Redaktorės žodis

Artėjant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio šventei, savęs klausiame, kaip švęsime tokį jubiliejų, kaip jį minėsime ir ar esame tam pasiruošę. O gal pirmiausia reikėtų paklausti, kas šiandien esame, kokioje valstybėje gyvename ir ar tokią valstybę norėjo matyti tie, kurie nuolat kovojo už laisvę.

Kai pasiklystame savo rutinoje, nebematome kas vyksta aplinkui, nepastebime kasdienių stebuklų, mus supančių žmonių, šypsenų, tikrų jausmų. Tiek paskęstame savo darbuose, kad nesusimąstome, jog esame viena didelė šeima. Kai keičiamės mes, kartu keičiasi ir mūsų valstybė. Kiekvienas žmogus su savo skirtinga, bet svarbia istorija yra maža dalis paveikslo, bet sudėjus daleles į vieną didelį kūrinį  tampame galinga Lietuva.

Mes esame nenutrūkstanti grandis, didelė kartų minia, tiesianti tiltą į ateitį. Nėra vieno atsakingo žmogaus, bet yra beveik 3 milijonai piliečių, atsakingų už tai, kas mūsų laukia ateity. Todėl leidinyje kalbame apie tai, ko išmokome mes kaip valstybė per šimtą metų, kokie buvome ir kokiais tapome. Paprastų žmonių kasdienybę, begalinį norą gyventi, dalintis savo patirtimi ir teikti pagalbą kitiems. Ne viskas yra gražu ir gera, bet tik sunkumai padeda tobulėti.

Mes, 10 jaunų žmonių, ėjome ir klausėme, ieškojome ne tik atsakymų į mums rūpimus klausimus, bet ir ryšio tarp praeities ir ateities. Tad leiskimės drauge į kelionę ir susipažinkime su tais, kurie pasakoja istorijas, be dirbtinių šypsenų ir blizgučių.

Beatričė Bankauskaitė

Redakcija

Vyriausioji redaktorė
Beatričė Bankauskaitė

Kalbos redaktoriai
Eligija Barkutė
Deimantas Čeplinskas

Dizainas
Laimis Ališauskas

Korespondentai
Laura Alseikaitė
Algimantė Ambrulaitytė
Titas Atraškevičius
Beatričė Bankauskaitė
Eligija Barkutė
Lukas Blekaitis
Deimantas Čeplinskas
Vitalija Čiukšytė
Eglė Butkutė

Gerų darbų sutartinės

Daryti gerus darbus galime kiekvienas

Deimantas Čeplinskas
Nors neretai girdime replikų, jog valdžia nesirūpina sunkesnėmis sąlygomis gyvenančiais žmonėmis, ne visada susimąstome, kad prisidėti prie kitų gerovės bent iš dalies galime patys. Štai menininkai Gataveckai, patyrę ne vieną gyvenimo jiems siųstą išbandymą, dabar mielai prisideda prie to, kad likimo nuskriaustų vaikų ateitis būtų šviesesnė. Jie yra ir vieni Prezidentės Dalios Grybauskaitės inicijuotos kampanijos „Už saugią Lietuvą“, skatinančios įvaikinimą, vaikų globą šeimose, taip pat patyčių, smurto, priklausomybių prevenciją, ambasadorių. Su Remigijumi, vienu iš brolių, kalbėjomės apie jau vienerius savo gyvavimo metus skaičiuojančios kampanijos reikšmę, žmonių požiūrį į vaikus, svarbias žinutes siunčiančius piešinius ant daugiabučių.

Vaikams trūksta paprasčiausio supratimo

Titas Atraškevičius
Kas šių dienų Lietuvoje yra vaikai? Neretai jie tampa liejamos agresijos taikiniais, o to pabaigai kelio, atrodo, nėra. Kartais vaikams, kurie neturi į ką kreiptis pagalbos, vieninteliu išsigelbėjimu gali tapti emocinę paramą internetu bei telefonu teikianti „Vaikų linija“. Apie savanorystės šioje organizacijoje detales „Universiteto žurnalistui“ pasakojo Gerda Meištaitė.

Žmonių lizdai

Būsimą kadrą kartais tenka šildyti po pažastimi

Eligija Barkutė
„Kai baigiau mokyklą, dėdė padovanojo fotoaparatą. Tai va tada aš ir užsikabinau. Pirmą atlyginimą už fotografo darbą gavau dar gyvendamas kolūkyje. Uždirbau tada 100 rublių – vestuves fotografavau. Nebuvo aplink nė vieno fotografo, tai mane prisiprašė“, –  šiandien pasakoja Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, daugybės tarptautinių parodų dalyvis, fotografijos istorijos tyrinėtojas Stanislovas Žvirgždas, pokalbiui pasiūlęs prisėsti  tiesiog kur nors ant palangės Vilniaus universiteto centrinių rūmų koridoriuje.

Diagnozė – vėžys. Jaunas amžius – ne priežastis nesirgti

Vitalija Čiukšytė
Vėžys – viena klastingiausių ir pavojingiausių šio amžiaus ligų. Kas metus Lietuvoje šią diagnozę išgirsta daugiau nei 17000 žmonių. Nors sergamumas dažnesnis tarp vyresnio amžiaus lietuvių, su šia liga susiduria ir jauni, energingi žmonės.

Deimantė Varnaitytė – Vilniaus universiteto istorijos magistrantūros studentė, kiek mažiau nei prieš metus sužinojusi, kad serga kraujo vėžiu. Drąsiai savo patirtimi besidalinanti mergina tiki, kad taip gali padėti kitiems užkirtsi kelią ligai. Su Deimante kalbame apie pirmuosius simptomus, diagnozę, gyvenimą su liga, gydymą bei reakcijas į sergantį žmogų Lietuvoje.

Istorijos tąsa

Dainų šventė – unikali terpė ugdyti žmogų

Beatričė Bankauskaitė
„Pirminis dainų šventės tikslas yra tautinis. Tautinė idėja plačiąja prasme. Šis tikslas nekito nuo pat dainų švenčių pradžios iki šiol, nei pas estus ir latvius, nei mūsų išeivijoje, nei pačioje Lietuvoje“, – dėsto mintis choro dirigentas, socialinių mokslų daktaras, Regimantas Gudelis, išleidęs knygą „Nuo Dainų dienos iki Tautos šventės“. Šiandien Dainų šventė organizuojama tik trijose Baltijos valstybėse kaip tradicinė valstybinė šventė ir protėvių šaknų bei kultūros palikimas.

Šių laikų žmogui vis dar įdomi ne vieną dešimtmetį skaičiuojanti partizanų istorija

Eglė Butkutė
Ne vienam Lietuvos laisvės gynėjų istorija – tai lyg tolimi, paslaptimis apipinti pasakojimai, kuriuos skaitėme mokykloje, matėme filmuose, o galbūt net girdėjome savo senelius pasakojant. Tačiau daugkartinio dziudo, graplingo, brazilų džiudžitsu vietos ir tarptautinių turnyrų nugalėtojo ir prizininko, Elektrėnų šaulių būrelio vadovo Eivido Žemaitaičio nė viena diena nepraeina be pasakojimų, prisiminimų ar faktų apie rezistentus. Taigi, kodėl šiuolaikinės visuomenės jaunam žmogui vis dar įdomi daugybę metų skaičiuojanti laisvės gynėjų istorija?

Užgautas skruzdėlynas

Šimtatūkstantiniai mitingai prieš pilietines iniciatyvas

Algimantė Ambrulaitytė
Algimantė Ambrulaitytė. B. Bankauskaitės nuotr.Šiandien jaunimas pilietiškumą supranta kitaip. Dar iki šiol yra manoma, kad pilietiški ir mylintys savo Tėvynę žmonės yra tie, kurie vėliavomis nešini dalyvauja mitinguose, minėjimuose miesto aikštėje. Tačiau šiandien pilietiškumas, patriotiškumas yra išreiškiamas kitomis formomis, iniciatyvomis. Būtent tai pokalbio metu akcentavo Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos (LiJOT) prezidentas Mantas Zakarka.

Kiek mūsų pasitiks Lietuvos šimtmetį?

Lukas Blekaitis
Prieš beveik 100 metų sprendėme klausimą kaip atkurti Lietuvos valstybę. Šiomis dienomis susidūrėme su nauja problema – kaip ją išsaugoti, kai Lietuvą savo noru palieka patys jos piliečiai. Didžiausia to priežastis – nepakankamas gaunamų pajamų lygis. Visi tai žinome jau daug metų, tačiau situacija nesikeičia. Galbūt problemos slypi kur kas giliau?

 

 

Leidinys parengtas doc. dr. Jolantos Mažylės vadovaujamam kursui „Žurnalistikos žanrai“