Plaukimo mokymas mokyklose – neefektyvus
Lietuvoje valstybės finansuojamas plaukimo pamokas turi tik maža dalis mokinių, iš kurių plaukti išmoksta pusė. Tokius duomenis lapkričio 27 dieną Seime vykusioje konferencijoje „Ką daryti, kad vaikų skęstų mažiau“ pristatė Lietuvos plaukimo federacija.
Kasmet per vasaros atostogas pasipila pranešimai apie skęstančius ir nuskendusius vaikus. Dėl to plaukimo mokymo padėčiai gerinti 2008 metais Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos projekto“.
Iškeltas tikslas per 7 metų laikotarpį (nuo 2009 m. iki 2015 m.), kiekvienam mokiniui skiriant po 18 pamokų, kurių metu mokoma išsilaikyti vandens paviršiuje, plaukti atsimerkus ar su rūbais, plaukti išmokyti 70 tūkst. mokinių arba 95 proc. visų programoje dalyvaujančiųjų.
Visgi užsibrėžto tikslo pasiekti nepavyko. Lietuvos plaukimo federacijos duomenimis, plaukti per 7 metus iš viso mokėsi apie 15 tūkst. – beveik penkiskart mažiau, nei planuota, – mokyklinio amžiaus vaikų. Iš jų taisyklingai plaukti išmoko pusė (t.y. apie 7500 mokinių). Iš pernai pamokas lankiusių 4150 pradinukų plaukti pradėjo taip pat pusė – 2075.
„Iš tikrųjų klausimas labai opus – ar mes apmokome, ar išmokome plaukti. Palaikau idėją, kad turėtų būti ne apmokymas, bet išmokymas plaukti“, – teigė Kūno kultūros ir sporto departamento generalinis direktorius Edis Urbanavičius.
Vyriausybės nutarimas „Dėl vaikų mokymo plaukti bendrojo lavinimo mokyklose programos projekto“ numato, kad ne visos Lietuvos Respublikos mokyklos gauna finansavimą. Mokymo įstaigos turi teikti prašymą savivaldybėms, tuomet nusprendžiama, kiek iš jų dalyvaus programoje. Per programos laikotarpį nuo 2009 m. iki 2015 m. jai iš viso skirta 6951 tūkst. eurų. Pinigai skirti ne tik vaikų pamokoms, bet ir 380 specialistų kvalifikacijos kėlimui, išleista lankstinukų apie tai, kaip reikia elgtis vandenyje ir prie vandens.
Nuo 2009 metų Kūno kultūros ir sporto departamentas skiria finansavimą pradinių klasių moksleivių mokymui plaukti. Nuo praėjusių metų prisidėjo ir Švietimo ministerija, kuri kasmet skiria apie 29 tūkst. eurų. Šiais metais Kūno kultūros ir sporto departamentas projektui skyrė 145 tūkst. eurų. Ateinančiais metais finansavimas nebus didinamas, tačiau bus finansuojamas baseinų statymas. Programą numatyta tęsti iki 2020 metų. Mokinių mokymas plaukti yra vienas iš Vyriausybės prioriteto „Sveikata visiems“ sudėtinių dalių.
Pernai Lietuvoje nuskendo 229 žmonės, iš kurių 29 buvo vaikai. Tokius duomenis skelbia „Higienos institutas“. 2015 metais „Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuras“ Klaipėdoje atliko apklausą, jos duomenimis 24 proc. 9 – 12 klasių mokinių mano, kad moka plaukti. 91 proc. tėvų nori, kad jų vaikams mokykloje vyktų privalomos plaukimo pamokos. Nors 1-9 klasių mokyklinėje kūno kultūros programoje yra numatytos tokios pamokos, tačiau jos dažnai nevykdomos. Apie vaikų su negalia mokymą plaukti tikslios informacijos Vyriausybės nutarime nėra. Atskiras finansavimas neįgaliųjų programoms nenumatytas. „Plaukimas neturi būti prieinamas tik pasiturintiems asmenims“, – sakė Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas.
Konferencijoje kalbėjęs psichiatras psichoterapeutas Raimundas Alekna teigė, kad plaukimas yra viena iš labiausiai atpalaiduojančių kūną sporto šakų, taip pat maža traumų tikimybė. Įgyti plaukimo gebėjimai niekada neišnyksta, todėl ekstremaliose situacijose žmogus žinos, kaip reikia elgtis.
