Šiandienos jaunuolis – rytojaus kūrėjas
Lietuva – jauna valstybė, tad jos gyventojai kasdien susiduria su gausybe iššūkių. Itin entuziastingai į gimtinės ateitį žvelgia ir problemas ryžtasi spręsti jauni žmonės – mokyklų bei universitetų atstovai. Kaip kuria rytojų, su kokiomis kliūtimis susiduria, ko turi išmokti jaunuolis, bent dalele prisidedantis prie šalies gerovės?
Moksleiviai, norėdami pasiekti daugiau, vienija jėgas – buriasi į organizacijas. Jurgio Eidikio nuotr. Mokinys – naujovių diegėjas
Šiandieninės Lietuvos moksleivis nepasitenkina vien sėdėjimu suole ir matematikos uždavinių sprendimu. Jam neužtenka ir tyliai pasiskųsti, pastebėjus, jo galva, švietimo sistemos minusą ar reikalingų renginių trūkumą. Jaunuolis pats nori imtis iniciatyvos – spręsti problemas, organizuoti susitikimus.
Esant vienam ir dar jaunam, pasiekti pokyčių yra labai sunku – dauguma mokytojų, valdžios atstovų ir netgi bendraamžių vis dar nepatiki mokinio sugebėjimais, nemano, jog jis galės įgyvendinti savo idėjas. Aplinkinių abejingumą įveikia tik atkakliausi. Vienas tokių – Žygimantas Mitkus, Jaunųjų žurnalistų festivalio „Dramblys“ sumanytojas ir pagrindinis organizatorius.
Moksleivis teigia, kad jam teko susidurti su didžiuliu nepasitikėjimu. „Iš pradžių festivalis aplinkiniams atrodė tarsi nereali mintis. Juk viskas vyko iš idėjos, be jokio finansavimo. Galbūt dėl to pajutau didžiulę apatiją ir išgirdau negražių apkalbų“, – pasakoja Ž. Mitkus.
Vis dėlto mokiniui pavyko surinkti komandą, įtikinti ją, jog renginys pavyks, ir idėją paversti realybe. Šią vasarą organizatoriai kvies į jau ketvirtąjį jaunųjų žurnalistų festivalį.
Būryje galima pasiekti daugiau
Siekdami greitesnių ir geresnių rezultatų, mokiniai buriasi į organizacijas. Jose moksleiviai sparčiau įgyja charakterio savybių, reikalingų diegti pokyčiams. „Šiandien Lietuvai reikia drąsių, aktyvių ir šiek tiek pamišusių moksleivių – turiu omenyje, tokių, kurie atviri naujovėms, nebijo išsiskirti iš minios ir sugeba derinti kelias veiklas vienu metu“, – teigia vienos iš organizacijų – Lietuvos mokinių parlamento – atstovė viešiesiems ryšiams Kotryna Grušauskaitė.
Priklausydamas organizacijai, moksleivis dalijasi mokyklose esančiomis situacijomis su kitais nariais, diskutuoja, kartu kelia problemas ir siūlo jų sprendimo būdus. „Galimybė prisidėti prie savo ateities kūrimo skatina dar didesnį norą veikti ir tobulėjimą, o tai – sėkmingo žmogaus bruožai“, – sako Lietuvos moksleivių sąjungos (LMS) prezidentė Akvilė Burneikaitė.
Įsitikinti, kad susibūrę moksleiviai gali daugiau, nesunku pažvelgus į porą pastaruoju metu nuveiktų darbų.
Ilgą laiką daugelio Lietuvos savivaldybių darbuotojai mokinių savivaldų nelaikė rimtomis ir su jomis nebendraudavo. Anot A. Burneikaitės, niekas nekreipdavo dėmesio į švietimo klausimus, keliamus miestų mokyklose išrinktų mokinių Tarybų. Tačiau šiandien LMS iniciatyva darbuotojams, atsakingiems už mokinių savivaldas, yra nustatytos darbo rekomendacijos. Tai reiškia, kad jie privalo atkreipti dėmesį į tai, ką sako moksleiviai.
Kitas didelis LMS žingsnis – imtas spręsti lytinio švietimo klausimas. Organizacijos raginimu, 2015 metais Švietimo ir mokslo ministerijoje pradėjo veikti darbo grupė, ruošianti Rengimo šeimai ir lytiškumo ugdymo programą Lietuvos mokykloms. Šia tema jau seniai buvo diskutuojama, tad moksleiviai didžiuojasi paraginę problemą spręsti.
Lietuvos studentas – drąsus, veiklus, smalsus
Lietuvoje yra labai daug jaunuolių, įgijusių vidurinį išsilavinimą ir siekiančių aukštojo – 2014–2015 mokslo metais Lietuvos kolegijose ir universitetuose studijuojančių buvo 140357. Daugelis studentų mokydamiesi neišnaudoja viso laiko, tad jaučia poreikį veikti daugiau, pavyzdžiui, užsidirbti pragyvenimui. Įmonės, ypač didžiuosiuose šalies miestuose, dažnai siūlo darbą jaunuoliams. Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais 15-24 metų asmenų darbo jėgos aktyvumo lygis buvo beveik 34 procentai.
Kita vertus, studentui darbą derinti su mokymusi nelengva, tad jis renkasi darbovietę, siūlančią lankstesnį grafiką, arba savanorystę. Ši nėra apmokama, užtat suteikia patirties, galinčios praversti ateities specialybei. Tokia praktika tampa ne tik tinkama vieta įgyti patirties būsimai profesijai – ji ugdo patrauklias šiuolaikinio darbuotojo savybes, tokias kaip drąsa, pasitikėjimas savimi, punktualumas, įvairialypiškumas. Jaunuoliai kasmet save atranda aukštųjų mokyklų ansambliuose, orkestruose, teatro trupėse, sporto komandose.
Didelė dalis studentų, siekdami užsiimti papildoma organizacine veikla, tampa aukštųjų mokyklų studentų atstovybių nariais. Šiose organizacijose jie stengiasi bendraamžiams užtikrinti kokybišką mokslą ir smagų laisvalaikį – organizuoja mokslo metų šventes, fakultetų dienas, bendrauja su fakultetų administracijomis ir perduoda joms studentų išsakytus studijų programų privalumus bei trūkumus.
Štai Vilniaus universiteto Studentų atstovybė (VU SA) narius veikti įkvepia naudodama Bolonijos universiteto pavyzdį – mat jis pirmasis buvo valdomas išimtinai studentų, sukėlusių ne vieną revoliuciją. VU SA atstovas ryšiams su visuomene Ervinas Spūdys mano, kad būtent tokie studentai šiandien turi veikti Lietuvoje: „Ateities kartos juos turėtų laikyti pavyzdžiais sau. Jie turi būti smalsūs, drąsūs, atsakingi, kuriantys geriausias sąlygas sau ir aplinkiniams, nevaržomi jokių stereotipų“.
Buvimas atstovybėje studentui reiškia daugiau, negu sakinį gyvenimo aprašyme. Pasak E. Spūdžio, įsimintiniausias iš visų Studentų atstovybės nuveiktų darbų – kova sausio 13-osios naktį. „VU SA buvo atsakinga už studentų būrių organizavimą valstybės objektų gynybai, žmonių srautų koordinavimą, TSRS karinių dalinių judėjimo stebėjimą Vilniaus mieste. Šią datą visuomet paminime, prisimename ir pasakojame savo nariams, kad šie suprastų, jog studentai reikšmingai prisidėjo ir daug stengėsi, kad šalis taptų nepriklausoma“, – pasakoja E. Spūdys.
Stengdamasis dėl savęs, kuria Lietuvos ateitį
Pakalbėjus tiek su mokiniais, tiek su studentais, susidaro nuomonė, kad daugelis jų papildomomis veiklomis užsiima labiau galvodami apie asmeninius, o ne visuomeninius tikslus. Jaunas žmogus suvokia, kad vien aukštojo išsilavinimo diplomas nepadės greitai gauti norimos darbo vietos – viršininkai labiau vertina tuos, kurie mokyklos ir studijų laikais veikė kur kas daugiau. Nuoširdus noras rūpintis ne tik savo, bet ir šalies ateitimi, atsiranda tik po kurio laiko.
Vis dėlto nekyla abejonė, kad kiekvieno jaunuolio tobulinami asmeniniai gebėjimai praverčia buriantis į bendruomenes, dirbant, priimant sprendimus įmonėse, kuriant šeimą – veikiant gimtinės labui. Kiekvienas, nusprendęs gyventi Lietuvoje, kurdamas save, kuria ir mūsų valstybę.
