo bruožų, kurių, daugelis kasdieniniame gyvenime neparodo“.
„Felicija“ įskiepija meilę teatrui
Monika Stanulionytė, „Felicija 2013“ festivalio laureatė, statulėlę gavusi už geriausią moters vaidmenį, dar ir šiandien netveria savame kailyje: „Ši teatro šventė man – tai geriausias prisiminimas iš mokyklos. Tai gero adrenalino pliūpsnis, nauja patirti, naujos emocijos. Mane labiausiai žavi tas pasiruošimo laikas, kai ir mokytojai, ir mokiniai repetuodavo savo pasirodymus, įdėdavo visas pastangas, negailėdavo savo laiko. Kai gavau nominaciją už geriausią moters vaidmenį, negalėjau patikėti, kad jis yra skirtas būtent man, tai man suteikė didelės motyvacijos ateičiai. Po pirmojo pasirodymo festivalyje aš pamilau teatrą, tai tapo mano gyvenimo dalimi. Ši teatro šventė suteikia noro ir toliau visur dalyvauti, vaidinti, atskleisti save. Mano manymu, tokie renginiai kaip „Felicija“ yra reikalingi ir galbūt net būtini kiekvienoje mokykloje, nes vien tik galimybė pasirodyti scenoje, tobulėjimas ruošiantis yra būtini dar besiformuojančiai asmenybei. Čia kiekvienas gali atsiskleisti tiek fiziškai tiek dvasiškai. „Felicija“ – tai dalykas, dėl kurio norisi grįžti į mokyklą“.
Elekrėnų „Versmės“ gimnazijoje vykstantis teatro festivalis „Felicija“ – didelė šventė ne tik dar besimokantiems, jau baigusiems mokyklą mokiniams, o ir mokytojams bei visai mokyklos ir miesto bendruomenei. Jau balandžio 28 ir 29 dienomis „Felicija“ švęs devintąjį gimtadienį, į kurį kviečia ne tik mokyklos bendruomenę, bet ir kiekvieną norintį prisiliesti prie teatro, norintį susipažinti su šia vienos mokyklos tradicija ir patirti neįkainuojamų emocijų.
