Kai kitą dieną po minėtos laidos liberalų gretose gimė iniciatyva šalinti laikinąjį lyderį iš partijos, A. Guoga 15min.lt tiesioginėje konferencijoje pareiškė per artėjančius Seimo rinkimus balsuosiąs už konservatorius, kas galutinai pribloškė jo bendražygius. Julija Mackevič, partijos narė, kuri pirmoji viešai pasiūlė šalinti A. Guogą iš partijos, pasakoja, kad prieš dvejus metus, kai vyko Europarlamento rinkimai, ji buvo pradedančio politiko komandoje ir Šalčininkų rajone agitavo balsuoti už jį. Tačiau A. Guogos pasisakymai liberalų krizės metu sukėlė politikei įspūdį, kuriuo ji pasidalino socialiniame tinkle „Facebook“: „Galvoju, kad A. Guogos veiksmai kryptingai nukreipti į partijos sunaikinimą”.

Politikės iniciatyva taip ir nebuvo spėta apsvarstyti Liberalų sąjūdžio valdyboje, nes tą pačią dieną europarlamentaras pareiškė paliekantis partiją.

Partijai pirmininkavo nesėkmingai

A. Guoga pokerio stalą į politikos areną iškeitė neseniai, vos prieš trejus metus, bet aktyvus, verslus, jaunas politikas buvo spėjęs tapti tikra Liberalų sąjūdžio žvaigžde: 2014-aisiais netgi buvo išrinktas partijos metų politiku. Tačiau jo reakcija į Liberalų sąjūdyje kilusį skandalą buvo itin neįprasta: A. Guoga iškart pasiūlė Eligijui Masiuliui palikti vadovo postą, kuris tuomet pagal partijos įstatus atitektų pirmajam pirmininko pavaduotojui – tai yra A. Guogai.

Gal ir nereiktų stebėtis, kad buvęs pokerio žaidėjas linkęs dažnai keisti savo poziciją: 2014-aisiais, kai buvo tik ką išrinktas į Europos Parlamentą, A. Guoga interneto dienraščiui lrt.lt sakė: „Aš negalvoju apie tapimą lyderiu, aš noriu tarnauti žmonėms. Be to, mes turime puikų lyderį. Eligijus Masiulis yra pavyzdys, jis priima į partiją ir nežinomus žmones ir tai atnešė daug balsų“. Po metų, jau apsitrynęs Europarlamente, A. Guoga kalbėjo jau visai kitaip – atvirai pareiškė turintis ambicijų vadovauti partijai – ir, metęs iššūkį E. Masiuliui, dalyvavo liberalų lyderio rinkimuose. Tačiau kai E. Masiulis atsistatydino ir A. Guogai pagaliau turėjo atitekti siektos pareigos, europarlamentaras didelio entuziazmo neparodė, sakėsi nepretenduojąs į vadovo kėdę ir visai nenorintis šių pareigų.

Vos tik tapęs laikinuoju pirmininku A. Guoga ėmėsi aktyviai veikti, tačiau ne itin sėkmingai. Jo pasirodymai viešojoje erdvėje stebino daugelį: dažniausiai savimi pasitikintis verslininkas atrodė visiškai nepasiruošęs interviu, o paklaustas, ar pats sutiktų pasitikrinti melo detektoriumi, puolė išsisukinėti. Ką jau bekalbėti apie 15min. lt konferencijos metu pasirodžiusias ašaras politiko akyse, pripažinimą, kad buvo „sumuštas“ Edmundo Jakilaičio laidoje, bei nenorą komentuoti dalies savo ankstesnių pasisakymų.

Patraukia net abejingiausius

Tačiau vargšo kovotojo už teisybę, su kuriuo susidorojo partijos elitas, vaidmuo A. Guogai gali tikti netgi labiau negu savimi pasitikinčio verslaus liberalo. „Labai tikėjausi, kad aktyvus bandymas išskaidrinti partiją sulauks palaikymo. Deja, man – politikui naujokui – nėra lengva žaisti šiuos politinius žaidimus“ , – savo „Facebook“ paskyroje rašė europarlamentaras. Po šiuo graudulingu atsisveikinimo su liberalų partija įrašu pasipylė internautų komentarai: „Proga pasukti kita linkme, nepraleisk progos, Antanai, nes dabar pats laikas iškelti savo žvaigždę duriant pirštu į aplinkui įsišaknijusią korupciją“, „Stiprybės ir sveikatos Guogai. Tik dabar supratau, kad jis sąžiningas. Su masiuliais jam nepakeliui“, „Antanai, Jums nėra, ko gėdytis. Daug tiesos pasakėt“, ir tai tik menka dalis susižavėjusių A. Guogos didvyriškumu.

J. Mackevič sako, kad buvęs kolega tikriausiai bandė pasinaudoti liberalus ištikusia krize savo populiarumo didinimui, politikė netgi svarsto, galbūt A. Guoga turi ambicijų dalyvauti 2019-ųjų prezidento rinkimuose. „Jis ne kartą yra viešai kalbėjęs, kad ketina siekti politinių aukštumų. Mano nuomone, iš to, kaip jis savo kalbomis žlugdė Liberalų sąjūdį, galima spręsti apie jo siekį išlipti sausam ir parodyti rinkėjams, kad jis vienas partijoje švarus“ , – svarsto buvusi europarlamentaro bendražygė.

Kad pokerio lošėjas sugeba patraukti žmones, nes išsiskiria iš Lietuvos politinio konteksto: yra itin aktyvus, geba puikiai komunikuoti bei išnaudoti visas socialinių tinklų teikiamas galimybes savireklamai, pripažįsta ir politikos ekspertai. Gintas Karalius, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, sako, kad  A. Guoga reklaminiais projektais į rinkimus pritraukė nemažai politiškai pasyvių ir ja paprastai nesidominčių žmonių. „Demokratijos veikimui – tai gera žinia, tik klausimas, ar ir jos kokybei. Žmogus, kuris turi galimybes ir valią patraukti žmones, tačiau neturi aiškių tikslų ir įsitikinimų, turi būti vertinamas atsargiai“ , – sako G. Karalius.

Kad A. Guogos politinės ambicijos neapsiriboja europarlamentaro kėde, tapo aišku pernai, kai jis paskelbė ketinantis Vilkaviškyje, vienmandatėje apygardoje, mesti iššūkį premjerui Algirdui Butkevičiui. Tuo metu ministro pirmininko, kuris savo tėvonijoje į Seimą renkamas nuo 1996-ųjų, reitingai dar nebuvo apkapoti socialdemokratų partiją purtančių skandalų, tad tokie politikos naujoko planai skambėjo tikrai drąsiai.

Kelią į Seimą užkirto Australijos pilietybė

Greitai paaiškėjo, kad kol kas A. Guogai teks atidėti planus tapti Seimo nariu – verslininkui koją pakišo dviguba Australijos ir Lietuvos pilietybė. Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovas Zenonas Vaigauskas, bakstelėjęs pirštu į 1998 m. Konstitucinio teismo išaiškinimą, sustabdė ne tik į Seimą, bet ir į ūkio ministro kėdę besitaikiusio liberalo žygį.

Iš pradžių, rašo lrytas.lt, europarlamentaras užsiminė, kad tuo atveju, jei atsisakytų Australijos pilietybės, jos galimai netektų ir dvi ten gyvenančios nepilnametės dukterys. Tai sukėlė nuostabą Liberalų sąjūdžio vadovams: partijos vadovybė aiškinosi su Australijos garbės konsulu Lietuvoje Antonio Meschino, kuris patvirtino, kad pavojus netekti šios šalies pilietybės nepilnametėms negresia. Lrytas.lt tuomet svarstė, jog Australijoje esanti A. Guogos draudimo bendrovė, kuri neseniai gavo licenciją teikti paskolas, galimai kelia verslininkui didesnį rūpestį.

Galiausiai  A. Guoga priėmė sprendimą ir pareiškė atsisakysiantis Australijos pilietybės. Savo pranešime spaudai europarlamentaras teisinosi, jog sprendimas užtruko, nes reikėjo išsiaiškinti „procedūrų mechanizmus“. Iki artėjančių Seimo rinkimų dvigubos pilietybės atsisakyti jam turbūt nepavyks, tačiau politikas patikino ketinąs aktyviai dalyvauti rinkiminėje kampanijoje „palaikydamas kolegas, kuriais tiki“. Tik kas dabar bus tie „kolegos“, neaišku.

Turtingiausias Europos Parlamento narys

Dvejus metus Briuselyje dirbantis Liberalų ir demokratų aljanso už Europą frakcijos narys gali pasigirti užsienio žiniasklaidos jam priklijuota milijonieriaus etikete. Vokietijos dienraštis „Die Welt“ paskelbė, kad  iš 751 šios kadencijos europarlamentaro A. Guoga yra turtingiausias: jo turtas vertinamas 32,13 mln. eurų.

Prieš rinkimus filantropija garsėjantis politikas žadėjo savo Europos Parlamento (EP) nario atlyginimą atiduoti labdarai ir šį pažadą tesėjo – dalį savo lėšų skiria „Maisto bankui“ ir TV laidai „Bėdų turgus“. Tačiau kaip ir prie pokerio stalo, taip ir politinėje karjeroje A. Guoga parodė, jog moka aplinkiniams apdumti akis.

Prieš dvejus metus buvo paviešinta, kad didžioji dalis A.Guogos pajamų buvo ne dividendai ir ne alga, o iš savo verslo už milijonines paskolas gaunamos palūkanos, kurios iki 2014 m. nebuvo apmokestinamos. Politikas, dalindamas paskolas savo įmonėms, ne tik uždirbo iš palūkanų, bet tuo pačiu metu savininkui mokamos palūkanos mažino bendrovių apmokestinamąjį pelną. Tokia mokesčių vengimo schema buvo susidomėjusi Valstybinė mokesčių inspekcija, bet, patikrinusi visas A. Guogos valdomas įmones, nepareikalavo jo papildomai sumokėti, kadangi tokia „optimizavimo“ schema buvo legali.

Savireklamos meistras

Ką gi iš tiesų A. Guoga nuveikė per dvejus darbo EP metus, įvertinti sunku. Panašu, kad nors jo „Facebook“ puslapis mirgėte mirga nuo kasdienių pranešimų apie aktyvią jo veiklą, konkrečių tęstinių darbų, kurie neštų realią naudą mūsų valstybei, o ne politiko savireklamai, trūksta.

Reikšmingiausios A. Guogos pareigos Briuselyje yra pirmininko pavaduotojo delegacijos ES ir Armėnijos, ES ir Azerbaidžano, ES ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose. Britų politikas Sajjad Karim, šios delegacijos primininkas, kolegos veiklos komentuoti nenorėjo. Jo kolegė, pirmininko pavaduotoja austrė Elisabeth Köstinger sakėsi taip pat neturinti laiko pakomentuoti bendradarbio A. Guogos nuveiktus darbus. Lietuvos europarlamentarai Gabrielius Landsbergis, Valentinas Mazuronis, Algirdas Saudargas taip pat nepanoro bendrauti su „Universiteto žurnalistu“ ir pakomentuoti, kaip vertina kartu Europarlamente dirbančio buvusio liberalo veiklą.

Prieš dvejus metus, kai buvo išrinktas minėtos delegacijos pirmininko pavaduotoju, A. Guoga žadėjo kviesti alternatyvius energetikos tiekėjus iš Azerbaidžano ir Gruzijos į Lietuvą, bet pažadai ir liko pažadais, kol kas jokių tęstinumą turinčių nuveiktų darbų šioje srityje nematyti. Tiesa, prieš metus A. Guoga organizavo ES politikos lyderių ir JAV SGD (suskystintų gamtinių dujų)  industrijos lyderių susitikimą, kuriame Lietuvą pristatė kaip galimą JAV dujų pirkėją. Renginys buvo plačiai aprašytas internetinėje žiniasklaidoje, bet kokie buvo jo rezultatai, ar kas konkretaus nuspręsta, liko nežinioje.

Tačiau reikia pripažinti, kad politiko veiklos informacinių technologijų srityje rezultatai matomi kur kas geriau. Dar prieš tapdamas europarlamentaru jis pakvietė buvusį „Google“ vadovą Debu Purkayastha į Lietuvą ir pristatė ją kaip investicijoms patrauklią valstybę. A. Guogos iniciatyva į Lietuvą atvežtas pasaulinis programavimo mokymo projektas „Coder Dojo“ visoje šalyje moko vaikus ir jaunimą programuoti, o pernai jo inicijuotame modernių technologijų renginyje #SWITCH! dalyvavo apie 100 Lietuvos mokyklų ir gimnazijų.

Briuselyje įsikūręs leidinys „Politico“ A. Guogą įrašė į reikšmingiausių europarlamentarų 40-uką, skyręs jam 38-ąją vietą. Nors pats politikas, pasidalinęs šia žinia „Facebook“ paskyroje, džiaugėsi gavęs įvertinimą dėl savo indėlio į skaitmeninių technologijų sritį, trumpas leidinio komentaras politiko veiklą apibūdina kitaip. „Šis lietuvis europarlamentaras pasižymi tuo, ko dažnai trūksta Europos Parlamente: charizma“, – rašo „Politico“ bei prideda, kad A. Guoga galėtų būti laikomas savotišku Europarlamento Donaldu Trumpu.

Negaili kritikos oponentams

A. Guogos santykiai su politiniais oponentais, kitais europarlamentarais, ne kartą patraukė žiniasklaidos dėmesį. „A. Guoga Europos Parlamente Rolandą Paksą išvadino populistu“, – štai tokia antraštė prieš dvejus metus mirgėjo viename lietuviškame portale, kai EP balsavo dėl euro įvedimo Lietuvoje. R. Paksas laikėsi pozicijos, kad dėl šio klausimo turėjo būti surengtas referendumas, už tokį požiūrį jis ir susilaukė A. Guogos kritikos.

Įtempti santykiai tarp verslininko ir partijos „Tvarka ir teisingumas“ narių tuo nesibaigė. Kai kilo skandalas dėl knygos apie Dalią Grybauskaitę „Red Dalia“ platinimo EP, A. Guoga tarsi tikras detektyvas išnarpliojo šią mįslę. Politikas skelbėsi, kad jo iniciatyva buvo peržiūrėti vaizdo kamerų įrašai ir išsiaiškinta, kad knygą platino europarlamentaro R. Pakso frakcijos darbuotojai.

Tais pačiais metais A. Guoga duodamas interviu portalui lrytas.lt kitus EP narius: Viktorą Uspaskichą, Valdemarą Tomaševskį ir R. Paksą, įvardino kaip žmones, kurie nenori gero Lietuvai. Tiesa, iš oponentų stovyklos pernai metais sklido kitokios kalbos. Ramūnas Burokas, Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininko pavaduotojas, pernai gruodį savo straipsnyje portale delfi.lt rašė: „Matyt, ne veltui europarlamento koridoriuose A. Guoga vaikšto kone apsikabinęs su Viktoru Uspaskichu“. Ir pats A. Guoga vėlesniame interviu su E. Jakilaičiu atrodė nesibodintis lyginimų su „Darbo partijos“ įkūrėju: „– Pone Guoga, ar Jūs pykstate, kai Jus pavadina liberalų Uspaskichu? A. Guoga: Nesu žmogus, laikantis pyktį. Jei žmonėms malonu taip vadinti – prašom. Nematau problemų“.

A. Guogos kolega Liberalų sąjūdžio frakcijos pirmininkas Simonas Gentvilas, kalbintas dar prieš A. Guogos tapimą laikinuoju partijos vadovu, neigė gandus apie dabar jau buvusio bendradarbio ryšius su V. Uspaskichu. „Antanas yra ne kartą pasakęs, kad liberalų partija yra jo partija. Net jei kažkas skleidžia gandus, jo veiksmai kalba ką kitą. Antanas yra nuoseklus „Darbo partijos“ kritikas, nuoseklus socialdemokratų vykdomos politikos kritikas“ , – sakė S. Gentvilas.

Lietuvoje įgijo verslo pradžiamokslį

Buvusi Liberalų sąjūdžio žvaigždė gimė 1973 m., Kaune. A. Guoga pasakoja, kad jo vaikystė prabėgo gimtajame mieste ir Alytaus rajone (Kalesninkuose). Paklaustas, koks ryškiausias prisiminimas likęs iš šio laikotarpio, A. Guoga atsako konkrečiai: „Pomidorai! Iš Kalesninkų laikotarpio labai ryškus prisiminimas – pomidorai, kuriuos kartu su globėjais augindavom ir parduodavom Alytaus turguje. Aš buvau sėkmingiausiais pomidorų pardavėjas, nes mokėdavau pritraukti pirkėjų ir įtikinti, kad geresnių pomidorų ne tik Alytaus turguje, visoje Lietuvoje nėra“ , –prisiminimais dalinasi politikas.

A. Guogos tėvai buvo išsiskyrę, tad mažasis Antanas augo su mama ir sese. Politiko dėdė, mamos brolis, į Australiją išvyko per Antrąjį Pasaulinį karą, bėgdamas nuo sovietų. A. Guogos mama visada svajojo jį aplankyti, nuvykti į tą stebuklingą šalį Australiją, nors sovietmečiu tai buvo praktiškai neįmanoma. Vis dėlto jai pavyko gauti vizą ir išvykti, Australijoje politiko mama ir pasiliko. „Ištrūko, galima sakyti. Sumanumas, atkaklumas, ryšiai, gebėjimas „prieiti“ prie reikalingų žmonių – viso to reikėjo, kad jos svajonė taptų realybe. Septynmetis likau su 19-mete sese Kaune. Buvo labai sunku, labai. Puikiai pamenu mamos išvykimą į Australiją ir kaip ją lydėjau, nežinodamas, kad susitiksim tik po 5 metų. Kalesninkuose mane, svetimą vaiką, vasaromis globojo nuostabūs, šilti žmonės – Underių šeima“ , – pasakoja europarlamentaras.

Būsimasis politikas mokėsi dabartinėje Kauno „Saulės“ gimnazijoje, tuomet vadintoje Juozo Aleksonio vidurine mokykla. Vanda Jaraminaitė, A. Guogos pradinių klasių mokytoja, pasakoja, kad europarlamentaras nebuvo moksliukas, mokėsi vidutiniškai, tačiau pasižymėjo išskirtiniu smalsumu ir imlumu informacijai. A. Guogai gerai sekėsi tikslieji mokslai, reikalaujantys loginio mąstymo, greito skaičiavimo, o rašto darbai, diktantai, rašinėliai – kur kas prasčiau. Mokytoja prisimena, kad nuo pat vaikystės A. Guoga mėgo dėlioti, konstruoti, tyrinėti aplinką.

„Jis buvo labai paprastas, kuklus, geras vaikas. Buvo itin atviras, paslaugus, toks nuoširdus berniukas, nemokėjo meluoti, jam buvo svetima bet kokia veidmainystė. Reiktų pabrėžti ir tai, kad Antanas buvo labai savarankiškas. Kadangi vaikystėje trūko tėvų dėmesio, šilumos, jis puikiai su viskuo pats susitvarkydavo“ , – A. Guogą prisimena V. Jaraminaitė.

Pokeris iškėlė į aukštumas

Būdamas 11 metų A. Guoga pagaliau išvyko į Australiją pas ten dirbančią mamą. Gyveno Melburne – ten lankė mokyklą, o norėdamas pats finansiškai apsirūpinti, dirbo įvairius darbus: remontavo siuvimo mašinas, plovė automobilius, pjovė žolę. Verslininkas jaunystėje universitete nestudijavo, aukštojo mokslo diplomą Vorčesterio universitete (University of Worcester) sporto vadybos srityje įgijo tik 2014-aisiais. Pats mėgsta pabrėžti, kad į universitetinį išsilavinimą didelio dėmesio nekreipia: „Man svarbūs kiti dalykai: patirtis, pasiekimai, noras ir gyvenimo filosofija. Magistro ar daktaro laipsnis mano versluose nelabai padės“ , – A. Guoga pasakojo portalui searchengineoptimization.lt.

Dvidešimties būsimasis verslininkas įsidarbino „CitiBank“ valdomame investiciniame banke Honkonge, kur buvo atsakingas už naujų klientų pritraukimą. Kad galėtų susišnekėti su kolegomis, A. Guoga turėjo pramokti kantonų dialekto, vienos iš kinų kalbos tarmių, kuria kalbama pietų Kinijoje.

2003-aisiais pokerio pasaulyje iškilo nauja žvaigždė – trisdešimtmetis Tony G. Per dešimtmetį iš dalyvavimų pokerio turnyruose Austrijoje, Prancūzijoje, Rusijoje, Amerikoje ir Jungtinėje Karalystėje A. Guoga susišlavė turtus ir išgarsėjo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. 2003-ieji buvo reikšmingi metai A. Guogai, nes jis ne tik pradėjo sėkmingą pokerio žaidėjo karjerą, bet ir investicijas Lietuvoje – pirmiausia į poilsio ir pramogų parką „TonyResort“, esantį Anupriškėse (Trakų rajone), 2009-aisiais įkūrė tarptautinę lažybų bendrovę „TonyBet“, 2012-aisiais sporto ir laisvalaikio prekių internetinę parduotuvę „TonySports“.

A. Guoga su savo darbuotojais stengiasi bendrauti vakarietiškai, familiariai, organizuoja įmonių vakarėlius, kuriuose ir pats dalyvauja. „Jis visuomet bando atrodyti itin paprastas: „TonyBet“ vakarėlio metu šokdino darbuotojas, stengėsi pabendrauti su visais, atrodyti prieinamas“ , – pasakoja buvusi „TonyBet“ darbuotoja Justė (merginos pavardė redakcijai žinoma).

Savikritiško filantropo įvaizdis

A. Guoga Lietuvoje išgarsėjo ir kaip filantropas, pokerio turnyruose išloštu turtu mielai besidalinantis su jau minėtais „Bėdų turgumi“, „Maisto banku“, Lietuvos kariuomene, na, ir žinoma, antrąja Lietuvos religija – krepšiniu. Už tai, kad su A. Guogos finansine pagalba Lietuvos krepšinio vyrų rinktinė pateko į 2010-ųjų pasaulio čempionatą, šio sporto gerbėjai turbūt dar ilgai bus dėkingi. Naujausia politiko iniciatyva – savo labdaros fondui perduoti Lietuvoje turimus verslus. Pirmąsias lėšas A. Guoga pareiškė skirsiąs naujos bažnyčios statybai bei Vilniaus universiteto studentų investiciniam fondui.

Politikos ekspertas G. Karalius sako, kad į tokią aktyvią politiko veiklą, kuri, nors ir duoda socialinę naudą, bet tuo pačiu yra puikiai naudojama ir savireklamai, reikia žiūrėti atsargiai. „Yra pavojus, kad nepaliaujamos šio viešo asmens metamorfozės gali būti vien asmeninių ambicijų, be jokio vertybinio pagrindo, išdava. Kol kas neįmanoma atsakyti, kokios yra šio politiko vertybinės pažiūros, neįmanoma atskirti, kur baigiasi A. Guogos persona ir prasideda jo personažas“ , – sako politologas.

Buvęs pokerio žaidėjas dažniausiai atrodo pasitikintis savimi, o sulaukęs kritikos vakarietišku papročiu ją priima, dažnai pabrėžia nebijantis pripažinti savo klaidų. Štai kaip interviu lrt.lt A. Guoga pasakojo apie savo darbą EP: „Europos Parlamentas man buvo tikras išbandymas, bet ten jaučiuosi tinkamas, nes puikiai moku angliškai, dirbu komitete, kurio veikla susijusi su verslu. Todėl man jame net per lengva.<…>. Apskritai laikausi nuostatos, kad apie savo darbą reikia galvoti pozityviai. Esu aktyvus ir matomas“ , –  sau pagyrų negailėjo A. Guoga.

Pernai Lietuvos knygynuose pasirodė verslininko autobiografija, kurioje „autorius skatina nebijoti klysti ir išmokti atsitiesti“. Interviu lrt.lt A. Guoga yra pripažinęs, kad savęs tobulu vis dėlto nelaiko: „Aš nesu idealus. Jei būčiau idealus, būčiau konservatorius. Tačiau aš liberalas. Turbūt ir dalis tautos nėra jau tokia ideali. Save pavadinčiau žmogumi, turinčiu didelę širdį ir mylinčiu Lietuvą, nepaisant to, kad nesu idealus“ , – kalbėjo verslininkas. Tenka pripažinti, kad Lietuvos politiniame lauke, kuriame valdžios atstovai, pripažįstantys savas klaidas yra retenybė, tokie „prisipažinimai“ piešia A. Guogos, kaip žmogiško, „darančio klaidų, kaip ir visi“ politiko, įvaizdį.

Politinis pokeris tęsiasi

Kur dabar pasuks europarlamentaras, nuspėti sunku. Nors 15min.lt konferencijos metu jis viešai pareiškė nekursiąs naujo judėjimo, jau po savaitės Briuselyje sulaukęs tokio paties klausimo iš Lietuvos žurnalistų atsakyti vengė: „Viską darysiu, ką galiu, kad būtų Lietuvoje geriau gyventi” , – tepasakė jis.

Žinant šio politiko pomėgį itin dažnai pamiršti, ką buvo pasakęs, gali būti, kad Lietuvoje gims nauja partija. A. Guoga turi gebėjimą patraukti žmones, tai pabrėžė ir jo buvęs kolega S. Gentvilas. „Antanas yra tikras lietuviškos svajonės pavyzdys, kad viską galima pasiekti sunkiu darbu ir kūrybingumu. Jis turi amerikietiškų lyderio savybių: drąsiai išsako savo nuomonę, ją apgina ir nebijo prisiimti atsakomybės. Tai žmogus virpinantis orą. Jo indėlis į partijos veiklą milžiniškas: jis stipriai išplėtė mūsų partijos rinkėjų tarpą, pasiekė tas tikslines grupės, kurių mes anksčiau pasiekti nesugebėdavom“ , – pagyrų tuometiniam kolegai negailėjo S. Gentvilas, kalbintas prieš liberalų partijoje kilusį skandalą.

Tad mūsų redakcija nekantrauja sužinoti, kokias kortas slepia A. Guoga.  Nors jis pats save pavadino „politiniu lavonu“,  gali būti, kad Tony G tik blefuoja ir savo politinio pokerio partijos dar nebaigė.

Antanas Guoga atsako į „Universiteto žurnalisto“ klausimus

Jūsų vardo paramos fondas per dvejus metus įsipareigojo į Vilniaus universiteto fondą investuoti milijoną eurų. Kodėl savo investicijai pasirinkote Vilniaus universitetą?

Nuo pat įkūrimo fondo prioritetas buvo ir lieka ne vienkartinė pagalba, bet parama, kurianti vertę ilgalaikėje perspektyvoje. Investicijos į projektus, padedančius jauniems žmonėms rasti savo kelią, verslumą skatinančius, bendruomenes buriančius projektus. Norime suteikti įrankius žmonėms patiems rasti sprendimus, padėti kurti, tobulėti ir tokiu būdu prisidėti prie Lietuvos ateities. Būtent todėl rimtai investicijai pasirinkome Vilniaus universiteto fondą. Man norisi, kad čia būtų sutelktas didelis potencialas. Vilniaus universitetas gali būti pavyzdžiu viso regiono aukštosioms mokykloms.

Kokį savo darbą, nuveiktą Europos Parlamente (EP), laikote reikšmingiausiu?

Vienareikšmiškai – visas teisėkūros procesas, susijęs su ES vieningos skaitmeninės rinkos kūrimu. Čia reikalai nejuda pirmyn taip greitai, kaip norėtųsi. Didelė biurokratinė mašina sukasi lėtai, bet galiausiai pasiekiamas rezultatas. Pavyzdžiui, teko dirbti ir prie roamingo, t.y. tarptinklinio ryšio mokesčio, panaikinimo dokumento. Pavyko. Mažas žingsnelis, bet vis į priekį.

Būtent todėl, kad mėgstu greitai įgyvendinti įvairias idėjas, turiu daug ir netiesioginės europarlamentaro veiklos. Rudenį jau antrą kartą vyks mano sumanytas didžiausias Baltijos regione modernių technologijų ir verslumo renginys #SWITCH!. Planuojam turėti 10 tūkstančių dalyvių. Visiems dalyvavimas nemokamas. Taip pat labai džiaugiuosi, kad pavyko gerai įsukti Coder Dojo Lietuva projektą. Tai programavimo pradžiamokslis Lietuvos vaikams. Žiniomis dalinasi IT profesionalai, labai užsidegę moko vaikus, kaip sukurti pirmąją www svetainę, kaip kurti kompiuterinį žaidimą. Paprasti žingsneliai, kurie leidžia vaikams priartėti prie technologijų.

Esate pirmininko pavaduotojas delegacijos ES ir Armėnijos, ES ir Azerbaidžano, ES ir Gruzijos parlamentinio bendradarbiavimo komitetuose. Kaip įvertintumėte savo veiklą šiame komitete?

Vienas paskutinių klausimų delegacijoje buvo vizų liberalizavimas Gruzijai. Remiu šį Gruzijos siekį ir manau, kad jis abipusiai naudingas, stiprinant ES ir Gruzijos bendradarbiavimą visose srityse. Šis klausimas yra sustojęs ES Taryboje, Lietuva aktyviai jį judina į priekį.

Tiesa, delegacijos susitikimai vyksta kelis kartus per metus, todėl svarbesniais yra tapę individualūs susitikimai su šių šalių parlamentarais įvairiais Rytų partnerystės programos klausimais. Be to, kaip šių komitetų delegacijos narys dalyvauju ir „Euronest” parlamentinės asamblėjos Energetinio saugumo komiteto veikloje, kurioje diskutuojame energetinių šaltinių alternatyvų,  prekybos ir investicijų į sektorių temomis. Vienus paskutinių pasiūlymų teikiau asamblėjos pranešimui dėl skalūnų dujų rinkos poveikio energetikos sektoriui. Palaikau kuo didesnę įvairovę energetikos sektoriuje, nes tik taip galime užtikrinti didesnę nepriklausomybę nuo vieno tiekėjo, sumažinti aplinkos taršą, užtikrinti inovacijų taikymą energetikos srityje.

Leidinys „Politico“ jus įrašė į reikšmingiausių EP narių 40-uką, Jums skyręs 38 vietą. Leidinio komentare esate pavadintas savotišku EP Donaldu Trumpu. Kaip vertinate tokį palyginimą?

Kaip sakoma, pavadino – nepagadino. Manau, didelis įvertinimas, patekti į 40-tuką europarlamentarų, kurie yra svarbūs. Angliškai sąrašas tiksliai pavadintas: „The 40 MEP’s who actually matter”. EP iš viso yra 751 nariai. Man garbė, kad mano įdirbis pastebėtas, nors EP dirbu tik pirmą kadenciją. Ir manau, tai atsitiko ne tik dėl mano būdo, nors moku aštriai išsakyti nuomonę ir taip atkreipti dėmesį. Esu įvertintas būtent dėl kryptingo, rimto darbo skaitmeninėje darbotvarkėje.

Kaip dabar, jau praėjus šiek tiek laiko po Jūsų pasitraukimo iš Liberalų sąjūdžio, vertinate situaciją partijoje?

Linkiu didelės sėkmės Liberalų sąjūdžiui. Partijoje yra daug labai gerų, sąžiningų, padorių žmonių, rimtų profesionalų. Nuoširdžiai tikiu, kad liberali politinė jėga turi daug potencijos Lietuvoje, kad tokia jėga gali daryti sprendimus, reikalingus Lietuvos ateičiai. Linkiu, kad po sukrėtimo atsigaunančiam Liberalų sąjūdžiui pavyktų kuo greičiau mobilizuoti jėgas ir atgauti rinkėjų pasitikėjimą.

Kaip vertinate savo laikiną pirmininkavimą Liberalų sąjūdžiui?

Mano tikslas buvo vienas – kuo greičiau ir efektyviau išsivalyti ir žengti į naują pradžią. Manau, kad ir kolegos turėjo tokį pat matymą, tik išsiskyrė požiūriai į tai, kaip turime to siekti.

2015-aisiais dalyvavote Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose. Taigi, akivaizdu, kad siekėte šių pareigų. Tačiau kai jos Jums atiteko po E. Masiulio atsistatydinimo, žiniasklaidai sakėte didelio noro vadovauti partijai neturintis. Kas lėmė tokį nuomonės pasikeitimą?

Rinkimai, kai juose dalyvauja vienas kandidatas, demokratinėje organizacijoje nieko gera nežada. Sveika konkurencija skatina progresą. Būtent todėl sutikau kandidatuoti 2015 m. Liberalų sąjūdžio pirmininko rinkimuose. Ne postas buvo tikslas, o demokratinis procesas. Po E. Masiulio atsistatydinimo nebuvo kitos išeities, kaip tik tapti laikinuoju partijos vadovu – tokią procedūrą nustatė Liberalų sąjūdžio įstatai. Tame pačiame partijos suvažiavime iš visų į Valdybą kandidatavusių kolegų surinkau daugiausiai balsų, todėl tapau pirmuoju pirmininko pavaduotoju. Net blogiausiame sapne nebūčiau susapnavęs, kad teorine buvusi galimybė laikinai vadovauti partijai ir dar tokiomis aplinkybėmis, taps realybe. Bet čia jau užverstas lapas. Judam pirmyn.

Buvusi Jūsų partijos kolegė Julija Mackevič, kuri praeityje, kai Jūs kandidatavote į EP, agitavo balsuoti už Jus, viešai buvo Jus apkaltinusi „veiksmais, kryptingai nukreiptais į partijos sunaikinimą”. Kaip vertinate tokią buvusios kolegės nuomonę?

Dar kartą, linkiu didžiausios sėkmės Liberalų sąjūdžiui. Tai rimta politinė partija, kurioje toleruojamos įvairios nuomonės, visi turi teisę ir galimybę išsakyti savo įžvalgas. Būtent todėl manau, kad Liberalų sąjūdžiui pavyks susitelkti ir siekti užsibrėžtų tikslų.

15min.lt konferencijoje sakėte, jog per rinkimus ketinate balsuoti  už konservatorius. Kas lėmė tokį Jūsų sprendimą?

Esu dešiniųjų pažiūrų. Man žmogaus laisvė veikti ir pasitikėjimas savo jėgomis visuomet buvo ir yra didžiausia vertybė. Ne tiek daug dešiniosios krypties partijų turime. Palaikysiu rinkimuose tuos žmones, kuriais tikiu ir kurių veiklos kryptys man priimtinos.

Kokie Jūsų artimiausi ateities planai politikoje?

Ketinu likti aktyvus politikoje. Galiu prisidėti prie pokyčių Lietuvoje, gindamas jos interesus Europos Parlamente, tęsdamas jaunimui skirtus projektus. Ir toliau trauksiu investicijas į mūsų valstybę, padėsiu skleistis naujiems talentams, teiksiu žinių jaunajai kartai, kuriant ateities Lietuvą. Tikiu, kad galime būti sėkmingi. Ir tikiu, kad galiu prisidėti siekiant tos sėkmės. Kol turėsiu savyje tą tikėjimą, apsisprendimas veikti niekur nedings. Kviečiu jaunus žmones rimtai galvoti apie galimybes keisti savo šalį patiems. Negalvokite, kad politika – ne jums. Jums, nes Jūs turite teisę patys kurti šalį, kurioje norite gyventi.

Susiję

Be ribų, be laiko ir be išlaidų

Tarptautinėje parodoje Borisui Šacui atminti eksponuojami medaliai

Skurdą mažinti padėtų valstybės socialinės politikos pertvarka