Neįgaliųjų poreikiams pritaikoma mažiau nei pusė būstų
Seime vykusioje konferencijoje „Žmonių su negalia teisės ir lygios galimybės Lietuvoje: kokia realybė?“ pateikta faktų, kad dauguma Lietuvos infrastruktūros objektų yra nepritaikyti neįgaliems asmenims.
Per penkerius metus (nuo 2007 iki 2011 m.) neįgaliesiems pritaikyti 1402 būstai, kai Lietuvos statistikos departamento duomenimis šiuo prašymu kreipėsi 3115 asmenų. Tai reiškia, kad būstai pritaikyti mažiau nei pusei besikreipusių neįgaliųjų.
„Aš, kaip ne vyriausybės atstovė, galiu ir noriu garsiai pasakyti apie tai, kad mes turime didelių problemų ir jas reikia spręsti“, – pareiškė Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė Dovilė Jodkaitė.
Konferencijoje įvardyta, jog apie pusė viešosios infrastruktūros objektų (mokyklų, poliklinikų, ligoninių, prekybos, viešojo maitinimo, teatrų, bankų, pašto ir kitų pastatų), yra neprieinami neįgaliesiems – 34 000 tokios rūšies pastatų vis dar reikalingas specialus pritaikymas. Kaip pagrindinė šios problemos priežastis buvo įvardyta tai, jog nėra tarpžinybinio bendravimo su Europos Sąjunga: daugybė ES struktūrinių fondų lėšomis įgyvendinamų statybos ar rekonstrukcijos projektų tiesiog nenumato prievolės pritaikyti objektų neįgaliesiems, institucijos ar privatūs vykdytojai nebendradarbiauja ir nesikonsultuoja su NVO dėl objektų pritaikymo.
Taip pat buvo aptarta, kad Lietuvoje nėra vieningos sistemos bei reglamentų, kurių pagrindu būtų atliekamas visų visuomeninių objektų – įskaitant rekonstruotus ar naujai pastatytus – vertinimas. Mūsų šalyje yra daugiau nei 37 000 visuomeninės paskirties pastatų, kurių pritaikymo neįgaliųjų poreikiams vertinimas nėra atliktas. Be to, buvo paminėta, jog reglamentams dėl fizinės aplinkos pritaikymo neįgaliesiems nėra apibrėžto laiko, per kurį turėtų būti įgyvendintos teisės akto sąlygos. Maža to, Lietuvos Respublikos teisės aktuose apskritai nėra numatyta prievolė pritaikyti esamus pastatus neįgaliųjų poreikiams, jei objekto savininkas arba naudotojas nejaučia poreikio renovuoti arba rekonstruoti pastatą.
„Neįgaliųjų teisės turėtų būti ne gera valia, ne labdara, ne gydymas, o kliūtis šalinantys ir galimybes būti visaverčiais visuomenės nariais kuriantys įstatymai.“ – Kalbėjo Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys Jonas Ruškus.
Švietimo ir mokslo ministerijos atstovų teigimu, iš ES struktūrinių fondų lėšų buvo renovuojama 280 mokyklų, kurios neturėjo prievolės pritaikyti objekto neįgaliesiems. Dėl šios priežasties neįgalieji vargiai gali realizuoti savo teisę ir galimybes siekti mokslo.
Kaip dar viena opi problema buvo įvardyta susisiekimo kliūtis – Lietuvoje neįgalieji neturi galimybės naudotis visų rūšių viešojo transporto paslaugomis – jiems nepritaikyti tolimojo susisiekimo ir tarpmiestinio susisiekimo autobusai. Taip pat buvo paminėta, jog turizmo departamentas nėra sukūręs ženklų, kuriais būtų žymimos neįgaliesiems pritaikytos lankytinos vietos.
Pagal statistinius duomenis, Lietuvoje gyvena apie 255,000 tūkstančių žmonių su negalia, iš jų daugiau negu 60 tūkstančių turi judėjimo sutrikimų. Taigi, beveik ketvirtadaliui Lietuvos gyventojų dėl judėjimo sunkumų ir ribotų galimybių pasirūpinti savimi reikia pritaikyti fizinę aplinką.
„Be fizinio, psichologinio ir socialinio prieinamumo nėra jokių socialinio bendrumo (ryšio) galimybių: kai pastatai ir fizinė aplinka nėra prieinama, akivaizdu, kad neįgaliesiems bus užkirstos socialinių mainų galimybės“, – savo kalbą užbaigė neįgaliųjų asociacijos atstovė.
