Simona Vilkaitė: Feisbuke reikia elgtis taip, kaip tu elgtumeisi realiame gyvenime
Nuo šiol Feisbuke galima pranešti apie įrašus, kuriuose gali būti užuominų apie savižudybę. O naujausi tyrimai rodo, kad esame vis labiau priklausomi nuo socialinių tinklų. „Socialus marketingas“ projektų skyriaus vadovės Simonos Vilkaitės nuomone, reikia mokytis ir mokyti kitus, kaip teisingai naudoti socialinius tinklus, kad jie nedarytų mums žalos. „Jei esi susikūręs anketą tikru vardu ir pavarde, turi labai gerai pagalvoti, ar nori pasakyti tai, ką galvoji, ir ar pasakytum tai viešumoje“, – „Start FM“ laidai „Per studento prizmę“ sako pašnekovė.
Simona Vilkaitė. Asmeninio archyvo nuotr. – Neseniai Feisbuko įkūrėjas Markas Zuckerbergas paskelbė, kad Feisbukas kovos su savižudybėmis. Vienas iš būdų – stebėti, ar vartotojų įrašuose nėra užuominų apie savižudybę. Pastebėjus užuominas, siūlyti pagalbą. Ar tai rodo, kad nebeliko ribos tarp realaus ir virtualaus gyvenimo?
Labai gaila, kad jaunimas išreiškia save, kalbėdamas apie tai internete. Taip pat gaila, kad juos užgaulioja internete. Nemanau, kad kovojimas yra interneto ar portalų kūrėjų reikalas. Tai yra žmonių psichologija ir jų aplinka, kurioje jie auga. Nereikia sureikšminti tinklo ir sakyti, kad nebėra atskirties ir žmonės viską daro internete, net žudosi čia.
Gerai, kad atsirado galimybė pranešti apie turinį, susijusį su savižudybe. Tačiau gaila, kad tai atsitiko prieš mėnesį, kai viena mergina, filmuodamasi tiesiogiai, nusprendė atimti iš savęs gyvybę. Daug vartotojų bandė rodyti, kad turinys netinkamas ir turėtų būti išimtas, tačiau jis kokią parą vis tiek išbuvo internete. Tai Feisbukas dabar prie mygtuko „šlamštas“ pridėjo mygtuką „tai yra turinys, susijęs su savižudybe“. Toks įrašas yra ištrinamas.
Reikia ne galimybės pranešti, kad žmogus nuliūdęs ir galbūt linkęs į savižudybę, bet daugiau edukacijos apie tai, kaip reaguoti į komentarus internete, kaip reaguoti, kai įkeli nuotrauką ir sulauki nemalonaus grįžtamojo ryšio. Kai pradėsime to mokytis, nebereikės kalbėti apie globalų mygtuką prieš savižudybes.
– Ar galime spręsti apie žmogų ir suprasti, kokia jo asmenybė iš Feisbuko profilio?
Tai yra kanalas, kuriame turi save reprezentuoti. Internete tu vis tiek kuri savo veidą ir įvaizdį. Žmonės kartais mano, kad jei komentuoju ir keikiuosi Feisbuke, tai nieko tokio – aš gyvenime toks nesu. Bet iš tikrųjų tai yra tavo atspindys ir dalis kasdienybės. Jeigu sėdėdamas prie kompiuterio parašai blogą komentarą, įžeidinėji, bandai pašiepti žmones, tai tampa tavo atvaizdu ir veidrodžiu. Juk kai pakomentuoja nepažįstamas žmogus, pasižiūri, kaip atrodo jo profilis. Aš asmeniškai labai pasitikiu feisbuko anketa. Netgi priimdami darbuotojus, pasižiūrime, kaip jie atrodo Feisbuke.
– O neteko nusivilti? Feisbuke atrodė vienaip, o realybėje – visai kitaip?
Yra posakis „nespręsk apie knygą iš jos viršelio“. Kai pamatai žmogų, negali sakyti, kad man jis nepatiks. Tačiau, man penkis metus dirbant socialinių tinklų sferoje, nuėjus į Feisbuką, išlenda tokios mikro dalelės – galiu pradėti šiek tiek grupuoti žmones. Aišku, yra privatumo nustatymai ir jei pamatai, kad žmogaus anketa privati, negali iškart jo nurašyti, kad slepia ką nors blogo. Gal kaip tik žmogus žino, kaip elgtis su socialiniu tinklu, nes yra privatus ir ne kiekvienam rodosi. Man dar nėra tekę susidaryti tokios nuomonės, kurią reikėtų vėliau keisti, susitikus gyvai. Feisbukas papildo žmones.
– Naujausi tyrimai parodė, kad žmonės kaip niekada yra priklausomi nuo išmaniųjų telefonų, jie negali ilgai išbūti neprisijungę prie socialinių tinklų. O Feisbuke vidutiniškai praleidžia apie 50 minučių per dieną. Jūsų nuomone, tai daug ar mažai?
Aš manau, kad tai yra ypač daug, tačiau nereikia to sureikšminti. Mes esame mobilūs žmonės. Anksčiau bėgdavome žiūrėti televiziją ir buvome prilipę prie ekranų, kažkada žmonės skaitė laikraščius ir buvo prilipę prie jų. Tai tiesiog natūrali evoliucijos dalis. Kiekvienas atsirenka, kiek nori būti socialiniame tinkle. Ir kol žmonės randa, kodėl ten būti, tai yra tikrai geri skaičiai.
– Kaip naudoti Feisbuką, kad jis nedarytų mums žalos?
Feisbuke reikia elgtis taip, kaip tu elgtumeisi realiame gyvenime. Daryti tai, kas tau nedarytų žalos realiame gyvenime. Jei esi susikūręs anketą tikru vardu ir pavarde, turi labai gerai pagalvoti, ar nori pasakyti tai, ką galvoji, ir ar pasakytum tai viešumoje. Tai ypač svarbu.
Socialinis tinklas pradeda kenkti tada, kai tu pradedi ieškoti smegenų ne toje vietoje ir laužyti standartus – susikuri anketą ne savo vardu, pradedi būti žmogumi „x“. Kol žmonės to nedaro, nes gyvenime to turbūt nedarytų, tol viskas yra gerai.
– Kiek apie save turėtume atskleisti socialiniuose tinkluose?
Kiekvienas žmogus turėtų kalbėti ir komunikuoti tiek, kiek jis supranta, kad jam pačiam tai nepakenks gyvenime. Jei tu išvykęs atostogauti ant savo namų durų neužklijuoji didelio lapelio su užrašu „aš atostogauju. Mano namai tušti dvi savaites, susitiksime tada“, tai kodėl tada Feisbuke viešai paskelbi įrašą, kad atostogauju ir manęs nebus dvi savaites?
Jeigu nori teisingai naudoti tinklą, tu pasivadinsi savo vardu ir pavarde, susirasi savo vaikystės draugus, bendrausi su jais ir viską darysi taip, kaip norėtum daryti. Jei neatskleisi per daug, tai ir teigiamos informacijos iš to išpeši – kai kurie susiranda darbą socialiniame tinkle, pirmąsias meiles, bendraklasius. Čia tikrai yra labai daug ir gražių dalykų, apie ką ir yra socialiniai tinklai – apie bendravimą ir sujungimą, apie turinį, kuris turėtų mums tikti ir patikti.
Interviu su „Socialus marketingas“ kūrybos projektų vadove Simona Vilkaite transliuotas „Start FM“ radijo laidoje „Per studento prizmę“. Šios laidos įrašo galite paklausyti čia:
