J. Olekas apie narystę NATO: „Lietuva turi įvykdyti visus savo įsipareigojimus Aljansui“
Kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena. Ta proga krašto apsaugos ministras Juozas Olekas apžvelgė prabėgusius narystės Aljanse metus, įvertino Lietuvos integraciją bei NATO veiksmus, pasikeitus geopolitinei situacijai. „Aš, kaip ministras, sau keliu tokį uždavinį, kad bet koks priešas būtų apskritai atgrasytas ir jam būtų tiesiog beviltiška eiti į Lietuvą“, – „Start FM“ laidai „Per studento prizmę“ sako Juozas Olekas.
„Start FM“ laidos „Per studento prizmę“ svečias – krašto apsaugos ministras Juozas Olekas Praėjo dvylika metų nuo Lietuvos įstojimo į NATO. Kokius svarbiausius pasiekimus išskirtumėte?
Manau, kad pats svarbiausias pasiekimas yra tai, jog padidėjo Lietuvos saugumas, mūsų kariai įgijo naujos patirties. Jie turėjo galimybę kartu su kitų NATO valstybių kariais treniruotis tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse, taip pat įgijo ir tikros karinės patirties, dalyvaudami įvairiose operacijose ir misijose. Manau, jog tam tikra dalimi jie prisidėjo prie taikos bei saugumo sustiprinimo pasaulyje. Tuo pačiu, nepriklausomai nuo to, kad pasaulis ir geopolitinė situacija labai keičiasi, jie patys ir mūsų sąjungininkai, kurie šiuo metu yra kartu su mumis Lietuvoje (oro policija, štabai, sausumiečiai, atplaukiantys kariniai jūrų laivai) stiprina mūsų valstybės saugumą.
Minėjote Lietuvos indėlį į šią organizaciją. Kaip vertintumėte mūsų šalies integraciją NATO ir indėlį į šį Aljansą?
Manau, kad esame gana reikšmingi. Pagal savo galimybes prisidėjome prie Aljanso stiprinimo. Unikalus pavyzdys – visiškai nedidelės valstybės dalyvavimas Afganistane, prisiimant atsakomybę už provincijos atkūrimo grupę. Sąjungininkai mūsų vadovavimą įvertino labai gerai. Be to, sąjungininkai labai gerai vertina ir mūsų karių motyvaciją bei profesinę pasirengimą, dalyvaujant visose operacijose.
Vis dėlto akivaizdu, kad įvairių šalių indėlis į NATO, kaip ir pačių valstybių dydis, yra skirtingas. Ar galima tikėtis sulaukti vienodos pagalbos karo atveju?
NATO labai teisingai nusprendusi, kad kiekvienos šalies indėlis į bendrą saugumą priklauso nuo jos galimybių. Svarbu laikytis finansinio įsipareigojimo ir šalies gynybai skirti iki 2 procentų nuo bendrojo vidaus produkto. Visos šalys kartu apibendrina savo pastangas ir suteikia saugumo garantijas bet kuriai iš valstybių. Be abejo, valstybė, kuri yra didesnė, šiuo atveju JAV, gali skirti daugiau. Tačiau mes, ypač šio meto Vyriausybė, taip pat dedame nemažas pastangas. Esu labai dėkingas už palaikymą Lietuvos žmonėms, Prezidentei, Seimo daugumai, Vyriausybei, nes mes jau beveik priartėjome prie 2 procentų BVP, skiriamų gynybai, o to niekada nebuvo. Tai dar kartą įrodo, kad savo saugumu rūpinamės mes patys, o tuo pačiu tikrai galime tikėtis sulaukti sąjungininkų pagalbos.
2014 metais buvęs karinių oro pajėgų vadas Zenonas Vegelevičius teigė, jog agresijos atveju Lietuvai užimti pakaktų pusvalandžio, nes mūsų karinės pajėgos tiesiog nespėtų adekvačiai sureaguoti. Nuo to laiko, kaip jau minėjote, mūsų šalies gynyboje įvykdyta nemažai reformų: padidintas finansavimas, grąžinta privalomoji pradinė karo tarnyba. Kaip tai keičia situaciją?
Esu tikras, kad toks tiek pono Vegelevičiaus, tiek kai kurių kitų žmonių pasakymas yra visiškai spekuliacinis, nes Lietuvos kariuomenė yra pasirengusi ginti savo šalį. Kartu su mūsų kariais Lietuvą ginti pasiryžę mūsų sąjungininkai, tad kalbėjimas apie minutes, valandas ar net dienas ir bandymas sukelti paniką arba niekinti Lietuvos kariuomenę, visuomenę tikrai neatitinka mūsų kariuomenės nusiteikimo, pasirengimo ir galimybių.
Konfliktas Ukrainoje taip pat nesibaigia. Vasario mėnesį NATO generalinis sekretorius teigė, jog būtina didinti savo karinį buvimą Rytuose, kad NATO galėtų tinkamai apginti visas sąjungininkes. Kaip tas buvimas pasireiškia?
Yra konkrečių pavyzdžių. Kaip jau minėjau, dvylika metų mūsų oro erdvę saugo įvairių valstybių NATO naikintuvai, per tą laiką pasikeitė apie 50 rotacijų, 17 valstybių buvo siuntusios savo karius į Lietuvą saugoti oro erdvę. Jeigu prieš narystę NATO, net ir pirmaisiais narystės metais, kartas nuo karto Lietuvos oro erdvė buvo pažeidžiama, prasidėjus narystei tokių atvejų pasitaikydavo retai, o štai praeitais metais nebuvo nei vieno oro erdvės pažeidimo, nors sąjungininkų, saugančių mūsų oro erdvę, naikintuvai kilo 160 kartų. Kitas svarbus dalykas – NATO štabas, kuriam priklauso keliolikos valstybių atstovai. Tai galima pavadinti mūsų jungtimi, sąjungininkų pasirengimo atvykti į Lietuvą vadaviete. Taip pat nuolat atvyksta sausumos pajėgų kariai iš JAV, Vokietijos, Belgijos, Portugalijos ir kitų valstybių. Mūsų gynybą labai ženkliai sustiprina ir pernai prasidėjęs JAV ginkluotės palikimas. Pasikeitimai yra labai ženklūs ir praktiški.
Teroro išpuoliai Paryžiuje, Briuselyje, didėjanti grėsmė iš Rytų pusės – ar NATO pavyksta sėkmingai adaptuotis prie besikeičiančios saugumo situacijos?
NATO visada stebi geopolitinę situaciją ir prie jos taikosi. Šiuo atveju yra keletas aspektų: kai kalbame apie NATO, dažniausiai kalbame apie karinį aspektą, kiek mūsų valstybės yra pajėgios apsiginti agresijos atveju, tačiau pamirštame kibernetinį, energetinį saugumą, o tam taip pat ruošiamasi. Tokia vidinė sauga, terorizmo prevencija yra susijusi su vidaus saugumo tarnybomis, o jos taip pat daro tai, ką gali, imasi įvairių priemonių. Karine prasme mes, kaip krašto apsaugos sistemos, esame pasiruošusios prisidėti sustiprinant tiek sienų apsaugą, tiek tam tikrų objektų kontrolę. Tai, be abejo, yra didžiulis iššūkis.
Yra įvairių grupuočių, kurios nusiteikusios rengti teroristinius aktus, kurie yra labai skaudūs, nes dažniausiai būna nukreipti į silpniausią grandį, visuomenę: oro uostas, metro, kitos žmonių susibūrimo vietos… Čia, ko gero, reikia visų – ne tik pačių institucijų, bet ir žmonių budrumo. Svarbu ne panikuoti, bet pasižiūrėti, kas gyvena šalia tavęs, kaip elgiasi, dirba… Galbūt, pasidalijus ta informacija laiku, atskiroms žinyboms būtų lengviau užkirsti kelią teroristinių aktų atsiradimui.
Kaip manote, ko dar be jau minėto žmonių budrumo trūksta, kad NATO pavyktų sėkmingiau adaptuotis ir užkirsti kelią tiems teroristiniams išpuoliams?
Dėmesio, finansinių resursų, pasirengimo. Vis dėlto sunku pasakyti, kad įmanoma visiškai užkirsti tam kelią. Juk žmonės veikia atskiromis, mažomis grupelėmis. Jie yra paveikti tam tikrų nuotaikų ir ideologijų ir veikia pasinaudodami šiuolaikinėmis technologijomis bei galimybėmis. Neretai teroristinį aktą įvykdo sprogmenis pasigaminę tiesiog iš buitinių dalykų, tad be organizacinių dalykų ir techninių galimybių, labai svarbus būtent žmonių nusiteikimas ir pastabumas. Deja, apie tai kalbame labai retai.
Respublikonų kandidatas į JAV prezidentus Donaldas Trumpas pareiškė, kad JAV turėtų mažiau prisidėti prie NATO veiklos finansavimo. Kokių pasekmių toks sprendimas turėtų Lietuvai?
Sudėtinga kritikuoti kitos šalies kandidatą į prezidentus, bet toks pasakymas yra neteisingas. Juk stiprūs esame tik kartu ir net tokia stipri valstybė kaip JAV negalėjo išvengti vieno didžiausių teroristinių aktų, kai per rugsėjo 11-osios įvykius žuvo tūkstančiai žmonių. Mūsų stiprybė yra veikime kartu ir saugumo užtikrinimas bei jo stiprinimas galimas tik veikiant visiems kartu, įskaitant ir JAV.
Ateities perspektyvos – kuo Lietuva, kaip Aljanso narė, planuoja ir gali prisidėti prie NATO veiklos?
Pirmiausia Lietuva turėtų visiškai išpildyti savo įsipareigojimus, kuriuos davė stodama į NATO: skirti ne mažiau kaip 2 procentus nuo BVP ir tuos pinigus panaudoti savo gynybai, sustiprindama kariuomenę, ginkluotąsias pajėgas, dalyvaudama operacijose ir misijose, mažindama tų židinių poveikį, sklaidą į pasaulį ir pasiruošdama dar geriau priimti sąjungininkus Lietuvoje, kad, esant reikalui, jie galėtų apginti. Aš, kaip ministras, sau keliu tokį uždavinį, kad bet koks priešas būtų apskritai atgrasytas ir jam būtų tiesiog beviltiška eiti į Lietuvą, vykdyti agresiją ir mes galėtume saugiai gyventi, gimdyti vaikus, kurti, mokytis ir gerinti gyvenimą čia, Lietuvoje.
Ačiū už pokalbį.
