Žlungantis Lietuvos pieno ūkis laukia pagalbos
Lietuvos pienininkai laukia rugsėjo 7 d. vyksiančios ES žemės ūkio reikalų tarybos, kurioje jie išgirs verdiktą dėl ES skiriamos paramos silpstančiam pieno sektoriui. Rugpjūčio mėnesio pradžioje Jonavoje įvyko Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) organizuotas išplėstinis pieno gamintojų Tarybos posėdis, kuriame dalyvavę valdžios atstovai ir ūkininkai aptarė vis didėjančias pieno rinkos problemas bei galimus jų sprendimus. Visi posėdžio dalyviai patvirtino, jog pieno sektoriaus situacija Lietuvoje yra kritinė ir jei šia problema nebus kuo skubiau pasirūpinta, pieno ūkiui Lietuvoje gresia išnykimas.
Pienininkai norėtų gauti kompensacijų. DELFI, R. Daukanto piešinys Neteikia pelno
Jonavoje vykusiame susirinkime užregistruota apie 140 pieno gamintojų ir juos palaikančių bei siekiančių išsaugoti pieno ūkį Lietuvoje žmonių, kurie nors ir neužsiima pieno gamyba, tačiau yra susijaudinę dėl pieno sektoriaus išlikimo Lietuvoje. Iš kiekvieno Lietuvos rajono buvo laukiama ne mažiau kaip po 10 pieno gamintojų, tačiau susirinkusiųjų buvo mažiau.
Lietuvos ūkininkams už superkamą žaliavinį pieną šiuo metu mokama pati mažiausia kaina visoje ES, maždaug 25 proc. žemesnė nei ES vidurkis, o pieno gamintojų pajamos už parduotą pieną 2015 m. sausį-liepą buvo apie 30 proc. mažesnės nei 2014 m. Jau daugiau nei metus pieno gamintojai dirba už žemesnes nei savikaina pajamas ir nuo kiekvieno pagaminto kilogramo pieno patiria nuostolį. Ūkininkai nebenori verstis nuostolinga veikla, nes pieno gamyba jiems neatsiperka.
Pieno gamintojų reikalavimai
Posėdyje buvo pristatytas ir aptartas LPGA išplėstinio Tarybos posėdžio rezoliucijos projektas. Rezoliucijoje pieno gamintojai reikalauja Vyriausybės padengti 2015 m. pirmąjį pusmetį dėl Rusijos embargo patirtus nuostolius, kurių suskaičiuojama net 70 mln. eurų. Taip pat pieno gamintojai reikalauja Seimo ir Vyriausybės užtikrinti, kad žaliavinio pieno supirkimo kaina nebus mažesnė už ES vidurkį, o pridėtinės vertės mokesčio tarifo dalis (15 proc.), surenkama į valstybės biudžetą iš pieno ir jo produktų, turi būti skiriama kaip valstybės parama pieno gamintojams. Rezoliucijos projektą LPGA posėdžio dalyviams pristatė Tarybos pirmininkas Jonas Vilionis.
Laukiamos paramos
Situacija pieno sektoriuje turėtų pagerėti pasirašius bendradarbiavimo memorandumą tarp pieno gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų, bei gavus specialiąją 25 mln. eurų paramą iš Lietuvos valstybės biudžeto. Padėtį pataisyti turėtų ir Europos Komisijos prašomi 32 mln. eurų kompensacijų, dėl kurių buvo tariamasi rugpjūčio 24 d. Briuselyje numatytame susitikime su ES žemės ūkio ir regionų plėtros komisaru Philu Hoganu, kuriame situaciją Lietuvos pieno ūkyje pristatė Lietuvos žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius. Susitikimo metu Philas Hoganas patikino, jog nuosprendis dėl Lietuvos pieno ūkiui skiriamų lėšų bus pateiktas rugsėjo 7 d. vyksiančioje ES žemės ūkio reikalų taryboje.
Siūlo perdirbti patiems
Posėdyje Jonavoje dalyvavę ūkininkai ir valdžios atstovai kartu ieškojo daugiau galimų problemos sprendimų. V. Baltraitienė smulkiesiems pieno gamintojams siūlė patiems perdirbti savo gaminamą pieną. Tokiu būdu būtų išvengiama pinigų nutekėjimo į pigiai iš ūkininkų pieną superkančių tarpininkų, parduodančių žaliavą perdirbėjams, rankas. Šių metų situaciją pieno sektoriuje V. Baltraitienė pavadino pačia sudėtingiausia, nes visame pasaulyje pieno supirkimo kainos krinta. Ministrės teigimu, iš esmės reikia pertvarkyti pieno gamintojų, tarpininkų ir perdirbėjų santykius, nes vien piniginė parama visų problemų Lietuvos pieno sektoriuje neišspręs.
Ūkininkai piktinasi
Kadangi pieno gamyba ūkininkams nėra pelninga, dauguma jų pinigų užsidirba augindami grūdus bei versdamiesi kitomis ūkio veikomis. Savo įžvalgomis posėdyje dalijosi Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Andriejus Stančikas: „Kodėl mes parduodami grūdus turime kompensuoti pieną? Jį gamindami prarandame daug laiko, tačiau iš to neturime jokios naudos. Jeigu norime savo šalyje išlaikyti pieno sektorių, ūkininkams būtina parama.“
Dalis posėdyje dalyvavusių ūkininkų, visiškai nusivylusių pieno sektoriaus Lietuvoje padėtimi, skleidė protesto akcijų idėjas. Posėdžio dalyviams buvo dalijami kvietimai į rugsėjo mėnesį planuojamą rengti protesto akciją, kurios metu prie Seimo bus vežamos karvės, taip pat blokuojamas kelias iš Latvijos, kuriuo į Lietuvą įvežamas žaliavinis pienas.
Tikisi pagerėjimo
Pieno gamyba Lietuvoje buvo tokia nuostolinga ir 2003-iaisiais metais, tačiau pieno sektoriaus krizė tuomet tęsėsi apie penkis mėnesius, po kurių pieno gamyba vėl ėmė teikti pelną ją gaminantiems ūkininkams. Dabartinė kritinė situacija pieno rinkoje nesitaiso ir blogėja jau visus metus.
„Viena iš pieno sektoriaus silpnų vietų – žemas kooperacijos lygis. Pieno gamintojams būtų kur kas lengviau, jeigu jie vienytųsi į galingas organizacijas ir kooperuotųsi“, – savo pasiūlymus posėdyje pristatė Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys, Europos Parlamento narys Bronis Ropė.
„Yra vilties, jog situacija pagerės, nes blogiau šiuo metu jau negali būti. Pavargome nuo tos įtampos, ypač blogai tiems, kurie laiko dvi tris karves ir kuriems pienas yra vienintelis pajamų šaltinis. Iš to neįmanoma užsidirbti, o situacija pieno sektoriuje – kritinė“, – po daugiau nei tris valandas trukusio audringo posėdžio kalbėjo Vilkaviškio rajono Bartninkų kaimo ūkininkas Albinas Šneideris.
