Amžius

Šiuo metu atsiradusi nauja tendencija – teisėjais pradedi dirbti vis jaunesni. Ar jaunystė dirbant teisme yra privalumas, teisėjas A. Valantinas sako negalintis į šį klausimą vienareikšmiškai atsakyti. „Mano nuomone, teisėjais turėtų tapti jau brandūs žmonės, bet ta branda nebūtinai yra siejama su amžiumi. Kartais ir senas gali būti nebrandus, o kitas žmogus – jaunas jau gali būti labai brandi asmenybė su savo vertybėmis, su gyvenimo supratimu“, – įvardija svarbiausią kriterijų tampant teisėju. Kita vertus, pasak A. Valantino, jaunimas turi daug privalumų: mokslai baigti „šiais laikais“, galbūt netgi užsienio universitetuose, jų teorinės žinios yra puikios. Nepaisant to, teisėjo darbui reikalinga ir gyvenimiška patirtis.

2015 metais Lietuvoje teisėjų amžiaus vidurkis buvo 50 metų.

Bylos

Vidutiniškai 2015 m. teismai išnagrinėjo: 1550 bylų per dieną. Per 2015 metus gauta daugiau nei 300 tūkst. bylų. Dažniausiai teisėjo žinioje būna kelios arba net keliolika bylų, todėl nemažai laiko užima pasiruošimas kiekvienam posėdžiui. (žr. Pasiruošimas).

Darbo užmokestis

Tikriausiai viena labiausiai paplitusių nuomonių apie teisėjus, kad jų uždirbamas atlygis yra didžiulis. Teisėjas A. Valantinas sutiko, kad jie uždirba daugiau nei dalis darbuotojų Lietuvoje, tačiau atlygis susijęs su stipriais emociniais iššūkiais (žr. Emocija).

Teisėjų atlyginimai yra vieši, todėl visi svajojantys apie žarstomus milijonus turėtų žinoti, kad vidutinis Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėjo darbo užmokestis – 2285 eur., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo – 2252 eur., Lietuvos apeliacinio teismo – 2239 eur., Apygardų ir apygardų administracinių teismų – 2060 eur., Apylinkių teismų – 1641 eur.

Emocija

Emocinis krūvis dirbant teisėju tenka nemažas – atsakomybė dėl teisingo sprendimo, jausmai negali daryti įtakos darbui. A. Valantinas mano, kad reikia atsiriboti nuo to, ką jauti: „Teisėjas negali niekaip parodyti savo emocijos, ypač posėdžių salėje, bet kad nuo jų neįmanoma atsiriboti – irgi faktas. Teisėjas su tomis emocijomis gyvena, niekur nuo to nepasislėpsime. Teisėjas irgi tik žmogus.“

Įrodymas

Teisėjo nuomonė, priimant sprendimus, nieko nereiškia, jai pagrįsti reikalingi įrodymai. „Ne vienas teisėjas yra patyręs tą situaciją, kai tu, kaip žmogus, supranti, kad, ko gero, ten buvo ne taip, bet teisinis dalykas toks ir yra, kad savo nujautimą ir supratimą turi pagrįsti objektyviais duomenimis, kuriuos gali arba negali pripažinti įrodymais. Tu negali parašyti „mano nuomone“, viską turi pagrįsti“, – teisinių argumentų svarbą savo darbe pabrėžia A. Valantinas, teigdamas, kad teisme „buvo ne taip“ neegzistuoja, jei to negali argumentuoti.

Laikas

2015 m. vienas posėdis vidutiniškai truko apie 4 val. 20 min., o bendra posėdžių trukmė – 111 val.

Taip pat A. Valantinas išsidavė, kad dažnai pasilieka skaityti bylų ir po darbo ar net savaitgaliais: „Labai sunku sutilpti į tas valandas „Nuo… iki“, nes teisėjas tokių valandų net ir neturi“.

Vaikštinėjant Lietuvos apeliacinio teismo koridoriais sutikti teismo darbuotojai taip pat pripažino, kad darbo valandų neskaičiuoja.

Namai

Uždaryti teismo duris – dar nereiškia išeiti iš darbo, dažnai visi rūpesčiai ir emocijos keliauja kartu, o mokėjimas atsiriboti ateina tik įgijus daugiau patirties, įsitikinęs A. Valantinas. „Neparsinešimas namo ateina su laiku, kada tu sugebi to neparsinešti, bet ypač jauni teisėjai, aš įsivaizduoju, kad „sėkmingai“ parsineša tas problemas, tas emocijas ir su jomis būna, bet visa tai ateina su amžiumi, su patirtimi ir sugebėjimu tvarkytis su savimi“, – sako teisėjas, akcentuodamas, kaip svarbu išeiti iš darbo. Anot jo, užsidarius į ratą, kur tik darbas, darbas, darbas, greitai gali iškrauti „vidinis akumuliatorius“, o būti gyvam vien tik darbu – neįmanoma.

Skaitymas

Svarbią teisėjo darbo dalį sudaro skaitymas, kuris priklauso nuo bylos dydžio: viena gali būti šešiasdešimties tomų, kita – dviejų. Beveik visa informacija teisme yra rašytinė ir tik per posėdį kai kurie dalykai girdimi.

Pasiruošimas

Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas A. Valantinas sako, kad pasiruošimui bylai skiria labai daug dėmesio. „Kaip tu pasiruoši prieš tai, kaip tu gerai žinosi bylos medžiagą, taip sėkmingai tu vesi procesą ekonomiškumo ir klausimų tikslumo prasme. Jei esi neskaitęs bylos, tai į posėdį net kojos nekelk, bylą turi žinoti geriau už visus, žinoti visus niuansus, tada tavo ir klausimai, ir procesas bus tikslesni, trumpesni. Proceso dalyviai labai pajaučia, ar teisėjas žino bylą, ar šiaip kažkur plaukia paviršiumi bendrais klausimais“, – apie namų darbų reikšmę kalba teisėjas.

Vidinis konfliktas

Kalbėdamas apie vidinį konfliktą A. Valantinas mano, kad teisėjui įstatymas suteikia gana daug galios priimant teisingiausią sprendimą. Kalbant apie sankcijas, būna tam tikros nusikalstamos veikos, kur sankcijos ribos įstatyme yra nuo iki, bet, pasak A. Valantino, yra ir tokių, kur kitos bausmės nepaskirsi, tik laisvės atėmimą, o teisėjas mato, kad tas žmogus dar nėra vertas kalėjimo, todėl naudojasi bendroje dalyje esančiomis normomis, kur teisingumas, protingumas leidžia motyvuotai argumentuojant daryti tam tikrus sprendimus. „Aš manau, kad teisėjas šiandien turi pakankamai instrumentų. Tas, kuris iš tikrųjų yra teisėjas, jeigu taip galima sakyti, tas, kuris išjaučia tą situaciją, kuris neformalizuoja bausmės skyrimo, o tikrai pergalvoja, kuri bausmės paskirtis būtų pati tikriausia ir teisingiausia, toks teisėjas visada galimybių randa“, – todėl, pasak A. Valantino, teisėjo darbas yra kiek kūrybiškas ir tie, kurie geba pajausti situaciją, surasti normą iš bendrosios dalies, per principus surasti ir paskirti teisingą bausmę yra verti pagarbos.

Žiniasklaida

Kalbėdamiesi su teisėju A. Valantinu radome daug panašumų tarp žurnalisto ir teisėjo profesijų. Abu tam tikromis prasmėmis siekia teisingumo. Kartais žurnalisto viešojoje erdvėje paskelbta informacija gali teisti žmogų lygiai taip pat, kaip teismo salėje priimtas sprendimas. Lygiai taip pat tiek žurnalisto, tiek teisėjo svarbi darbo dalis – pasiruošimas, kurią praleidus, darbą atlikti gerai yra sudėtinga.

Susiję