Neurologė Rūta Mameniškienė: geram miegui svarbiausia tinkama aplinka

Kovo 21 d. tarptautinė miego diena minima visoje Europoje. Šią dieną skatinama atkreipti dėmesį į miego sutrikimus ir kokią žalą netaisyklingi miego įpročiai gali sukelti žmogaus organizmui. Nors miegas yra gyvybiškai svarbus, neretai žmonės susiduria su įvairiais miego sutrikimais, kurie neleidžia tinkamai pailsėti. Apie tai plačiau „Start FM“ laidoje „Per studento prizmę“ kalbėjo Vilniaus universiteto Santariškių klinikų neurologė Rūta Mameniškienė.

– Kokia yra rekomenduojama miego trukmė?

Suaugusiam žmogui yra rekomenduojama miegoti aštuonias valandas. Kam užtenka septynių, kam užtenka šešių, o kam reikia dešimties. Miegoti tiek reikėtų, kad ryte pabustum žvalus, pailsėjęs, išsimiegojęs ir energingas

– Kokia žala gali būti, jeigu dažnai miegosime trumpą laiką?

Viskas priklauso nuo to, kiek to trumpo miego bus. Jeigu yra nuolatinis jo stygius, nuolatinis trūkumas, tai aišku pirmiausia kenčia dėmesys, atmintis, keičia reakciją, o ilgainiui vystosi ir kitos lėtinės ligos. Yra įrodyta, kad asmenys, kurie miega per mažai, kurių miegas yra nekokybiškas, suserga cukriniu diabetu, vystosi pirminė arterinė hipertenzija, trinka cholesterolio balansas, vystosi dislibidemijos, atsiranda depresijos, nerimai ir daugybė kitų lėtinių ligų.

– O kaip būna, jeigu mes per daug miegame?

Iš tikrųjų, tai tyrimai rodo, jog tie, kurie miega ypatingai daug, daugiau negu 10 valandų, jų mirtingumo procentas irgi yra didesnis. Panašus kaip tų, kurie miega itin mažai. Sunku pasakyti: galbūt jie miega todėl, kad neturi kokybiško miego nakties metu ir jaučiasi nuolat nepailsėję ir turi miegoti. Galbūt tie, kurie miega ilgai jau turi kažkokią lydinčią patalogiją, todėl jiems reikia to ilgo gulėjimo, jie blogai jaučiasi. Tas ir lemia tokius statistinius duomenis. Negaliu pasakyti, kad jeigu miegosi ar gulėsi ilgai, tai jau čia bus labai blogai. Turbūt didesnį blogą poveikį sukelia tas miego trūkumas ir nekokybė.

– O kas sukelia nemigą?

Nemigos priežasčių gali būti labai daug. Yra ta pirminė nemiga, kai yra smegenyse patalogija ir žmogus negali užmigti. Bet dažniausia priežastis, tai turbūt yra gyvenimas. Stresai, įtampa, nuovargis, mintys, kurių negali žmonės atsikratyti; aišku mokslai, ruošimasis ir paskaitoms, ir atsiskaitymams. Visa tai sukelia blogą miegą, be to yra kai kurios ligos, kurios trukdo gerai išsimiegoti nakties metu ir tuomet vėlgi, žmogus atsikelia nepailsėjęs, pavargęs, nuolat nori prigulti, pailsėti.

– Ar yra įmanomas nemigos gydymas be vaistų?

Taip, žinoma. 80proc. atrodo, kad padeda ne medikamentai, o tiesiog ta vadinama miego higiena: susitvarkymas savo gyvenimo, miego režimo, savo aplinkos ir tada nereikia vaistų.

– Kokios įtakos mūsų miegui turi aplinka, kurioje mes miegame?

Aplinka yra labai svarbi. Miegamasis turi būti išvėdintas, patalynė turi būti drobinė, neturėtų būti sintetikos ir neturėtų būti šviesos: televizoriaus, telefono ir visų kitų elektronikos prietaisų, kurių skleidžiama šviesa taip pat sutrikdo miegą. Iš tikrųjų darbas su kompiuteriu, televizoriaus žiūrėjimas arba telefonai – jie spinduliuoja mėlyną šviesą. Ta mėlyna šviesa veikia gana aktyviai į mūsų smegenų tam tikras struktūras. Jeigu minėtumėme konkrečiai, tai veikia konkorėžinę liauką, kuri išskiria hormoną melatoniną, kuris padeda mums užmigti, pasiruošti miegui. Tai būtent mėlyna šviesa sutrikdo tos liaukos veiklą, nes tuo metu neišskiriamas melatoninas ir tuomet yra sunku užmigti.

– Kokie yra dažniausi miego sutrikimų atvejai Lietuvoje?

Kaip ir minėjote anksčiau, tai yra nemiga. Antroje vietoje turbūt būtų padidintas mieguistumas. Toliau galėtų būti miego sutrikimai, kuriuos mes vadiname parasomnijomis ir judesių sutrikimai miego metu.

– Kokį poveikį mūsų miegui daro pastovūs poguliai, dar vadinami pietų miegu?

Žiūrint apie kurią amžiaus grupę mes kalbame. Jeigu tai yra studentai, kurie gula vėlai, nes turi ruoštis atsiskaitymams ir po to dieną numiega, tai jie atsistato savo jėgas padeda atminčiai susitvarkyti, pasidėti tuos visus įvykius ir išgyvenimus ten, kur juos reikia pasidėti, kad vėliau prisimintum. O jeigu mes kalbėtumėme apie vyresnius žmones, kurie blogai miega naktį ir tada prigula dienos metu, tai lazda turi du galus, nes dienos metu numigęs, žmogus atima iš savęs dalį nakties miego. Dieną pamiegojus, vakare negali užmigti. Aišku, jeigu reikia mokytis vakare, tai tas tik į naudą, bet jeigu tu numigai ir paskui vakare vėl nori užmigti saulutei leidžiantis, tas būna sunku.

– Ar kofeino vartojimas tikrai gali numalšinti norą miegoti?

Labiau budrumą skatina ir žvalumą sukelia žalia arbata. Ji taip pat turi kofeino. Tad taip, kofeino vartojimas šiek tiek atitolina norą miegoti.

O kaip energetinių gėrimų vartojimas? Ar tai tikrai prablaško, ar tai tik paties žmogaus įsitikinimas?

Manau, kad prablaško, bet lazda turi du galus. Iš tikrųjų, energetiniai gėrimai yra nesveika ir kavos perdozuoti taip pat nėra sveika. Tad studentams visiems linkiu geriau pamiegoti ir susitvarkyti savo rėžimą, mokytis viso semestro metu, o ne tik per sesiją.

Interviu su Vilniaus universiteto Santariškių klinikų neurologe Rūta Mameniškiene transliuotas „Start FM“ radijo laidoje „Per studento prizmę“. Šios laidos įrašo galite paklausyti čia:

Patalpinta: Interviu, Naujienos