Spalvingas pilko miestelio gyvenimas
Kalvarijà – tai ne vienas iš religinių Vilniaus centrų. Jos pavadinimas tariamas ir rašomas tikrai ne daugiskaita. Priešingai nei dauguma pagalvojote, ji yra ne Žemaitijoje. Tai miestas, esantis vos už 18 kilometrų nuo Suvalkijos sostine vadinamos Marijampolės. Gyvena čia kiek mažiau nei penki tūkstančiai gyventojų. Jie susiduria su problemomis, apie kurias esame girdėję kiekvienas. Miesto mokykla kiekvienais metais sulaukia vis mažiau mokinių, didžiulis bedarbystės lygis, o ir dirbančiųjų atlyginimai vieni mažiausių Lietuvoje.
Už iš Europos sąjungos gautus pinigus restauruota bažnyčia. Autoriaus nuotr. Atrodo, kad Kalvarija yra toks pats Lietuvos miestas kaip Ignalina ar Širvintos, tačiau nuo šių gyvenviečių ją skiria viena ypatybė. Kalvarija yra tik 14 kilometrų nutolusi nuo kaimyninės Lenkijos. Ką tai keičia? Koks gyvenimas verda miestelyje, kurį traukdamas į Lenkiją apsipirkti pravažiuoja beveik kiekvienas lietuvis?
Lenkiškų prekių ne daugiau, nei likusioje Lietuvoje
Nacionalinė žiniasklaida skelbia, kad lietuviai masiškai traukia apsipirkti į Lenkiją, nes kainos ten žemesnės nei gimtinėje. Nors būtų galima pagalvoti kitaip, Kalvarijos verslininkai tuo nepiktnaudžiauja. Parduotuvėse lenkiškų prekių yra ne ką daugiau nei Vilniuje. Net vietinės mažos parduotuvėlės pardavinėja lietuviškus pieno produktus, gėrimus ir kepinius. Su lenkiškais užrašais dažniausiai būna žinomų kompanijų buitinė chemija, arbata ar saldumynai. Kartais pasitaiko ir Suvalkuose esančios mėsinės produktų, tačiau jų lengvai galima rasti net Antakalnio „IKI“.
Kiekvieną sekmadienį Kalvarijos turgus pritraukia tūkstančius žmonių. Pasirinkimas čia didesnis nei liaudies pamėgtoje Gariūnų turgavietėje. Maisto produktus be leidimo už tvoros pardavinėja vietiniai ūkininkai. Dažniausiai tai pensininkai, kurie prisiduria šiek tiek pinigų siūlydami vienos rūšies prekes: savo darže užaugusias bulves, ar šiltnamyje sunokusius pomidorus. Turgaus mokestis jiems atrodo per didelis, juk patys, kaip teigia, uždirba vos kelis eurus.
Prekybvietėje savo produkciją pardavinėja Vilkaviškyje įsikūrusio ledų fabriko atstovai. Netoliese duoną, keksus ir spurgas į krepšelius deda kepėjas iš Alytaus, o kitoje kelio pusėje rūkytą žuvį sveria net iš Kretingos atvažiavęs pardavėjas.
Turguje prekiaujama ne tik maisto produktais. Gausu rūbų ir kitų audinių, baldų bei žemės ūkio padargų. Vienos prekės naudotos, kitos naujos – tiesiai iš tiekėjų. Priešingai nei Gariūnuose, lenkiška produkcija čia sudaro menką dalį prekių. Nemažai čekiškų ar vengriškų kojinių, turkiškų džinsų ir kelnių. Užrašai ant buitinės chemijos pakuočių vokiški arba prancūziški.
„Mano sūnus – tolimųjų reisų vairuotojas. Jei paprašau, jis man parveža ir kojinių, ir kelnių“, – teigė rūbus pardavinėjanti Elena. Pasak jos, Lenkijoje daug kas pigiau nei Lietuvoje, tačiau yra šalių, kuriose tam tikros prekės pigesnės nei Lenkijoje.
Prekybininkai Kalvarijoje nepardavinėja daug lenkiškų gaminių. Čia gyvenantys žmonės patys gali nuvažiuoti į Suvalkus, esančius už 30 kilometrų ir nusipirkti tų pačių prekių dar pigiau. Kartais galima išgirsti pirkėjus murmant, jog prie Suvalkų sodinukai dvigubai pigesni nei turguje.
Pramogų trūkumas verčia keliauti
Jeigu kažkas miršta ar padaro avariją, jeigu kažkam sudega namai ar šienas, jeigu pasieniečiai kažką sulaiko, kitą dieną tas įvykis bus aptarinėjamas tiek mokykloje, tiek prekybos centruose ar kitose darbo vietose, nes kalbėti daugiau nelabai yra apie ką.
Pramogų gausa Kalvarija nepasižymi. Kartais, buvusiame tankų poligone įrengtoje trasoje, vyksta motokroso varžybos, iš kurių sklindantis variklių riaumojimas pasiekia dažnai tuščias miesto gatves. Dviejuose futbolo stadionuose žolė nepjauta, jaunimas kamuolį paspardyti susirenka kokioje nors gyvenamojo kvartalo gatvėje.
Kalvarijos gimnazijos abiturientas Tadas su draugais dažnai keliauja. „Reikia aplankyt kitus kraštus, nes čia nieko naujo niekas nesugalvoja, kad jaunimas nevažinėtų niekur toliau“, – teigia jaunuolis. Jo nuomone, bendraamžiai stengiasi išsilaikyti vairavimo egzaminą ir gauti teises kuo greičiau, kad tik galėtų kažkur išvažiuoti: „Visi nori ištrūkti iš to kaimo, truputį „pasikultūrinti“, nes čia nėra ką veikt. Aš dažniausiai važiuojų į Kauną ar Marijampolę, pažiūrėti kokį filmą, pasižmonėti“.
Kino teatras Kalvarijoje jau seniai nerodo filmų. Šokiai dažniausiai vyksta kaimuose. Koncertai – tik miesto dienų metu. Prieš metus atsidarė sporto klubas, prieš pusmetį – lošimo automatų salonas, tačiau daug laimės vietiniams tai nesuteikia. Kalvarijiečiai pramogauti keliauja į netoliese esančia Marijampolę, kartais į Kauną ar Druskininkus, tačiau vis dažniau jie pasiryžta kelionei į Lenkiją.
Vos už 4 kilometrų nuo Lietuvos sienos esančiame Punske veikia klubas „Karčiama“, Kalvarijos ir aplinkinių kaimų jaunimas dažnai važiuoja ten pasilinksminti, mat šis klubas arčiau nei klubai Lietuvoje, o ir gėrimai jame pigesni. Vis daugiau dirbančiųjų atostogas leidžia ne Palangoje, bet Lenkijos pajūryje. Nors atstumas šiek tiek didesnis nei iki Lietuvos pajūrio, kainos Lenkijoje mažesnės.
Tarptautinis bendradarbiavimas duoda naudos
Iš pirmo žvilgsnio miestas apgriuvęs. Daug apleistų pastatų, o gyvenamieji namai ne visi sutvarkyti: vieni su langais, dar sovietmetį menančiais, nuo kitų sienų byra tinkas. Gatvėse nemažai duobių, kai kurios iš jų visai neasfaltuotos. Vandentiekio vanduo netinkamas gerti, tačiau jis jau niekam nerūpi. Vis dėlto, viskas gali greitai pasikeisti.
Prieš metus Kalvarija baigė dalyvauti projekte „Aktyvūs jauni žmonės atgaivina senovines tradicijas“. Jo metu Europos sąjunga skyrė milijonus eurų, kad paskatintų skirtingų tautų bendradarbiavimą. Kalvarija gavo beveik 3 mln. eurų. Programos tikslas buvo paskatinti socialinį ar ekonominį vystymąsi pasienio regionuose plėtojant regiono potencialą. Pagal projektą miestas turėjo tapti turizmo centru.
Buvęs meras Valdas Aleknavičius teigia, kad trišalės partnerystės sutartys tarp Kalvarijos, Lenkijos miesto Suvalkų ir Kaliningrado srityje esančio Oziorsko padėjo įsisavinti ES pinigus, reikalingus miesto sutvarkymui: „Kai buvo paskelbtos programos gairės, tapo aišku, kad be partnerių Rusijoje programoje nebus galimybės sudalyvauti. Teko atgaivinti bendradarbiavimo sutartis, kurios buvo sudarytos daug anksčiau“, – teigė jis.
Projekto metu buvo restauruota Kalvarijos Švč. Mergelės Marijos Vardo bažnyčia, įkurtas piligrimų centras, savivaldybės moksleiviai dalyvavo stovyklose Lenkijoje ir Rusijoje, tačiau tuo programa neapsiribojo. Buvo sudarytas projektas istorinei Kalvarijos miesto, paskelbto urbanistikos paminklu, centrinės dalies restauracijai. „Paruošta techninė dokumentacija viso Kalvarijos centro rekonstrukcijai. Po jos prie bažnyčios turėtų atsirasti ūkininkų turgelis, krašto partizanams skirtas memorialas. Bus sutvarkytas parkas, esantis prieš paštą, autobusų stotis, restauruoti visi Laisvės gatvėje esantys pastatai, arklių pašto kompleksas bei jo apylinkės“, – sakė buvęs meras. Tikėtina, jog po kurio laiko, Kalvarijoje bus sukurta daugiau pramogų. Tada ne tik vietiniai gyventojai nevažinės pramogauti kitur, bet tikriausiai atsiras turistų.
