D. Adomaitis savo pranešime atskleidė, kad dėl didelės įsilaužimo rizikos valstybinių įmonių darbuotojų kompiuterius tenka skenuoti ir tikrinti 500 kartų per parą. Bandymų ,,nusiurbti“ informaciją iš kompiuterių yra pastebima visuose Lietuvos regionuose (daugiausia Vilniuje), tačiau matoma tendencija, kad dažnesnės atakos vykdomos tuose regionuose, kuriuose yra svarbūs objektai (pvz., elektrinės, pasienio punktai). ,,Nesame radę nei vieno neužteršto tinklo“, – teigė pranešėjas. Kita problema, kurią išskyrė D. Adomaitis, yra silpna Lietuvos internetinių svetainių apsauga. 18 proc. svetainių yra ypač pažeidžiamos, nes į jas įsilaužti galėtų bet kuris asmuo, perskaitęs, kaip tai padaryti internete. Tik 10 proc. mūsų šalies svetainių galime laikyti saugiomis. Jis taip pat pažymėjo, kad klaidinga manyti, jog dažniausiai esame atakuojami iš Rusijos, nes atakos vyksta iš viso pasaulio IP adresų, kad ir Seišelių salų. ,,Daug atakų sulaukiame iš Kinijos, bet ar tai daroma su kažkokiu rimtu tikslu, kol kas negalima pasakyti“, – kalbėjo D. Adomaitis.

Kitas pranešėjas KAM Kibernetinio saugumo ir informacinių technologijų departamento direktorius A. Plėštys teigė, kad Krašto apsaugos sistemai kibernetinio saugumo tema nėra nauja, tačiau ji pradėta labiau eskaluoti dėl pablogėjusios geopolitinės situacijos. ,,Pastaraisiais metais kibernetinės atakos dažnėja, pastebime tendenciją, kad dažniau atakuojamos visuomenės informavimo priemonės. Atakos yra gerai organizuotos, koordinuotos, aukšto techninio lygio, jų rengėjai turi gerus resursus“, – kalbėjo A. Plėštys. Jis taip pat pažymėjo, kad yra daugybę taktinių sumanymų, tačiau jokios aiškios strategijos. Jai sukurti trukdo ir nuolatinės politikų diskusijos dėl tokios strategijos reikalingumo. Apie politikų priešiškumą kalbėjo ir D. Adomaitis. ,,Į mus kartais žiūri kaip į priešus“, – teigė tarnybos, atsakingos už valstybinių įmonių serverių bei IP adresų stebėjimą ir grėsmių aptikimą, vadovas. Jo teigimu, tokį požiūrį į jo tarnybą lemia tai, kad bendradarbiavimas kibernetinio saugumo srityje vis dar grindžiamas tik asmeninėmis pažintimis, į naujas tarnybas ar darbo metodus žiūrima nepatikliai.

Apie kibernetinio saugumo politiką kalbėjo ir europarlamentaras Algirdas Saudargas. Politiko manymu, Lietuvoje nėra apčiuopiamos kibernetinio saugumo politikos, kuri būtų atsakas į susiklosčiusią geopolitinę situaciją. Jo teigimu, reikia imtis profilaktinių priemonių ir užkirsti kelią didelio masto kibernetinėms atakoms, o nelaukti ,,psichologinių cunamių“. Šiuo terminu europarlamentaras įvardijo visuomenės ir politikų reakcijas po rezonansinių įvykių. Kaip pavyzdžius A.Saudargas pateikė pasikeitusią visuomenės nuomonę apie atominę energiją po Fukušimos elektrinės avarijos bei pakitusį požiūrį į valstybės saugumą po Krymo aneksijos.

Kaip patikima profilaktinė priemonė, padedanti išvengti kibernetinių atakų, buvo minima vadinamoji ,,kibernetinė higiena“. ,,Prieš ką nors darydami mes nusiplauname rankas. Taip ir prieš ką nors veikdami kibernetinėje erdvėje turėtume išsivalyti savo kompiuterius nuo įvairiausių kenkėjų, virusų“, – teigė D. Adomaitis. Tiek jis, tiek kiti seminaro dalyviai ne kartą pažymėjo, kad pirmiausia kibernetinio saugumo padėtis priklauso nuo paprastų vartotojų, o tik po to nuo valstybinių institucijų.

Po seminaro vykusioje diskusijoje buvo kalbama, kad kibernetinio saugumo padėtis gerėja, nes jos užtikrinimu rūpinasi skirtingos institucijos, tačiau sunku užtikrinti privačių asmenų apsaugą nuo virtualių atakų. Diskusijos dalyviai kalbėjo ir apie didesnį mokslo bei švietimo sistemų įsitraukimą į kibernetinio saugumo problemas, vykdant daugiau mokslinių tyrimų, bei sustiprinant vaikų mokymą apie šią problemą per informacinių technologijų pamokas.

Tai buvo jau trečiasis seminaras kibernetinio saugumo tema, kurį kartu su Lietuvos mokslų akademija organizuoja Krašto apsaugos ministerija.

Susiję