Kaip dirba Lietuvos žiniasklaida šalį krečiant politiniams skandalams?
„Lietuvoje teismai vyksta iki teismų. Visuomeniniuose, žurnalistiniuose ir kituose teismuose masiškai lipdomos etiketės ir vėliau byla pasibaigia niekuo“, – radijo „Start FM“ laidoje „Jūsų lūpomis“ kalbėjo buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus.
Laidos svečiai – 15min.lt žurnalistas Šarūnas Černiauskas (iš kairės) ir buvęs Valstybės saugumo departamento direktorius Mečys Laurinkus. Ar tyrimo medžiaga – viešasis interesas?
Praėjusią savaitę į žiniasklaidos rankas pateko garsiosios vadinamojo Vijūnėlės dvaro bylos medžiaga – Aplinkos ministro Kęstučio Trečioko ir Druskininkų mero Ričardo Malinausko telefoninių pokalbių išklotinės. Iš karto prasidėjo diskusijos, ar nutrauktos bylos informacija turėtų pasiekti visuomenę.
Buvusio VSD vadovo nuomone, tokia padėtis nėra geras teisinės sistemos veikimo pavyzdys. „Visos ikiteisminės bylos ir apklausos neturėtų patekti į viešąją erdvę. Jas paviešinti būtų geriau po teismo nuosprendžio“, – sakė M. Laurinkus.
Tačiau 15min.lt tyrimų skyriaus vadovas Šarūnas Černiauskas nėra linkęs sutikti su tokia nuomone ir tvirtina, kad tokios medžiagos viešinimas yra visuomenės interesas. „Vijūnėlės dvaro byloje man nepatiko, kad stenogramos viešojoje erdvėje atsidūrė per politinį organą – Seimo Antikorupcijos komisiją. Tačiau pats jų viešinimas yra sveikintinas dalykas, nes tai suteikia visuomenei atsakymus“, – teigė žurnalistas.
Praėjusią savaitę Specialiųjų tyrimų tarnyba taip pat pareiškė įtarimus prekyba poveikiu „Lietuvos ryto“ grupės vienam iš pagrindinių akcininkų Gedvydui Vainauskui. Jis įtariamas sutaręs duoti 15 tūkst. eurų kyšį partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui Rolandui Paksui. Jų susitikimą viename iš Vilniaus restoranų užfiksavo būtent 15min.lt žurnalistai. Po šio incidento G. Vainauskas 15min.lt pavadino „prezidentūros portalu“.
Š. Černiauskas tikina, kad 15min.lt redakcija su STT nieko nederino ir paprasčiausiai stebėjo susitikimą R. Pakso ir G. Vainausko susitikimą: „R. Paksas buvo mūsų pagrindinis dėmesio objektas. Jis ryte paskelbė, kad buvo apklaustas dėl santykių su G. Vainausku, o vėliau, po poros valandų, nuėjo su juo susitikti. Tai pasirodė gana keistai“.
Buvęs VSD vadovas mano, kad tokių dalykų filmuoti nereikėtų, tačiau pripažino, jog tam jokie draudimai netaikomi. „Jokios reglamentacijos šiuo klausimu nesu matęs. Jeigu ji būtų, jos reikėtų laikytis, tačiau dabar nieko negalima prikišti“, – sakė M. Laurinkus.
Žiniasklaidos padėtis gerėja?
15min.lt žurnalistas Š. Černiauskas laidoje „Jūsų lūpomis“ taip pat pripažino, kad Lietuvos žurnalistams trūksta tarpusavio supratimo ir solidarumo: „Tai yra sisteminė problema, kuri man asmeniškai yra labai skaudi. Pati bendruomenė yra pakankamai solidari, tačiau egzistuoja priešiškumas tarp redakcijų.“
Seniau DELFI portale dirbęs Š.Černiauskas sako, kad toks solidarumo trūkumas yra žalingas visai valstybei: lemia ir tai, pakankamai dėmesio. „Vieni kitų istorijų žurnalistai dažniausiai netęsia ir tai yra viena iš priežasčių, kodėl žiniasklaidos iškeliamos problemos dažnai nesulaukia tinkamo įvertinimo, rezultato ir pokyčių. Kai žurnalistai iš kelių redakcijų pasijungs bendram darbui, bus didesnė tikimybė išvysti permainų“, – teigė žurnalistas.
Paklaustas apie žiniasklaidos padėtį Lietuvoje, Š. Černiauskas sakė matantis tiek teigiamų pokyčių, tiek opių problemų: „Per pastaruosius keletą metų stebiu tendenciją, kad Lietuvos žiniasklaida stiprėja. Tačiau yra ir skausmingos patirties, ypač regioninėje žiniasklaidoje, kur laikraščiai paversti politinio poveikio įrankiais, ruporais, propagandos aparatais“.
Teigiamų pokyčių įžvelgė ir M. Laurinkus, tačiau jis pabrėžia, kad ir Lietuvai reikėtų labiau eiti specializuotos žurnalistikos link – kai žurnalistai dirba tik vienoje, o ne tuo pat metu visose srityse: „Žiniasklaida gerėja ir gerėja sparčiai. Atsiranda vis daugiau įvairių nuomonių net ir tame pačiame leidinyje. Sakyčiau, kad žiniasklaidoje pateikiama informacija yra patikima 80-čia procentų. Jeigu yra puolama, žiniasklaida apsigina“.
„Užsienyje pats asmeniškai susidūriau su žmonėmis, kurie rašo apie vieną sritį. Jie rašo profesionaliai. Lietuvoje žurnalistai dar tebėra devyndarbės“, – svarstė buvęs VSD vadovas ir politikos apžvalgininkas M. Laurinkus.
Visą Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto žurnalistikos bakalauro antrakursių laidą „Jūsų Lūpomis“ galite paklausyti čia:
