Nauja mokyklos koncepcija
Patyčios, mokytojas, nemylintis savo darbo ir nenorintis tobulėti, tai, kad nėra ugdoma asmenybė, per mažas tėvų įsitraukimas bei neformalaus ugdymo, kūrybiškumo, bendruomeniškumo ar praktikos stoka. Tai pagrindinės valstybinės mokyklos problemos. Vis dėlto Lietuvoje stengiamasi, kad keistųsi požiūris tiek į mokymąsi, tiek į pačius mokinius. Yra sukurta mokyklos be sienų koncepcija, teigianti, kad reikia mokytis ne tik iš vadovėlių.
„Mokykla be sienų simbolizuoja mokyklą, kurioje svarbus kiekvienas bendruomenės narys, jo kūrybiškumas, nuomonė ir iniciatyvos“, – teigia parodos „Mokykla 2014“ organizatoriai. Parodamokykla.weebly.com nuotr.
Ši koncepcija atsirado Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. pabaigoje. Tad prieš gilinantis į šios idėjos vystymą Lietuvoje, verta trumpai apžvelgti jos reikšmę JAV. Vašingtone 1971 m. įkurta aukštoji mokykla „School Without Walls“ pagal Parkway Program modelį Filadelfijoje. Šios institucijos įkūrimo tikslas – sukurti mokymosi aplinką, kuri pasiūlytų alternatyvą įprastinėms programoms. Šiandien „School Without Walls“ mokykloje mokosi 9-12 klasių mokiniai, kurių jau yra apie 550. Mokykla apibrėžiama kaip tokia, kuri neužsidaro savo klasėse ir mokymuisi stengiasi išnaudoti aplinkines erdves. Ji skatina mokinius naudoti miestą kaip klasę. „School Without Walls“ suteikia kokybišką į studentą orientuotą aplinką, kuri yra maksimaliai integrali, interaktyvi, eksperimentinė ir remiasi humanitariniu požiūriu. Mokykla propaguoja bendradarbiavimą tarp mokinių, šeimų, darbuotojų, verslo partnerių ir bendruomenės.
Parodos „Mokykla 2014“ organizatoriai – Švietimo ir mokslo ministerija, Ugdymo plėtros centras bei LITEXPO – pateikia tokį mokyklos be sienų apibrėžimą: „Mokykla be sienų simbolizuoja mokyklą, kurioje svarbus kiekvienas bendruomenės narys, jo kūrybiškumas, nuomonė ir iniciatyvos. <…> Mokymasis tokioje mokykloje neapsiriboja pamokų laiku ar mokyklos pastatu – šis procesas išsiplečia ir už mokyklos ribų – mieste, gamtoje, namuose, kelionėse, šeimoje, draugų rate, internete ir kitose medijose. <…> Tokioje mokykloje auga laisva ir visapusiškai brandi asmenybė.“
Mokyklos be sienų idėja Lietuvoje nebuvo įkvėpta amerikiečių mokyklos koncepcijos. „Mokyklos be sienų koncepcija neturi sąsajų su „School Without Walls“. Ji buvo pasirinkta gan atsitiktinai, norint praplėsti mokyklos ribas tiek fizine prasme (keliant pamokas į muziejus, gamtą ir t.t.), tiek psichologine, emocine (suteikiant daugiau erdvės kūrybai bei leidžiant jaustis gerai tiek mokytojui, tiek mokiniui visame ugdymo procese).“, – paaiškino parodos „Mokykla 2015“ kuratorė Justina Sajė. Taigi ši koncepcija susitelkia ties esamos mokyklos tobulinimu griaunant fizines, psichologines ir emocines sienas. Pati mintis suorganizuoti tokią parodą, anot Ugdymo plėtotės centro Informacinių technologijų skyriaus metodininkės Marijos Načaitės, kilo organizuojant idėjų muges. Buvo organizuoti du susitikimai, kuriuose dirbant grupelėse ir svarstant kokia turėtų būti svajonių mokykla kilo idėja apie mokyklos be sienų koncepciją.
Parodoje „Mokykla 2015“ buvo tęsiama mokyklos be sienų idėja. Joje susitelkta į dvi pagrindines sritis – tai mokytojo profesijos prestižas ir STEAM ugdymas. Mokytojams parodoje buvo skirta daug įvairių mokymų, paskaitų apie savivertę, emocijų higieną, „mokytojo charizmą“ ir buvo pateikta daug gerų šios profesijos pavyzdžių. Mokytojas daro didelę įtaką, formuodamas mokinio bendrą požiūrį į disciplinas, kurdamas bendrą mokymosi atmosferą, todėl labai svarbu, kad mokytųsi ne tik mokinys, bet ir pats mokytojas.
Parodoje pristatytas STEAM ugdymas gerokai skiriasi nuo tradicinio, kadangi jo esmė yra sujungti mokslą, technologijas, inžineriją, meną ir matematiką, tokiu būdu mokant kūrybinio požiūrio. Toks ugdymas yra interaktyvus, įtraukiantis kiekvieną mokinį ir parodantis, kad mokytis gali būti labai įdomu. Mokiniams norisi turėti apčiuopiamą žinių rezultatą, o STEAM būtent to ir siekia.
Taip pat buvo atsižvelgiama ir į neformalųjį ugdymą, kūrybiškumo skatinimą, Z kartos mokymo galimybes bei tėvų integravimą į mokyklą ir didesnį jų bendradarbiavimą. Visa tai labai svarbu siekiant tobulėjimo tiek žinių pasiekimuose, tiek ir formuojant mokinio asmenybę. Parodos „Mokykla 2015“ kuratorė Justina Sajė teigė, kad ir šiais metais LITEXPO bus organizuojama paroda, orientuota į mokyklos be sienų koncepciją.
Mokykla negali būti suvokta tik kaip lokalus fizinis pastatas, kuriame dalijamasi žiniomis. Ji reiškia daug daugiau, kadangi yra atsakinga ir už vaiko asmenybės ugdymą. Tą įrodo tokie renginiai kaip paroda „Mokykla“. Ji yra puikus pavyzdys, kaip galima suburti mokyklos švietimo tobulinimu besidominčius asmenis, kartu galvoti apie pažangesnės ir demokratiškesnės ugdymo įstaigos kūrimą.
